Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Ieškovė (toliau – ir perkančioji organizacija) 2020 m. gruodžio 31 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) paskelbė du viešuosius pirkimus: 1) „Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) vystymas ir priežiūra“, pirkimo Nr. 526676 (toliau – ir JAREP pirkimas); ir 2) „Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 526677 (toliau – ir JADIS pirkimas) (JAREP pirkimas ir JADIS pirkimas toliau abu kartu – ir Pirkimai). Pirkimai buvo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas ir kitus viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius teisės aktus.

1.2. 2021 m. vasario 19 d. buvo paskutinė pasiūlymų pateikimo JAREP pirkime termino diena. JAREP pirkimo laimėtojas buvo nustatomas pagal JAREP pirkimo sąlygose nustatytą tvarką ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. 2021 m. kovo 2 d. ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovės su pasiūlymu pateiktas Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (toliau – EBVPD) atitinka JAREP pirkimo dokumentus ir dėl to atsakovės vertinimas tęsiamas. Po atlikto vertinimo atsakovei surinkus daugiausia balų ir pasiūlius žemiausią kainą, ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. kreipėsi į atsakovę, kaip potencialią laimėtoją, ir paprašė pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė 2021 m. gegužės 27 d. pripažino atsakovę JAREP pirkimo laimėtoja ir pranešė, kad viešojo pirkimo sutartis bus sudaroma pasibaigus 10 kalendorinių dienų terminui pagal VPĮ 2 straipsnio 43 dalį bei 86 straipsnio 8 dalį, taip pat įvykdžius pirkime numatytas procedūras, susijusias su sandorio atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams patikra. 2021 m. birželio 30 d., įvykdžiusi visas JAREP pirkimo procedūras, ieškovė pakvietė atsakovę pasirašyti JAREP pirkimo sutartį iki 2021 m. liepos 7 d. Atsakovė 2021 m. liepos 2 d. ieškovei pranešė, kad dėl užtrukusių pirkimo procedūrų atsisako sudaryti JAREP pirkimo sutartį. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. sudarė JAREP pirkimo sutartį su antroje vietoje likusia UAB ATEA. Dėl neteisėto atsakovės atsisakymo sudaryti JAREP pirkimo sutartį ieškovė patyrė 181 590,75 Eur nuostolių, kurie buvo apskaičiuoti pagal UAB ATEA ir atsakovės pasiūlymų kainų skirtumą (657 411,15 Eur – 475 820,40 Eur).

1.3. 2021 m. vasario 19 d. buvo paskutinė pasiūlymų pateikimo JADIS pirkime termino diena. Kaip ir JAREP pirkime, JADIS pirkimo laimėtojas buvo nustatomas pagal „Pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas“ (JADIS pirkimo sąlygų 6 priedas). Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. pranešė atsakovei ir kitiems pirkimo dalyviams apie skirtus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybės balus ir paprašė pirkimo dalyvių pratęsti pasiūlymo galiojimą iki 2021 m. liepos 19 d. Ieškovė, susipažinusi su dalyvių pasiūlytomis kainomis, 2021 m. birželio 1 d. paskelbė atsakovę laimėtoja ir 2021 m. birželio 21 d. pakvietė ją pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. 2023 m. birželio 23 d. atsakovė atsisakė sudaryti JADIS pirkimo sutartį su ieškove dėl užtrukusių pirkimo procedūrų, t. y. dėl tos pačios priežasties kaip ir JAREP pirkimo atveju. UAB ATEA, buvusi antroje vietoje, 2021 m. rugpjūčio 11 d. pripažinta konkurso laimėtoja. Dėl atsakovės atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį ieškovė patyrė 97 598,46 Eur nuostolių. Šie nuostoliai apskaičiuoti taip: 1) ieškovė nustatė, kad UAB ATEA pasiūlymo kokybė JADIS pirkime yra 16,65 proc. geresnė nei atsakovės, remiantis objektyviais duomenimis pagal suteiktus kokybės balus (atsakovė surinko 15 iš 20, t. y. 75 proc. kokybės balo, o UAB ATEA 18,33 iš 20, t. y. 91,65 proc. kokybės balo); 2) ieškovė apskaičiavo atsakovės ir UAB ATEA kainų skirtumą (423 916,85 Eur – 306 822,12 Eur = 117 094,73 Eur); 3) ieškovė 117 094,73 Eur proporcingai sumažino 16,65 proc. (117 094,73 x (100 proc. – 16,65 proc.) = 97 598,46 Eur).

1.4. Egzistuoja visos atsakovės ikisutartinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė, atsisakydama sudaryti JAREP ir JADIS pirkimų sutartis, elgėsi nesąžiningai, buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, o atsisakymo sudaryti šias sutartis priežastys nepagrįstos. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjo ikisutartinės atsakomybės pažymėta, jog šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020). Atsakovės nurodoma priežastis „dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir iš to išplaukiančių pasekmių bei aplinkybių“ nepagrįsta, kadangi abu Pirkimai buvo paskelbti tą pačią dieną; Pirkimų sąlygose numatyta, jog pasiūlymai turi galioti 3 mėnesius nuo pasiūlymų pateikimo galutinio termino pabaigos. Pirkimų galutinis terminas sutapo (2021 m. gegužės 19 d.), tad visi Pirkimų dalyviai, įskaitant atsakovę, buvo informuoti apie pasiūlymo galiojimo terminą ir dėl to Pirkimų trukmė iki 2021 m. gegužės 19 d. negali būti laikoma nepagrįstai „užtrukusia“. Ieškovei paprašius, atsakovė sutiko pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą iki 2021 m. liepos 19 d., vadinasi, atsakovei buvo priimtina tokia procedūrų trukmė. 2021 m. birželio 30 d. ieškovė pakvietė atsakovę pasirašyti sutartį JAREP pirkime, 2021 m. birželio 21 d. – JADIS pirkime. Taigi, ieškovė pakvietė atsakovę sudaryti sutartis galiojant abiem pasiūlymams. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas ikisutartinei atsakovės atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio nuostatas.

1.5. Atsakovė nedėjo visų įmanomų pastangų išvengti aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti priversta atsisakyti sudaryti Pirkimo sutartis, atsiradimo, o tai taip pat liudija atsakovę elgusis nesąžiningai atsisakant pasirašyti sutartis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pažymėta, kad pirkimo nutraukimo teisė turi būti naudojama kaip išimtinė priemonė (lot. ultima ratio), t. y. kai perkančioji organizacija neturi jokių galimybių išsaugoti konkrečius viešojo pirkimo teisinius santykius (ESTT 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98). Todėl atsakovė turi įrodyti ne tik atsisakymo sudaryti sutartis priežasties objektyvumą, bet ir tai, kad dėjo visas pastangas išvengti aplinkybių dėl atsisakymo atsiradimo. Šiuo atveju nėra įrodymų apie atsakovės pastangas išsaugoti ikisutartinius santykius, taip pat duomenų, kad atsakovė nebūtų galėjusi išspręsti aktualius klausimus Pirkimų sutarčių vykdymo metu. Šios aplinkybės papildomai rodo atsakovės nesąžiningumą.

1.6. Remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, pažymėtina, kad JAREP pirkimo atveju atsakovei ir antrosios vietos laimėtojai buvo skirtas identiškas balų skaičius (18,67 iš 20), tad JAREP pirkimo atveju nuostolių dydis apskaičiuotas pagal pirmosios ir antrosios vietos laimėtojų pasiūlymų kainų skirtumą, kadangi abiejų pasiūlymų kokybė yra identiška. Dėl šios priežasties nuostoliai sudaro 181 590,75 Eur. JADIS pirkimo atveju buvo skirtingas pasiūlymo kokybės balas ir kilę nuostoliai apskaičiuoti pagal tiekėjų pasiūlymų palyginamumą pagal sutarties sudarymo kriterijus, jų lyginamąjį svorį. Taigi iš viso ieškovės patirti nuostoliai sudaro 279 189,21 Eur (181 590,75 Eur + 97 598,46 Eur).

1.7. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) bei kaltė (CK 6.247, 6.428 straipsniai). Ieškovei buvo reikalingos Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) vystymo ir priežiūros paslaugos bei Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo ir priežiūros paslaugos, todėl ieškovė paskelbė Pirkimus dėl šių paslaugų įsigijimo. Jei atsakovė būtų laikiusis savo pasiūlytų sąlygų ir galiojančių pasiūlymų, ieškovė būtų įsigijusi būtinas paslaugas net 279 198,21 Eur pigiau. Atsakovės kaltė preziumuojama, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nebuvo apdairi ir rūpestinga tiek, kiek jai buvo būtina ikisutartiniuose santykiuose. Be to, juridiniams asmenims keliami aukštesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai.

1.8. Atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad atsisakymo sudaryti JAREP ir JADIS pirkimų sutartis priežastys yra sąžiningos bei atsisakydama jas sudaryti ji buvo rūpestinga ir atidi, kaip to tikimasi iš profesionalių viešųjų pirkimų dalyvių. Atsakovės atsisakymo sudaryti Pirkimų sutartis priežastys ir motyvai yra objektyviai užfiksuoti CVP IS pranešimuose ieškovei. Atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius visiškai naujus atsisakymo sudaryti Pirkimų sutartis motyvus, kyla poreikis spręsti dėl naujų motyvų įrodomosios reikšmės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Atsakovė, atsisakydama sudaryti Pirkimų sutartis, suprato ar turėjo suprasti, teikiamų motyvų teisinę reikšmę ir galimas pasekmes dėl ieškovės nuostolių atlyginimo, todėl nauji motyvai turėtų būti vertinami itin kritiškai, esant esminiams prieštaravimams.

1.9. Pasisakant dėl VIRSIS projekto, paaiškintina, kad dar 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė informavo atsakovę apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku nepateikto priėmimo testavimo, diegimo gamybinėje aplinkoje, mokymų ir bandomosios eksploatacijos etapų rezultatų. Ieškovė pranešė, kad nuo 2020 m. lapkričio 6 d. skaičiuos delspinigius iki galutinio VIRSIS pridavimo dienos. Nepaisant atsakovei skaičiuojamų delspinigių VIRSIS projekte, atsakovė pratęsė pasiūlymų galiojimą iki 2021 m. liepos 19 d. JAREP ir JADIS pirkimuose, nors, jei atsakovė sprendė, kad prarado pasitikėjimą ieškove, tokiu atveju ji turėjo nepratęsti pasiūlymų. Nepaisant skirtingos nuomonės dėl VIRSIS projekto sutarties vykdymo, atsakovė pripažino savo sutartinius įsipareigojimus ir sutartį vykdyti baigė, o ieškovė sutarties nenutraukė. Be to, abi šalys yra sudariusios ne vieną viešojo pirkimo sutartį, kurių atsakovė dėl menamo nepasitikėjimo nėra nutraukusi.

1.10. Pasisakant dėl specialisto E. G. pažymėtina, kad šis specialistas buvo priimtas dirbti pas ieškovę įvykdžius viešai skelbtą atranką „(duomenys neskelbtini)“ pozicijai bei pačiam specialistui dalyvavus šioje atrankoje. Vis dėlto, nepaisant šios aplinkybės, atsakovė pasiūlymų galiojimą pratęsė. Jeigu atsakovė neva prarado pasitikėjimą dėl E. G. įdarbinimo, nes jo indėlis Pirkimų sutarčių vykdyme yra reikšmingas, atsakovė turėjo teisę nepratęsti pasiūlymo galiojimo terminų.

1.11. Pasisakant dėl atsiskaitymo su atsakove už 2021 m. vasario–kovo mėn., nurodytina, kad apie tariamą skolą atsakovė pranešė ieškovei tik 2021 m. liepos 9 d. raštu, pirmą kartą paskaičiavusi menamus kaštus. Atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių, jos teigimu, ieškovė planuoja neatsiskaityti prieš 2021 m. liepos 9 d. rašto teikimą, jei tik tą dieną buvo sužinota apie kaštus.

1.12. Atsakovė nepagrįstai laiko ieškovę nesąžininga. Ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus per ieškinio senaties terminą, o laikantis atsakovės pozicijos, kad ieškinio pateikimo laikas apsprendžia ieškovės (ne)sąžiningumą, būtų iškreipta asmens teisė kreiptis į teismą paisant ieškinio senaties terminų. Ieškinys buvo rengiamas nuo 2021 m. spalio mėn., renkami įrodymai ir kt., ir tai niekaip nėra susiję su atsakovės 2022 m. sausio 28 d. pareikštu ieškiniu ieškovei. Be to, ieškinio pateikimo laikas nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistinų nuostolių dydį. Nuostoliai mažinami tik kai dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir kreditorius (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

1.13. Nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle, kuri reikšminga sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio dėl ikisutartinės tiekėjo atsakomybės. Nuostolių skaičiavimas yra pagrįstas kasacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 2020 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020, kt.

1.14. JAREP ir JADIS Pirkimų sąlygų 18.1 papunktyje buvo nustatyta ieškovės teisė reikalauti nuostolių, jei tiekėjai nepagrįstai atsisakys sudaryti viešųjų pirkimų sutartis. Pažymėtina, kad ieškovė neturi pareigos viešojo pirkimo sąlygose nustatyti detalizuotos nuostolių atlyginimo tvarkos, kai tiekėjai atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartis, nes ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo kyla iš teisės aktų.

1.15. Priešingai nei teigia atsakovė, maksimalios Pirkimų sutarčių kainos neparodo ieškovės mokėtinos sumos laimėtojai UAB ATEA ir šių kainų lyginimas, ignoruojant pasiūlymų kainų skirtumą, yra nepagrįstas. Abiejų Pirkimų atveju su laimėtoju atsiskaitoma fiksuoto įkainio (1 val.) pagrindu, kurį viešojo pirkimo dalyviai siūlė Pirkimų metu. JAREP pirkimo atveju įsigydama 14 500 val. paslaugų kiekį iš antrosios vietos laimėtojos ieškovė sumoka 181 590,75 Eur daugiau; JADIS Pirkimo atveju įsigydama 9 350 val. paslaugų kiekį iš antrosios vietos laimėtojos – 97 598,46 Eur daugiau. Vien tai, kad paslaugos perkamos fiksuoto įkainio bei nurodytų valandų apimties pagrindu, nereiškia, jog netenkama teisės į nuostolių atlyginimą kainų skirtumo pagrindu. Atsakovė negali turėti teisėtų lūkesčių, kad ieškovė įsigis mažiau paslaugų kiekio nei tas, kuris buvo apibrėžtas Pirkimų sąlygomis, kai pati pateikė pasiūlymą tai pačiai Pirkimų apimčiai ir nepagrįstai įrodinėja, jog ieškovė neva nepatyrė nuostolių.

1.16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, įsigydama paslaugas iš UAB ATEA, už jas atsiskaito su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), o PVM atskaita ir kiti mokestiniai klausimai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Todėl ieškovės prašoma priteisti suma turėtų būti skaičiuojama su PVM, o PVM atskaitos ir kiti mokesčių teisės klausimai paliktini ieškovei, kuri spręs mokestines prievoles pagal esamą Pirkimų situaciją.

1.17. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl 10 proc. baudos dydžio, kadangi Pirkimų sutartyse nurodyta 10 proc. bauda, skaičiuotina sutarčių nutraukimo atveju nuo sutarčių vertės be PVM, yra minimalūs ieškovės nuostoliai. Tačiau Pirkimų sutartyse aiškiai numatyta, kad nuostoliai dėl netinkamų sutarčių vykdymo gali siekti dvigubai daugiau nei Pirkimo sutarčių suma. Pirkimo sutarčių nutraukimo atveju ieškovei tektų įsigyti likusį poreikį iš naujo paslaugų teikėjo.