- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-267-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06747-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3062-797/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teismas, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti ieškovei AB ,,Šiaulių energija“ iš atsakovės D. M. 233,64 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 64 centų) skolą, 8,04 Eur (aštuonių eurų 4 centų) delspinigius, 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Atsakovė teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartimi buvo netenkintas. Atsakovė D. M. pateikė atskirąjį skundą nutarties, kuria netenkintas atsakovės D. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Teismas nurodė, kad atsakovei įteikus procesinius dokumentus, atsakovė buvo pasyvi, svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji neįrodė ir teismas jų nenustatė. Iš LITEKO duomenų matyti, jog teismai jau yra nagrinėję ir pasisakę dėl atsakovės nurodytų argumentų ir motyvų. Dėl jų yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-694-856/2020). Yra nustatyta, kad vartotojams gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame namo kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą. Byloje nėra įrodymų apie šilumos tiekėjos - ieškovės veiklos priežiūrą vykdančių institucijų patikrinimų metu nustatytus veiklos pažeidimus dėl apskaitos prietaisų įrengimo, todėl teismai sprendė, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas. Taip pat įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, kad nėra pateikta įrodymų, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ieškovė atsakovei teikia sąskaitas, kuriose nurodyta aiški ir išsami informacija, tai pagrindžia ieškovės su atsiliepimu pateikta sąskaita (41 b. l., CPK 182 str.).
3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių nurodė, kad atsakovė nemokėjo už šildymą nuo 2020-12-01 iki 2021-09-30, todėl susidarė skola, kuri ir buvo priteista iš atsakovės pagrįstai, nes atsakovė su pareiškimu nepateikė įrodymų, kurie lemtų sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 178 str.).
Atsiliepimas
4. Atsakovė nesutinka ir su delspinigių priteisimu, nurodo, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o teisės aktas, kuriuo vadovaujasi ieškovė ir teismas, akcinei bendrovei negalioja, nes jis taikomas tik valstybės ar savivaldybės įmonėms. Ieškovė ir teismas vadovavosi specialiu teisės aktu - 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną praleistą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Pagal suformuotą teismų praktiką, spręstina, kad tuo atveju, kai Savivaldybė valdo didžiąją dalį (šiuo atveju - 95,2988 procentus) visų ieškovės bendrovės akcijų, o ieškovė teikia komunalines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas komunalines paslaugas, skolininkams gali būti taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs apeliacinis teismas, sprendžiant ginčą tarp tų pačių bylos šalių (ŠAT nutartis byloje Nr. 2A-694-856/2020 ir kt.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį, apeliantė D. M. prašo panaikinti nutartį ir įpareigoti teismą iš naujo nagrinėti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas netyrė ar yra bent viena iš CPK 285 straipsnyje numatytų sąlygų, nors tą daryti teismą įpareigoja CPK 288 straipsnio 4 dalis.
5.2. Atsakovė teikė prašymą išreikalauti iš ieškovo techninę schemą, iš kurios būtų matyti, kurioje vietoje yra įrengtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) šilumos apskaitos prietaisas, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas.
5.3. Teismas nepaisė imperatyvaus teisės normų reikalavimo, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovė reikalavimą dėl delspinigių grindžia tuo, kad yra savivaldybės įmonė, tačiau ieškovė yra akcinė bendrovė, todėl negali būti nei valstybine nei savivaldybės įmone, o tuo pačiu naudotis tokioms įmonėms teikiamomis lengvatomis.
Atsiliepimas
6. Ieškovė AB „Šiaulių energija“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
6.1. Ieškovė atsakovei ne kartą išdėstė motyvus ir argumentus, kuriais grindžia savo teikiamus reikalavimus, kurie buvo pateikti ir išnagrinėti nagrinėjant civilines bylas Nr.2-802-251/2020 ir Nr. 2- 8086-1051/2021 Šiaulių apylinkės teisme dėl skolos priteisimo Bendrovei už tiektas paslaugas.
6.2. 2017 m. spalio mėn. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas. Tokiu būdu ir apskaitos prietaisas šilumos energiją apskaito tik minėto pastato įvade. Vartotojams gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - pastatas) sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame pastato kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą, kuris priklauso tiekėjui, yra jo įrengiamas, keičiamas bei prižiūrimas. Įvadinis apskaitos prietaisas apskaito visą į pastatą patiektą šilumos kiekį ir turi būti metrologiškai įteisintas ir periodiškai tikrinamas.
6.3. Kadangi pastato šilumos punktas įrengtas kieme esančiame pastate, šildymo sezono metu, skaičiuojant mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, dalis šilumos kiekio, vadovaujantis „Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2016-02-05 įsakymu Nr.1-26, atimama, įvertinant požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą. Tokiu būdu vartotojams paskirstoma likusi, įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuota, patiekta šilumos energija. Atsakovės argumentai, kad teikiamos neteisingais duomenimis grįstos sąskaitos nepagrįsti. Vartotojams pateiktose sąskaitose pateikta išsami informacija ir duomenys, kurių pagrindu vartotojas susipažinęs su skirstymo metodu gali pasitikrinti apskaičiuotus mokesčius.
6.4. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383-6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ) ir jį įgyvendinantys teisės aktai - Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas - naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Nors rašytinė šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis taip šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovė yra buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir į kurį Ieškovė tiekė šilumą, savininkė, atsakovė ieškovo teikiamą šilumos energiją priėmė ir ja naudojasi. Atsakovė, žinodama, kad jai priklausančiam butui tiek šildymas, tiek karštas vanduo tiekiamas iš centralizuotų sistemų, turėjo suprasti, kad nesudarydama rašytinės sutarties su nurodytų paslaugų tiekėju, tokia sutartis bus laikoma sudalyta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas ir galios iki šalys individualiai susitars dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties formos nesilaikymas, nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartiniu sąlygų aprašo nuostatu, reglamentuojančiu paslaugų tiekėjo teisę reikalauti iš paslaugu gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekviena pradelsta dieną.
6.5. 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustato, kad fiziniai asmenys nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną praleistą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Minėto įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 6 d. nustato, kad savivaldybės valdoma įmonė - savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 14 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šio įstatymo 6 str. 30 p. numato, kad viena savarankiškų savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kurias teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės ir kiti subjektai ( Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė valdo 95,3 procento AB „Šiaulių energija“ akcijų, Ieškovas pripažintinas savivaldybės valdoma įmone ( Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-2022- 587/2019). Ieškovas teikia komunalines paslaugas, todėl pagrįstai taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius fiziniams asmenims“.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
12. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).
13. Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovei ieškinys įteiktas tinkamai per jos darbovietę (15 b.l.), tačiau be pateisinamos priežasties ji nepateikė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį. Byloje buvo ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių. Teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė atsiliepimo negalėjusi pateikti dėl trumpo termino ir dėl asmeninių dalykų, kurių negalinti dokumentuoti. Atsakovė neteikė prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, jokių svarbių priežasčių ir jas pagrindžiančių įrodymų atsakovė nenurodė, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė buvo pasyvi ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistavo procesinės prielaidos pirmosios instancijos teismui byloje priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šiuo atveju nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytos sąlygos sprendimo už akių panaikinimui.
15. Atsakovės D. M. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės grindžiamas dviem argumentais: ieškovė nevykdė atsakovės prašymo įrengti apskaitos prietaisą ir atsakovės gyvenamajame name, todėl ieškovės skaičiavimai už teikiamą šilumos energiją yra grįsti menamais duomenimis ir ieškovė neturinti galimybės patikrinti ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai bei argumentu, kad susitarimas dėl netesybų (šiuo atveju - delspinigių) privalo būti rašytinis, o teismas, priimdamas sprendimą už akių nesirėmė jokių rašytiniu susitarimu. Atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad sprendimas už akių priimtas formaliai, remiantis tik ieškovės pateiktu apskaitos prietaiso patikrinimo aktu ir nepaisė ieškovės paaiškinimų dėl šilumos apskaitos prietaiso.
16. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas ir tokiu būdu ir apskaitos prietaisas šilumos energiją apskaito tik minėto pastato įvade.
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodytos aplinkybės ir motyvai dėl šilumos apskaitos prietaiso įrengimo ir ieškovės teisės reikalauti delspinigių remiantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ pagrindu jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje 2A-694-856/2020. Šioje, apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad vartotojams gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame namo kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą. Nėra įrodymų apie šilumos tiekėjos - ieškovės veiklos priežiūrą vykdančių institucijų patikrinimų metu nustatytus veiklos pažeidimus dėl apskaitos prietaisų įrengimo, todėl teismai sprendė, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog namui, esančiam (duomenys neskelbtini) , nėra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas. Taip pat įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, kad nėra pateikta įrodymų, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Konstatuota, kad ieškovė atsakovei teikia sąskaitas, kuriose nurodyta aiški ir išsami informacija, tai pagrindžia ieškovės su atsiliepimu pateikta sąskaita. Taip pat nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė valdo 95,2988 procentus visų ieškovės bendrovės akcijų, todėl ieškovė pripažintina savivaldybės valdoma įmone. Ieškovė teikia komunalines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Konstatuotina, kad uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas komunalines paslaugas, skolininkams gali būti taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, įstatymo Nr. I-775.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių naujų duomenų ir įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad atsakovės nurodyti faktai būtų pagrindu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas sprendimo už akių peržiūrėjimas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį. Dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.