- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-1948-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08893-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė V. F. kreipėsi į teismą, su procesiniu dokumentu, nurodydama, kad tai ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo. Ieškovė prašė atlyginti jai 1 000 000 Eur moralinę žalą, 4 000 Eur materialinę žalą bei 34 500 Eur patirtų išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo išieškojimo atsisakė priimti.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodė, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
4. Susipažinęs su ieškovės ieškiniu ir kartu su juo pateiktais dokumentais teismas padarė išvadą, jog ieškinys neatitinka nei bendrųjų procesiniam dokumentui, nei specialiųjų ieškiniui keliamų reikalavimų, kadangi tiek ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tiek ieškinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti neaiškiai ir yra nekonkretūs, be to, prie ieškinio nepridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai (apie patirtos žalos dydį, jos apskaičiavimą, apie ieškovės atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus ir kt.). Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tačiau ieškovė neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė ir duomenų apie už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis ieškovės pateiktas ieškinys iš esmės savo pobūdžiu (dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo) yra tapatus kitiems ieškovės pareikštiems ieškiniams, kurių nuo 2015 m. ji yra pateikusi daugiau nei 200-us. Pažymėjo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Nurodytų motyvų pagrindu sprendė, kad ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau, jų nesilaikydama, nuolat teikia pakartotinius ieškinius su tais pačiais trūkumais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kartu ieškovei išaiškino, jog atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė V. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, nurodydama, kad su priimta nutartimi nesutinka. Nurodo, kad teismai atsisako priimti ieškinius, kuriais reiškiami reikalavimai Teisingumo ministerijai, tokiu būdu sąmoningai nepripažindami ieškovei padarytos žalos. Žala šiuo atveju ieškovei padaryta teisėjos, kuri kelis kartus buvo drausminta teisėjų garbės teismo, veiksmais, tačiau atsisakant priimti ieškinį Teisingumo ministerija išvengia atsakomybės už ieškovei padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi reiškiami reikalavimai Teisingumo ministerijai, kuri yra atsakinga už teisėjų, kuriuos įdarbinusi minėta įstaiga, veiksmais padarytą žalą, nepripažindami žalos ieškovei.
13. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą siekdama, kad jai būtų priteista turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos S. G. veiksmų.
14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
15. Iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas sieja su ieškovo pareiga tiksliai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas tampa neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės ir ieškinio reikalavimai suformuluoti itin neaiškiai ir yra nekonkretūs, o ieškovei, pareiškus daugiau kaip 200 ieškinių ir žinant ieškiniui taikytinus reikalavimus, netikslinga taikyti ieškinio trūkumų institutą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tiek ieškinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti neaiškiai ir yra nekonkretūs, o ieškinys iš esmės paremtas hipotetinio pobūdžio pasisakymais. Pagrįstai teismas laikė, jog prie ieškinio nepridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai (apie patirtos žalos dydį, jos apskaičiavimą, apie ieškovės atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus ir kt.). Apeliantė ir teikdama atskirąjį skundą nepaneigė pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų.
18. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė į teismą su ieškiniais dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra kreipusis ne vieną kartą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos. Ieškovė šių reikalavimų nesilaikydama toliau teikia ieškinius su tais pačiais trūkumais.
19. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo tikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškovė, tinkamai suformulavusi ieškinio pagrindą bei dalyką, pateikusi ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.