- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 2-3062-797/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06747-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“
- Kategorijos
- 3.2.6.5.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės D. M. priteisti 233,64 Eur skolą, 8,04 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, 2022-01-19 teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės D. M. 233,64 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 64 centų) skolą, 8,04 Eur (aštuonių eurų 4 centų) delspinigius, 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį.
2. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas), kuriame nurodė, jog ji 1997 m. kreipėsi į AB „Šiaulių energija“, prašydama vykdyti 1993-11-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 826 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų gamtinių dujų, šiluminės energijos ir šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo klausimais dalinio pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas 1992-08-31 Lietuvos Respublikos nutarimas Nr. 642 „Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų aprūpinimo energetikos ištekliais gerinimo“, 7.3 punktą, kuriame nurodyta, kad šiluminės energijos ir šalto vandens vartojimo apskaitos prietaisus eksploatuojamų gyvenamųjų namų įvaduose centralizuotai įrengia šiluminės energijos ir šalto vandens tiekimo įmonės arba jų įgaliotos organizacijos. Kai nurodytuosius apskaitos prietaisus įrengia įgaliotos organizacijos, už prietaisus apmoka ir jų įrengimo išlaidas padengia šiluminės energijos ir šalto vandens tiekimo įmonės.<...> Už suvartotus išteklius vartotojai atsiskaito pagal įrengtų apskaitos prietaisu duomenis. Nurodo, jog ji prašė įrengti tokį apskaitos prietaisą ir jos gyvenamame daugiabučiame name, nes toks prietaisas name nebuvo ir nėra iki šiol įrengtas, o apskaita vykdoma pagal apskaitos prietaisą, skirtą dviem pastatams - daugiabučiam namui ir pastatui, kuriame įsikūrusios kelios įstaigos, ir kuris yra įrengtas dar trečiame pastate. Nurodo, jog ieškovė atsakė, kad šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nevykdys, nes neturi tam lėšų, keletą kartų teikė paaiškinimus, kad šiame daugiabučiame gyvenamajame name nėra techninių galimybių įrengti tokį apskaitos prietaisą, nes nėra rūsio, tačiau name yra techninės patalpos, kuriose jau yra įrengti kiti apskaitos prietaisai ir toks ieškovo paaiškinimas niekuo nepagrįstas. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo –pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Tai imperatyvios teisės normos ir jos yra privalomos teikėjui. To paties Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, o pirmenybė pasirinkti tiekimo-vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui. Nustatytas teisinis reglamentavimas ieškovei, kaip tiekėjai nustato pareigą užtikrinti matavimų tikslumą, o šiuo atveju teikia ne išmatuotus, o apskaičiuotus, tai yra sąlyginius, galimus, bet netikslius duomenis. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai. Tačiau, žinant, kad vienas apskaitos prietaisas skaičiuoja teikiamą šilumą dviem pastatams iš trečio pastato bei atsižvelgiant į tai, kad šiluma yra prarandama ir „šildant orą tarp pastatų“ ir visa tai nėra matuojama, o tik „paskaičiuojama“, remiamasi menamais duomenimis, atsakovė neturi galimybės pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai. Ieškovė turi laikytis nustatyto imperatyvaus reglamentavimo, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovė vadovaujasi 2017-06-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 ir nurodo, jog ieškovė negali tikėtis, kad jos neteisėti veiksmai bus atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su delspinigių priteisimu, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.72 straipsnyje nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė jokiu rašytiniu susitarimu dėl netesybų. Todėl šiuo atveju taip pat yra pažeistas nustatytas imperatyvus teisės normų reikalavimas.
Atsakovė dėl priežasčių, kodėl nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį nurodo, jog teismo buvo nurodytas gana trumpas terminas, tai yra susiję su asmeniniais dalykais, kurių neturėjo galimybės dokumentuoti ir negali teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų ar kitokių įrodymų, tačiau jos iš esmės sutrukdė laiku pateikti atsiliepimą. Ieškovė mano, kad jos patikslintame pareiškime nurodomos aplinkybės yra susijusios su ieškovės, kaip šalies pareiga naudotis jam priklausančiomis teisėmis sąžiningai, pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, pateikti teismui visą turimą informaciją bei įrodymus (CPK 42, 226 str.). Būtent ieškovė ieškinyje bei jo prieduose turėjo pateikti visą informaciją ne tik pagrindžiančią reikalaujamos sumos dydį, bet ir pagrindžiančią ieškovo teisę į reikalavimą, t. y. turi pateikti ne tik apskaitos prietaisų rodmenų duomenis, bet ir tai, ar tie apskaitos prietaisai pastatyti laikantis nustatyto teisinio reguliavimo - ar apskaitos prietaisas pastatytas ten ir tokia tvarka, kokią nustato teisės aktai, ar jam laiku atliktos metrologinės patikros ir jo rodmenys gali būti laikomi patikimais. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Vadovaujasi teismų praktika - Šiaulių apygardos teismo 2016-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-472- 440/2016. Nurodo, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes ne pasirinktinai, o visa apimtimi. Prašo teismo įpareigoti ieškovę pateikti techninius duomenis apie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos apskaitos prietaiso įrengimo vietą, duomenis apie tai, kam priklauso nuosavybės teise pastatas (statinys), kuriame įrengtas šilumos apskaitos prietaisas ir kada atlikta šilumos apskaitos prietaiso metrologinė patikra, nes ji neturi galimybių pati nurodytų duomenų gauti. Prašo panaikinti 2022-01-19 Šiaulių apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-655-797/2022.
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai, teismai jau yra išnagrinėję atsakovės keliamus klausimus kitose bylose. Dėl įvadinio apskaitos prietaiso daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ieškovė atsiliepime nurodo, jog atsakovė teigia, kad įvadinis apskaitos prietaisas yra bendras dviem namams, t. y. šilumos energija tiekiama iš bendro šilumos punkto ir apskaitoma bendrai vartotojams tiek (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. spalio mėn. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas. Tokiu būdu ir apskaitos prietaisas šilumos energiją apskaito tik minėto pastato įvade. Vartotojams gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - pastatas) sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame pastato kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą, kuris priklauso tiekėjui, yra jo įrengiamas, keičiamas bei prižiūrimas. Įvadinis apskaitos prietaisas apskaito visą į pastatą patiektą šilumos kiekį ir turi būti metrologiškai įteisintas ir periodiškai tikrinamas, tai grindžia šilumos apskaitos prietaiso, įrengto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatu.
Dėl sunaudotos šilumos energijos paskirstymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles bei kitus teisės aktus, daugiabučiame gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) rekomenduojamus arba su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Nepriklausomai nuo to, koks šilumos paskirstymo metodas taikomas, visada skirstomas tik atsiskaitymo laikotarpiu Pastate suvartotas šilumos energijos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Kadangi Pastato šilumos punktas įrengtas kieme esančiame pastate, šildymo sezono metu, skaičiuojant mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, dalis šilumos kiekio, vadovaujantis „Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2016-02-05 įsakymu Nr. 1-26, atimama, įvertinant požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą. Tokiu būdu vartotojams paskirstoma likusi, įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuota, patiekta šilumos energija. Atsakovės argumentai, kad teikiamos neteisingais duomenimis grįstos sąskaitos, nepagrįsti. Vartotojams pateiktose sąskaitose pateikta išsami informacija ir duomenys, pagal kuriuos vartotojas, susipažinęs su skirstymo metodu, gali pasitikrinti apskaičiuotus mokesčius, tai grindžia sąskaita už 2022 m. sausio mėn.
Dėl delspinigių skaičiavimo ieškovė nurodo, jog ji pagrįstai taiko delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo- pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK 6.383-6.391 straipsniai ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ) ir jį įgyvendinantys teisės aktai - Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas - naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Nors rašytinė šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovė yra buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir į kurį ieškovė tiekė šilumą, ji šilumos energiją priėmė ir naudojasi. Atsakovė, žinodama, kad jai priklausančiam butui tiek šildymas, tiek karštas vanduo tiekiamas iš centralizuotų sistemų, turėjo suprasti, kad nesudarydama rašytinės sutarties su nurodytų paslaugų tiekėju, tokia sutartis bus laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas ir galios iki šalys individualiai susitars dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties formos nesilaikymas, nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų tiekėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną praleistą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Minėto įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės valdoma įmonė - savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šio įstatymo 6 straipsnio 30 punktas numato, kad viena savarankiškų savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kurias teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 d.). Šiaulių miesto savivaldybė valdo 95,3 procento AB „Šiaulių energija“ akcijų, ieškovė pripažintina savivaldybės valdoma įmone ir tai grindžia teismų praktika - Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-2022-587/2019. Ieškovas teikia komunalines paslaugas, todėl pagrįstai taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius fiziniams asmenims“. Prašo pareiškimą atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepime nurodytų aplinkybių: dėl apskaitos prietaiso įrengimo (duomenys neskelbtini) ieškovė nurodo, jog šiuo adresu įrengęs šilumos apskaitos prietaisų, tačiau nepaaiškina, kodėl, nors iš esmės pastatai (duomenys neskelbtini) panašios statybos, toks apskaitos prietaisas iki šiol neįrengtas pastate (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad įstatymas šilumos tiekėjui numato tokią prievolę. Dėl sunaudotos šilumos energijos paskirstymo skaičiavimo nurodo, kad koks bebūtų skaičiavimas ir skirstymas, jei pradinis duomenų šaltinis gaunamas iš neteisėto duomenų rinkimo įrenginio, nes jis įrengtas ne ten, kur reikalauja teisės aktai, visi paskesni skaičiavimai taip pat negali būti teisėtais. Dėl delspinigių skaičiavimo Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ galimybė skaičiuoti delspinigius yra numatyta tik valstybės ir savivaldybės įmonėms. Kad įmonė yra valstybinė ar savivaldybės, yra atitinkamai nurodoma jų pavadinime ir tai yra privaloma sąlyga. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybės įmonės pavadinime turi būti žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa. Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa. Ieškovė yra ne SĮ „Šiaulių energija”, o AB „Šiaulių energija“, todėl negali būti nei valstybine nei savivaldybės įmone, o tuo pačiu ir naudotis tokioms įmonėms įstatymo teikiamomis lengvatomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.72 straipsnyje nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
5.Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią procesui vilkinti, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, kt. atvejais, o kita šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi.
6. Teismas, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti ieškovei AB ,,Šiaulių energija“ iš atsakovės D. M. 233,64 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 64 centų) skolą, 8,04 Eur (aštuonių eurų 4 centų) delspinigius, 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį (17, 18 b. l.).
7. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Pareiškime nurodo, jog pateikti laiku atsiliepimo negalėjo, nes buvo nurodytas gana trumpas terminas, tai yra susiję su asmeniniais dalykais, kurių neturėjo galimybės dokumentuoti ir negali teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų ar kitokių įrodymų, tačiau jos iš esmės sutrukdė laiku pateikti atsiliepimą. Atsakovė įrodymų, kad buvo svarbios priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą, teismui nepateikė, teisme nebuvo gautas ir jos prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, jei, jos manymu, įstatyme numatytas 14 d. terminas, buvo nepakankamas atsiliepimui pateikti (CPK 77, 142, 178 str.). Dokumentai atsakovei buvo įteikti per darbovietę ir teismas skaičiavo terminą nuo jų įteikimo dienos – 2022-01-03, o sprendimas už akių buvo priimtas 2022-01-19 (14-16 b. l.).
8. Išnagrinėjęs atsakovės pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios nepagrįstos įrodymais dėl atsiliepimo nepateikimo, teismas sprendžia, kad, atsakovei įteikus procesinius dokumentus, atsakovė buvo pasyvi, svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji neįrodė ir teismas jų nenustatė (CPK 178, 185, 288 str.).
9. Sprendimo už akių priėmimo galimybė taip pat derintina ir su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.). Dėl šios priežasties įstatymas numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, ar būtų pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.).
10. Atsakovė nurodo, jog ji vadovaujasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis; Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Tai imperatyvios teisės normos ir jos yra privalomos teikėjui; buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. To ieškovė nevykdo. Iš ieškovės pateikto atsiliepimo matyti, 2017 m. spalio mėn. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas. Tokiu būdu ir apskaitos prietaisas šilumos energiją apskaito tik minėto pastato įvade. Vartotojams gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame pastato kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą, kuris priklauso tiekėjui, yra jo įrengiamas, keičiamas bei prižiūrimas. Įvadinis apskaitos prietaisas apskaito visą į pastatą patiektą šilumos kiekį ir turi būti metrologiškai įteisintas ir periodiškai tikrinamas. Tai ieškovė pagrindžia šilumos apskaitos prietaiso, įrengto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatu.
11. Teismui suteikta teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovė nurodo, jog atsakovės nurodytos aplinkybė ir motyvai jau buvo išnagrinėti kitose civilinėse bylose. Iš LITEKO duomenų matyti, jog teismai jau yra nagrinėję ir pasisakę dėl atsakovės nurodytų argumentų ir motyvų. Dėl jų yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-694-856/2020). Yra nustatyta, kad vartotojams gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame namo kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą. Byloje nėra įrodymų apie šilumos tiekėjos - ieškovės veiklos priežiūrą vykdančių institucijų patikrinimų metu nustatytus veiklos pažeidimus dėl apskaitos prietaisų įrengimo, todėl teismai sprendė, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas. Taip pat įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, kad nėra pateikta įrodymų, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ieškovė atsakovei teikia sąskaitas, kuriose nurodyta aiški ir išsami informacija, tai pagrindžia ieškovės su atsiliepimu pateikta sąskaita (41 b. l., CPK 182 str.).
12. Ieškovė tiekia šilumos energiją į gyvenamąjį namą, jame gyvena ir atsakovė, kuri ja naudojasi. Sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (CK 6.384 str. 1 d.). Teismas, priimdamas sprendimą už akių nurodė, kad atsakovė nemokėjo už šildymą nuo 2020-12-01 iki 2021-09-30, todėl susidarė skola, kuri ir buvo priteista iš atsakovės pagrįstai, nes atsakovė su pareiškimu nepateikė įrodymų, kurie lemtų sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 178 str.).
13. Atsakovė nesutinka ir su delspinigių priteisimu, nurodo, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o teisės aktas, kuriuo vadovaujasi ieškovė ir teismas, akcinei bendrovei negalioja, nes jis taikomas tik valstybės ar savivaldybės įmonėms. Ieškovė ir teismas vadovavosi specialiu teisės aktu - 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną praleistą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Pagal suformuotą teismų praktiką, spręstina, kad tuo atveju, kai Savivaldybė valdo didžiąją dalį (šiuo atveju - 95,2988 procentus) visų ieškovės bendrovės akcijų, o ieškovė teikia komunalines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas komunalines paslaugas, skolininkams gali būti taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs apeliacinis teismas, sprendžiant ginčą tarp tų pačių bylos šalių (ŠAT nutartis byloje Nr. 2A-694-856/2020 ir kt.).
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys lemti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, net ir nustačius, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, ko šiuo atveju teismas nenustatė, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų (CPK 178, 185 str.).
15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovės pareiškimas ir dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 290-292 straipsniais, teismas
nutarė:
netenkinti atsakovės D. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmus.