Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą statybų srityje, neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. R. 2025 vasario 5 d., apie 20.50 val., Kareivių g. ties pastatu pažymėtu Nr. 4, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais Č. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad Č. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Č. R. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Č. R. teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per pastaruosius 3 metus kaltinamasis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius administracinius pažeidimus ir iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagrista manyti, kad Č. R. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti N. R. teisme paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, kartu gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Judviejų santykiai yra geri, kartu užaugino dukterį. Č. R. apie įvykį jai papasakojo tą patį vakarą, labai gailėjosi savo poelgio. Ji tokius kaltinamojo veiksmus vertina kritiškai. Būdama laiduotoja, galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad N. R. neteista, nebausta administracine tvarka (iš jos žodžių), nors vairuoja seniai ir dažnai. Iš teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad N. R. yra darbšti, kruopšti ir atsakinga darbuotoja, dirbanti (duomenys neskelbtini) bei empatiškas ir draugiškas žmogus.

Iš Č. R. ir N. R. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad N. R. yra ne tik kaltinamajam artimas asmuo, bet verta ir teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti Č. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant N. R. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Č. R. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį trečiadienio vakarą, vienose judriausių Vilniaus miesto gatvių, kur eismas visada gana intensyvus. Kaltinamasis padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į stovintį autokraną. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių. Pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vartojo alkoholį apie 17-18 val., išgėrė dvi skardines stipraus alaus ir po kelių valandų nusprendė važiuoti iki sandėliuko, kuriame buvo jam reikalingi darbo įrankiai. Nors kaltinamojo teigimu nesijautė neblaivus, šios aplinkybės rodo Č. R. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į Č. R. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, turi nuolatinio pobūdžio darbą, pastovią gyvenamą vietą, stabilias pajamas. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės neneigė ir pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, Č. R. padarytas nusikaltimas vertinamas labiau kaip atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė skirti uždraudimą naudotis specialia teise 3 metų terminui. Nors kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) kuo trumpesniam, 1 metų ir 4 arba 6 mėnesių, terminui, tačiau teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, nemato pagrindo skirti artimą minimaliam šios teisės atėmimo terminą 1 metams ir 6 mėnesiams. Č. R. teisė vairuoti kelių transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio. Pažymėjo, kad prarasdamas teisę vairuoti, gali netekti darbo, o tai apsunkintų visos šeimos finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo žinoma, kad jis turi į darbą vykti automobiliu ir teisės vairuoti jam būtinumą, tačiau tai nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nenusikalstų. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydama teisės normų, pablogino savo ir kitų artimų asmenų padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis gali rasti alternatyvų dėl vykimo į darbą kitomis priemonėmis, juo labiau, kad galima laiduotoja N. R. minėjo vairuojanti transporto priemones.

Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kas nagrinėjamu atveju, paskyrus minimalų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtų nepasiekta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tam tikri laikini sunkumai rūpinantis šeima yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų darymo nusveria kaltinamojo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl pačio Č. R. neteisėtų veiksmų ir yra laikytini pagrįstais.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, Č. R. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 5 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 7 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, jo 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Kaip matyti, atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji Č. R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį (b. l. 35). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat“, 1998 m. gamybos, vertė sudaro 900 EUR su PVM (b. l. 36). Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė konfiskuoti automobilio vertę pinigais, kadangi automobilis yra apgadintas po eismo įvykio.

Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po eismo įvykio transporto priemonė „Volkswagen Passat“ yra stipriai apgadinta (b. l. 13-19). Teismas vertina ir sutinka su prokuroro nuomone, jog šiuo atveju pačio automobilio konfiskuoti nėra tikslinga, kadangi jis eismo įvykio metu stipriai apgadintas ir nebus galimybės jo realizuoti, todėl tikslinga konfiskuoti automobilio vertę pinigine išraiška - 900 Eur. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio „Volkswagen Passat“ sugadinimas buvo Č. R. nusikalstamų veikų padarinys. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga kaltinamojo asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti.

Automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui Č. R..

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam Č. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-72), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73-76) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 77-80). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam Č. R. atėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Č. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), prisegtas prie bylos viršelio, perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. vasario 7 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą/grąžinimą, laikinai iki 2025 m. gegužės 7 d. apribotos Č. R. nuosavybės teises į transporto priemonę (keleivinį automobilį) „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – pilnas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą/grąžinimą. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas vokas su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 18 d. pažyma Nr. APD-2025-02157 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 120,83 Eur už Č. R. gynusio advokato Sauliaus Lauraičio darbo užmokestį (b. l. 96-99).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Č. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti Č. R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 7 d.

2) išieškoti iš Č. R. Valstybės naudai automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 Eur (devynis šimtus eurų).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus - panaikinti.

Automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Minsko pl. 21, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Č. R..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones Č. R. atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 7 d.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Č. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Č. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie bylos viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti, kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba atsiųsti teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.