- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- II-124-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01085-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Linas Pukinskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Donatas Lapinskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J. atstovo advokato padėjėjo Donato Lapinsko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 140 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
V. J. nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas V. J. (duomenys neskelbtini) kieme įrengė techninę reguliavimo priemonę: kelio ženklus Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 854 „Elektromobiliai“, nesuderinęs su policija, tokiais veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 30-1783 Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo (toliau – ir Aprašas) 5 punktą, 9 punktą, 9 punkto 1 papunktį, 6 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu pareiškėjo atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kadangi statybos darbai buvo vykdomi pagal Daugiabučių gyvenamų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektą bei pagal išduotą galiojantį statybos leidimą, taigi statybos darbai, kurių metu buvo įrengtas Elektromobilio ženklinimas, yra vykdomi ne kelyje, o statybvietėje. Nagrinėjamu atveju statybvietei kaip teisiniams objektui galioja specialiosios teisės normos – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei ženklinimą bei projekto ypatumus nustatantys aktualūs Statybos techniniai reglamentai. Specialiosiose teisės normose nėra nustatyti jokie reikalavimai derinti Elektromobilių ženklinimą. Nutarime taip pat nėra pagrįsta, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų būti būtent V. J. Nutarime nėra nurodyta, kuriam asmeniui yra nustatyta pareiga derinti Elektromobilio ženklinimo įrengimą. Skundžiamame nutarime buvo nustatyta, jog V. J. galimai pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, tačiau ir Tvarkos aprašo 5, 9.1, 6, 9 punktus. Taigi, susidarė situacija, kai tyrėja peržengė protokolo nagrinėjimo ribas, kadangi ten buvo nurodyti tik Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis bei Tvarkos aprašo 9 punktas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas V. J. nesuderino techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schemos ar projekto su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (skyriumi), nagrinėjamu atveju elektromobiliams skirtas ženklas tinkamu eksploatuoti pripažintas nebuvo.
Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad kelių ženklų jis nederino, nedalyvavo, projekto netvarkė. Jo visai kitos funkcijos, nedalyvauja projekto rengime. Teisinė išvada kodėl jam buvo atlikta, sunku atsakyti, gal kažkokiu vidiniu susitarimu, ar eigoje taip gyvenimiškai susiklostė. Prieš statant ženklus klausimų nebuvo, juos pastatė, įjungė visai kiti žmonės, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o kieno nurodymu, nepasakys. Į policiją dėl eismo reguliavimo priemonių, gal ir jis kreipėsi, neprisimena dabar kaip ten vyko chronologija. Ženklų statymo procedūra vyko, kiek žino, kad projektas viso to komplekso parengtas buvo 2018 m., ar 2019 m., ir tada buvo vienokie techniniai reglamentai, reikalavimai, ir per tą laiką, kol vyko pridavimas pastatų, užtruko keletą metų, buvo pakeisti kai kurie reglamentai. Atvažiavo komisija ir pasakė, kad dabar tas neatitinka. Buvo parengta laida ir buvo duotas nurodymas tuos ženklus pastatyti. Jo vaidmens tų ženklų statyme nebuvo jokio, nes jis neorganizavo to pastatymo, neprojektavo. Policija kreipėsi į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir direktorė yra moteris, ji pasakė jam nuvažiuoti. Jis nuvažiavo į policiją su įgaliojimu, kad esu įmonės darbuotojas, parašė pasiaiškinimą, kad ne jis statė, statyba dar nebaigta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad kai pastatai (duomenys neskelbtini) užbaigti statyti, formaliai buvo ne kelias, ne kažkokia aikštelė, o statybvietė. Problema tokia, kad iki 2022 m. vasario kuomet galiojo Generalinio komisaro 2005 m. įsakymas, kuriame buvo pareiga numatyta derinti su policija, tačiau tas įsakymas neteko galios 2022 m. vasario mėnesį. Tai neaišku, kuo gi vadovaujantis policija teigia, jog tas kelio ženklas turėjo būti suderintas. Dėl V. J. asmenybės, tai yra subjektas subjektyviosios pusės. Nutarimo nuostatuose nurodyta, kad V. J. vykdydamas projekto užbaigimo procedūras, neaišku kokias, nes statybos užbaigimo procedūras atlieka statytojas. V. J. pats nėra statytojas, jis buvo bendrovės darbuotojas, ir nesuderinęs techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schemos ar projekto. Tai klausimas, ar policija aiškinosi, ar V. J. turėjo pareigą pats, o ne bendrovė suderinti tokį dalyką su policija. Kitas dalykas, ar V. J. projektavo tai, bet ne, tai pateikta su skundu priede 2. Projekto užsakovas yra „(duomenys neskelbtini)“, projektuotojas yra „(duomenys neskelbtini)“. V. J. nėra statytojas, tai jis neužsakė projekto, nederino jo, projektavimas vyksta pagal Statinio statybos techninį reglamentą statinio projektavimas. Jeigu „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, pateikė projektuotojui užduotį, tai kuo čia dėtas V. J. Akivaizdu, kad policija to netyrė. Vadinasi subjektas, subjektyvioji pusė čia nebuvo negarinėjama, įrodinėjama. Mano, kad tas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad nutarimas buvo priimtas nepagrįstai. Dėl kaltės ir tyčios, tai nėra nustatyta. V. J. būdamas projektų vadovu, tai nėra statybos darbų vadovas, jis nėra užsakovas, tai pagal kokią jisai tvarką turėjo pastatyti ir derinti.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad dėl kelio ženklų statymo, tai tvarka pasikeitė nuo Naujųjų metų, kad policija išvis nederina, o pažeidimas padarytas iki Naujųjų metų, vadinasi turi kreiptis į policiją į atitinkamą skyrių ir suderinti ženklų statymą. Dėl ženklų statymo kreipiasi raštu į Savivaldybę ir į policiją, gauna oficialų atsakymą, tada nukreipia į atitinkamą skyrių, kuris atsako už ženklų statymą. 2022 m. birželio 28 d. šaukimas buvo surašytas I. R. įmonės direktorei, nes reikėjo išsiaiškinti, kas buvo atsakingas, apklausti, nustatyti aplinkybes, patikrinti visas versijas ir nebūna, kad vieną asmenį apklausiam. Kas pavirtina, kad V. J. atsakingas už to ženklo galimai neteisėta pastatymą, negali atsakyti. Kodėl V. J. patrauktas atsakomybėn, o ne I. R., negali atsakyti. Pareigūnas nustatė, kad jis buvo atsakingas darbuotojas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Iš viso to darytina išvada, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, taigi asmuo negali atsakyti už kito asmens padarytą veiką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).
ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis).
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, tačiau to byloje padaryta nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.
Nagrinėjamu atveju V. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 3 dalyje, nes būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu darbuotoju (duomenys neskelbtini) kieme įrengė techninę reguliavimo priemonę: kelio ženklus Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 854 „Elektromobiliai“, nesuderinęs su policija, tokiais veiksmais pažeidė Aprašo 5 punktą, 9 punktą, 9 punkto 1 papunktį, 6 punktą.
ANK 459 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Aprašo 5 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse ar bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, išskyrus 9 punkte nustatytas vietas. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas tik su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 9 punkte nustatytose vietose.
Aprašo 9 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nerengia techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo projektų, neįrengia techninių eismo reguliavimo priemonių, užtvarų ir nekontroliuoja jų įrengimo teisėtumo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose suformuotuose žemės sklypuose, kai sklypą ar jo dalį: 9.1. nuosavybės ar kita teise valdo fiziniai ar privatieji juridiniai asmenys.
Aprašo 6 punkte nurodyta, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas arba priežiūra turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, Kelių eismo taisyklių, standartų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statytojas (užsakovas) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, projekto rangovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra I. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra V. A. (t. 1, b. l. 11). I. R. 2022 m. sausio 12 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovą V. J. įgaliojo atstovauti bendrovę (t. 1, b. l. 76). Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022 m. birželio 28 d. I. R. išsiuntė šaukimą 2022 m. liepos 12 d. 09.30 val. atvykti administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl kelio ženklų (duomenys neskelbtini) įrengimo nesuderinus su policija (t. 1, b. l. 77).
Remiantis minėtu I. R. 2022 m. sausio 12 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. atvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.756 straipsnio 1 dalis numato, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, taigi, nagrinėjamu atveju visi padariniai turėjo tekti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nagrinėjamoje byloje teismui nėra pateikta jokių dokumentų, kuriuose jam būtų numatyta pareiga derinti leidimus su policija ir kitomis institucijomis. Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nutarimas surašytas V. J. ir kodėl būtent jis yra atsakingas už techninės reguliavimo priemonės įrengimą, nesuderinus su atitinkamomis institucijomis. Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad jo funkcijos neapima leidimų derinimo, jis kelių ženklų nederino, nedalyvavo jų įrengime. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju techninę reguliavimo priemonę įrenginėjo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne projektų vadovas (šiuo atveju V. J.). Todėl esant situacijai, kai įrengimas nesuderintas su policija atsakyti turėtų juridinio asmens atsakingi asmenys, atlikę organizacinius veiksmus ir davę nurodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas netinkamam subjektui, kadangi pareiškėjas neinicijavo techninės eismo reguliavimo priemonės įrengimo ir kelio ženklas buvo įrengtas ne pareiškėjo sprendimu ar iniciatyva. Teismo vertinimu, institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, nebuvo pakankamai aktyvi, nesiaiškino, ar V. J., veikiantis 2022 m. sausio 12 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra tinkamas subjektas ir nepagrįstai administracinės atsakomybės kilimo klausimą perkėlė V. J.
Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant pakankamų atsakomybėn patraukto V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodymų teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.