Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūratės Jakubonienės ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. P. bausmę atlieka pagal 2018 m. kovo 5 d. Šilutės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį, kuria subendrintos 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, 2018 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 376,60 Eur bauda.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Tačiau atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką jam nustatyta vidutinė – 50 balų – nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių.

10. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d).

11. Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad nepaisant nuteistojo dalyvavimo adaptacijos, integracijos į visuomenę, „Teisinio socialinio švietimo“ programose, taip pat programose „Kitoks“, „Keisk požiūrį“, yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, savo elgesiu stengiasi įrodyti, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai susiję su netinkamo elgesio modelių pasirinkimo, neigiamos pasirenkamų draugų įtakos, alkoholio vartojimo problemomis, tačiau duomenų apie atitinkamų programų, skirtų koreguoti minėtas problemines sritis, lankymą pateiktoje medžiagoje nėra. Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių susijęs su galimomis nedarbo problemomis, tačiau E. P., neturėdamas jokios specialybės (profesijos) ir darbinės patirties laisvėje, pataisos namų profesinio rengimo centre nesimokė, įgyti specialybės nesiekė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pats nuteistasis savo aktyviais veiksmais mažinti jam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką nesistengia. E. P. bausmės atlikimo metu baigė 12-ą klasę, dirba, tačiau ši aplinkybė kriminogeninio veiksnio, susijusio su darbu, neeliminavo.

12. Aplinkybė, kad nuteistasis du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, vertinama teigiamai, tačiau pati savaime nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Geras elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamai nuteistąjį apibūdinanti aplinkybė, tačiau gerai elgtis, nepažeisti nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, įtvirtinta BVK 110 straipsnyje. Nuteistojo elgesys yra tik viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama svarstant probacijos taikymo galimybę, tačiau nėra vienintelis kriterijus lemiantis lygtinio paleidimo taikymą ar jo netaikymą. Lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti BVK 157 straipsnyje, kurio nuostatas tiek komisija, tiek apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju taikė tinkamai.

13. Skunde teisingai nurodoma, kad bausmės dalis, kurią turi atlikti nuteistasis, siekiantis būti paleistas lygtinai, yra nurodyta BVK 157 straipsnyje. Tačiau įstatymo reikalaujamos bausmės dalies atlikimas nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

14. Atmetami, kaip nepagrįsti E. P. skundo teiginiai dėl BVK 8 straipsnio 1 dalies ir BVK 157 straipsnio kolizijos. Kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. BVK 8 straipsnis apibrėžia bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principą, o BVK 157 straipsnis – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Teisėjų kolegija prieštaravimų tarp minėtų normų neįžvelgia.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistojo E. P. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose siekiant mažinti kriminogeninių veiksnių įtaką ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Komisijos priimtas nutarimas buvo patikrintas laikantis BPK 360 straipsnio 2 dalies reikalavimų, procesinių pažeidimų nepadaryta. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.