Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

3. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neteikė jokių sąskaitų faktūrų atsakovei, taigi pastaroji neturėjo galimybės apmokėti už ginčo objektui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pasak atsakovės, ieškovė savo ieškinį dėl skolos priteisimo grindžia į bylą pateikdama skolų valdymo ataskaitą. Vien tai, kad ieškovė į civilinę bylą pateikia skolų valdymo ataskaitą nereiškia, kad ieškovė įrodė, jog susidarė skola už (duomenys neskelbtini) teiktas paslaugas. Ieškovė nesikreipė į patalpų savininkę ir jokių sąskaitų už suteiktas atsakovė nebuvo gavusi. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo gavusi jokių pranešimų dėl priskaičiuotų apmokėjimų už ginčo butui suteiktas ieškinyje nurodomu laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šiuo atveju ieškovė turi didelį suinteresuotumą, kad būtent objektų savininkė būtų tinkamai, laiku ir nuolat informuojama apie mokėtinas sumas. Pasak atsakovės, ieškovės teikiamos paslaugos nėra vienkartinės. Taigi, atitinkamai ir sąskaitos turi būti teikiamos periodiškai, informuojant apie tą mėnesį suteiktas paslaugas, jų įkainius ir kitą svarbią informaciją. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė, veikdama rūpestingai ir atsakingai, turėjo informuoti atsakovę dėl įsiskolinimo apmokėjimo. Tačiau to padaryta nebuvo. Visos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes siekti bendradarbiavimo ir išvengti susidariusio įsiskolinimo, tačiau vietoje to ieškovė pasirinko laukti ir galiausiai kreiptis į teismą. Šiuo atveju ieškovė per visą įsiskolinimo laikotarpį nesikreipė į atsakovę, nepateikė sąskaitų, kurių pagrindu būtų apskaičiuoti mokesčiai už ieškovės teikiamas paslaugas, nesiuntė jokių įspėjimų ir (ar) kitų dokumentų, nurodančių, kad už atsakovei priklausančioms patalpoms suteiktas paslaugas nėra tinkamai atsiskaitoma ir raginančių įvykdyti prievolę ir pan.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

7. 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. rugsėjo 22 d. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 16 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.

8. 2022 m. rugsėjo 9 d. teisme gauti ieškovės papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad kiekvienas buto/patalpos savininkas privalo domėtis apie jam priskaitomus mokesčius, o argumentai apie nežinojimą visgi yra teisiškai nereikšmingi, kurie jokia apimtimi neatleidžia nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus ir už juos tinkamai atsiskaityti. Ieškovė taip pat paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros išrašinėjamos remiantis 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimu dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo administravimo nuostatų 4.10 punkto reikalavimais. Taip pat ieškovė pabrėžė, kad ieškovė administravimo paslaugos teikia patalpai/ patalpoms ir teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas PVM sąskaitose faktūrose nurodyti mokėtojo duomenų, todėl šiuo atveju nuo prievolės mokėti už suteiktas ieškovės paslaugas klientas, dėl nepateikto vardo/pavardės/įmonės pavadinimo nurodymo sąskaitose, nėra atleidžiamas ir jam kyla pareiga kaip buto/patalpos savininkui atsiskaityti su paslaugų teikėju kaip reglamentuota įstatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

11. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog ieškovė buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Ieškovė prašo priteisti 513,97 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 metų kovo 1 d. iki 2022 metų kovo 31 d. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu šis butas nuosavybės teise priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

12. Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.

13. Ieškovės teigimu, pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, įrodinėdama, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl būtent SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėtų būti traukiamas atsakovu šioje byloje.

14. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

15. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

16. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkams apmokant proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Savininko pareiga proporcingai savo daliai, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei padengti kitas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kildinama iš įstatymų - CK 4.82 straipsnio 3 dalies, DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto. Šių teisės aktų normos yra imperatyviosios ir nenustato jokių išlygų, išskyrus išimtis, įtvirtintas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje – išlaidas galima atsisakyti mokėti tik kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo dėl šių išlaidų (nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais).

17. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis).

18. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Turto patikėtinis jam perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose) ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CK 4.109 straipsnio 1 dalis). Minėtų straipsnių pagrindu turto patikėtiniui yra suteikiamos iš esmės tapačios, kaip ir turto savininkui, teisės, leidžiančios ginti savo turimą turtą, tačiau šios normos neįtvirtina turto patikėtinio pareigos atsakyti pagal turto savininkui tenkančias prievoles, neįtvirtinta reikalavimo teisę turinčių asmenų pareiga savo reikalavimus reikšti būtent turto patikėtiniui, o ne turto savininkui.

19. Atsakovės, kaip ginčo buto savininkės pareiga apmokėti pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nustatyta imperatyviai įstatyme – CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Atsakovės sprendimas butą perduoti trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise, nustatė ir paskirstė tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens teises ir pareigas turto patikėjimo objekto atžvilgiu, tačiau savaime pareigos, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės savininkui, atsakovė trečiajam asmeniui neperdavė. Byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigdama savarankišką juridinį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neteko nuosavybės teisių į ginčo butą. Ginčo gyvenamosios patalpos bylos duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl, teismo vertinimu, ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei.

20. Taigi, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį situacijos reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir pareikštas tinkamai atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei, viešajame registre nurodytai kaip buto savininkei, o turto patikėjimo teisės suteikimas savaime nenulemia visokeriopos turto patikėtinio pareigos atsakyti už turto savininkui tenkančias prievoles (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys, 4.106 straipsnis, 6.954 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-656/2021, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-368/2020). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kaip ginčo buto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su administratoriumi už ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas.

21. Ieškovė teismui pateikė 25 sąskaitas, išrašytas už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas ir skolų valdymo ataskaitą, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. susidarė 513,97 Eur skola. Ginčo, dėl prašomos priteisti sumos dydžio, byloje nėra, tačiau atsakovė nurodė, kad jokių pranešimų dėl skolos iš ieškovės nebuvo gavusi. Visgi, atsakovė neginčija, kad sąskaitos buvo siųstos buto adresu, o tik nurodo, kad jos nebuvo siųstos pačios atsakovės adresu. Kadangi skola yra susidariusi už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, ieškovė pagrįstai siuntė sąskaitas šiuo adresu, o atsakovė, kaip buto savininkė, turėjo pareigą tikrinti į pašto dėžutę gaunamą korespondenciją. Be to, vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.10 punkto nuostatomis, administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas ir Nuostatų 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims. Šiuose pranešimuose nurodo mokėjimo būdus (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip), savo nuožiūra gali nurodyti kitą svarbią informaciją. Minėto nutarimo 14.4 – 14.5 punktai numato, kad informaciją apie savo veiklą administratorius skelbia ir teikia patalpų savininkams šiais būdais: patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia: objektų aprašo, ilgalaikio plano, ūkinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sąskaitas faktūras, mėnesinius mokėjimų pranešimus, informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, organizuojant balsavimą raštu – patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra; kitais su patalpų savininkais ar jų įgaliotais asmenimis suderintais būdais; savivaldybės vykdomajai institucijai – su ja suderintu būdu. Taigi, kaip matyti iš to kas išdėstyta, ieškovė neturėjo papildomos pareigos atskirais būdais ir formomis informuoti atsakovę apie suteiktas paslaugas bei susidariusius įsiskolinimus. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų konkrečiai nurodžiusi formą ar būdą, kuriuo ieškovė būtų turėjusi pareigą teikti atsakovei pranešimus apie suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai apie tai, kad ji negaudavo sąskaitų, nepaneigia fakto, kad ieškovė faktiškai paslaugas suteikė, bei neeliminuoja atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas namo administravimo paslaugas. Priešingu atveju būtų paneigta bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai.

22. Dėl atsakovės teiginio, jog sąskaitose nurodytas tik adresas ir kliento mokėtojo kodas, teismas pažymi, jog ieškovė administravimo paslaugos teikia patalpai/ patalpoms ir teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas sąskaitose nurodyti mokėtojo duomenis, todėl šiuo atveju nuo prievolės mokėti už suteiktas ieškovės paslaugas klientas (nagrinėjamu atveju atsakovė), dėl nepateikto vardo/pavardės/įmonės pavadinimo nurodymo sąskaitose, nėra atleidžiamas ir jam kyla pareiga kaip buto/patalpos savininkui atsiskaityti su paslaugų teikėju kaip reglamentuota įstatymo.

23. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai, konkrečiu atveju ir sumokėti turto administratoriui už jo savininko turtui suteiktas paslaugas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

24. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą 513,97 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovei, kaip buto savininkei, kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas nurodyto namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Ieškovė tinkamai pagrindė prašomo priteisti įsiskolinimo dydį ir pagrindą, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 513,97 Eur skola (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4.84 straipsnio 4 dalis, 4.238 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 513,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 19 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 60 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 81,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

28. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 513,97 Eur (penkių šimtų trylikos eurų ir 97 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (513,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,64 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.