Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. vasario 21 d. nutarimo, P. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai P. Š. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

6. Pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemonę, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai.

7. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog 2024 m. rugsėjo 6 d. 11 val. 15 min. kelio Vilnius – Utena Molėtų r. sav. 57,341 km automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punkto pažeidimas, t. y., jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Bylos duomenimis, automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) yra UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, kurios duomenimis įvykio metu automobilį išsinuomojo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2022 m. gegužės 10 d. Remiantis šiais duomenimis, Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą bei P. Š. atžvilgiu priėmė nutarimą, kuriuo jis nubaustas už ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

10. Visgi, vien minėto automobilio savininko pateiktos informacijos apie tai, kad administracinio nusižengimo metu, kuomet buvo viršytas nustatytas leistinas greitis, automobilis buvo išnuomotas P. Š., nagrinėjamu atveju jo kaltei pagrįsti nepakanka. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog P. Š. neneigia to, jog įvykio dieną išsinuomojo automobilį iš automobilių nuomos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kategoriškai nurodo, jog jis minėto automobilio nevairavo, o jį perdavė vairuoti M. B., kuris, pasak jo, ir vairavo minėtą automobilį pažeidimo padarymo metu. Šią atsakomybėn patraukto asmens nurodytą aplinkybę dėl išsinuomoto automobilio perdavimo vairuoti kitam asmeniui iš dalies patvirtina pačio automobilio savininko „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, jog jis galėjo atrakinti automobilį kitam žmogui nuotoliu. Taip pat tai patvirtina ir liudytojo M. B. teisme duoti parodymai, kad draugo P. Š. išnuomotą (duomenys neskelbtini) automobilį, kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai, jis vairavo. Pastebėtina, kad P. Š. ir liudytojo M. B. parodymai dėl automobilio paėmimo ir gražinimo nesutapo, tačiau esminėse P. Š. inkriminuotų nusižengimų aplinkybėse, kad nusižengimų metu automobilį vairavo M. B., jų parodymai sutapo. Be to, tai, kad liudytojas M. B. teismo posėdyje nenurodė kategoriškai, kad automobilis buvo su mechanine greičių dėže, naudojo dyzeliną, teigė, kad neatsimena tiksliai, be to kuras nebuvo piltas, dėl ko jis galėjo ir nežinoti kokį kurą naudoja automobilis, niekaip neįrodo, jog nusižengimų metu vairavo P. Š., juolab kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamos bylos dalykas nėra nustatyti, ar automobilį pažeidimo metu vairavo liudytojas M. B., o ar jį vairavo būtent P. Š., kuris galėjo nurodyti ir ne tą asmenį, kuris iš tikro vairavo automobilį, tai turi ištirti ir nustatyti institucija.

11. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl tinkamo subjekto nustatymo, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai ir dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Aukštesnysis teismas pažymi, jog būtent tokio pobūdžio bylose, kuomet Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra užfiksuotas greičio matuokliu, pagrindinis objektyvus įrodymas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį teisės pažeidimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino tiek byloje esančias fotonuotraukas, užfiksuotas pažeidimo metu, tiek pačio P. Š. bei liudytojo M. B. parodymus, gretino byloje esančias fotonuotraukas su kitoje administracinio nusižengimo byloje esančiomis P. Š. fotonuotraukomis, taip pat ir kitus byloje esančius duomenis. Todėl, sutikti su Institucijos skundo argumentais, jog apylinkės teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

12. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos vertino apylinkės teismas, ir apygardos teismo šią bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija pareikalautų pateikti fotonuotraukų, kurios būtų tinkamos kokybės, nustatyta, jog fotonuotraukos užfiksuotos pažeidimo metu, tačiau jose matyti tik tai, kad įvykio metu automobilį vairuoja vyras, o konkrečių pilnų veido bruožų, plaukų įžiūrėti neįmanoma dėl visose nuotraukose ant pusės veido esančio šešėlio. Todėl, skundą nagrinėjantis teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog pateiktose fotonuotraukose aiškiai matosi P. Š. veido bruožai. Be to, tą iš dalies pripažįsta ir pati Institucija savo skunde apygardos teismui nurodydama, jog fotonuotrauka savaime nieko neįrodo - nei patvirtina, nei paneigia, kad automobilį vairavo P. Š.. Pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamos bylos dalykas yra nustatyti ar pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo būtent P. Š.. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (foto nuotraukas, automobilio savininko UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, pačio administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. ir liudytojo M. B. paaiškinimus ir pateiktus duomenis), konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta, kas vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, užfiksavimo metu. Todėl byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusižengimo padarymo metu vairavo P. Š., liko nepaneigta jo versija, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. Apygardos teismas pritaria tokiam apylinkės teismo vertinimui ir nurodo, kad nesant byloje neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog automobilį Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto KET pažeidimo padarymo metu vairavo P. Š., ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nėra galimas jo nubaudimas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, tuo pačiu ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

13. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį vairavęs asmuo jokiomis techninėmis priemonėmis tiksliai nebuvo užfiksuotas ir identifikuotas, iškart po KET pažeidimo padarymo automobilis nebuvo sustabdytas ir byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų matę automobilį vairavusį asmenį. Šiuo atveju vienintelis įrodymas byloje yra itin prastos kokybės fotonuotraukos, iš kurių negalima aiškiai nustatyti ir identifikuoti vairavusio asmens.

14. Kaip jau minėta, iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, jog užfiksuoto pažeidimo metu, automobilį vairuoja vyras, tačiau pilni veido bruožai nesimato, kadangi pusę veido dengia šešėlis. Pirmos instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl šių nuotraukų, jas lygino su kitomis, užfiksuotomis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-20-10231/2025, kuriose automobilio vairuotojo veidas yra tikrai P. Š., su kuo sutiko ir P. Š., ir konstatavo, jog abiejuose bylose esančių nuotraukų skirtumai yra akivaizdūs – P. Š. veidas yra stambus, apvalus, matosi barzda, ūsai, kas atitiko tiek P. Š. veidą pirmos instancijos teismo salėje, tiek jo veidą policijos duomenų bazėje, ko nėra nagrinėjamoje byloje, t. y. fotonuotraukose matoma veido pusės dalis leidžia daryti išvadą, kad visas veidas yra daug smulkesnis, pailgesnis, nesimato barzdos, ūsų, pats P. Š. nepripažino vairavęs, nurodė, jog fotonuotraukose ne jis. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir apygardos teismas, tuo tarpu Institucija savo skunde šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė, tik nurodė, jog vienoje byloje P. Š. sutiko, jog jis vairavo automobilį, nes jo veidas aiškiau matėsi, dėl to jis turi būti pripažintas vairavęs automobilį ir šioje byloje. Su tokias argumentais visiškai negalima sutikti, nes: 1) institucijos nurodomoje byloje skiriasi faktinės bylos aplinkybės, kuomet minėtoje byloje, Institucija, kaip pati nurodė savo skunde, pateikė geresnės kokybės nuotraukas, iš kurių buvo galima identifikuoti pažeidėją, kuris pripažino esantis fotonuotraukose. Pažymėtina, jog šiuo atveju iš byloje esančių prastos kokybės fotonuotraukų identifikuoti vairuojantį asmenį nėra galimybės. Teismų praktikoje nurodoma, jog kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turinčios faktinės aplinkybės Be to, vien ankstesni P. Š. padaryti administraciniai nusižengimai, negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiantys jo kaltę šioje administracinio nusižengimo byloje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie duomenys galėtų būti vertinami skiriant asmeniui nuobaudą; 2) asmens kaltę turi įrodyti Institucija, o ne pats asmuo. Kaip jau buvo minėta, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju būtent administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai privalėjo nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, ir įrodyti to asmens kaltę, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas P. Š. turėjo įrodyti, kad jis nevairavo automobilio ir nepadarė šio administracinio nusižengimo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės išnaudojus visas galimybes nustatyti, kad automobilį vairavo būtent P. Š., to padaryti nepavyko.

15. Institucija skunde nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ duomenimis, atrakinti automobilį P. Š. galėjo tik būdamas ne didesniu, nei 500 metrų atstumu nuo automobilio, kas reiškia, kad automobilis atrakintas buvo P. Š. būnant Vilniuje, labai netoli nuo automobilio stovėjimo vietos, ir jis negalėjo būti duotas vairuoti M. B.. Pažymėtina, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, jog automobilį nebūtinai reikėjo atrakinti būnant prie jo, o tą buvo galima padaryti esant nuo jo iki 500 metrų atstumu, todėl akivaizdu, kad automobilį išsinuomojęs P. Š. galėjo jį perduoti vairuoti kitam asmeniui ir šios abejonės byloje nebuvo pašalintos, nes P. Š. neigia vairavęs automobilį, liudytojas M. B. nurodo, jog jis vairavo automobilį, o iš fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kuris asmuo vairavo minėtą automobilį, juolab policijos pareigūnai asmeniškai pažeidimo nematė ir neužfiksavo. Atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. kovo 21 d. teisėjos rezoliucija Institucija buvo įpareigota per 10 dienų pateikti kokybiškas spalvotas fotonuotraukas, kurios su medžiaga buvo pateiktos nespalvotos, blogos kokybės, tačiau iki bylos nagrinėjimo datos tokių nuotraukų Institucija nepateikė, nes buvo pateiktos tapačios nespalvotos su pilnai neidentifikuojamais veido bruožais fotonuotraukos, kas dar kartą pagrindžia faktą, kad šioje byloje iš esamų įrodymų negalima tiksliai nustatyti, kas pažeidimo metu vairavo automobilį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent P. Š..

16. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-29-594/2024, e2AT-54-1214/2024). Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, t. y. jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-697/2024). Taigi, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę tik prielaidomis.

17. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusios abejonės yra vertinamos šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyriausiojo tyrėjo V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.