Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo sporto akademija“ (duomenys neskelbtini) J. V. bei atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuba RE“ atstovui advokato padėjėjui K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo sporto akademija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skuba RE“, dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties modifikavimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuba RE“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tavo sporto akademija“, dėl skolos ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas

9. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio mėn. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis negyvenamąsias patalpas, turinčias 1040 kv. m bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus mokesčius Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Sutartyje buvo apibrėžta Patalpose leistina veikla (sporto), nuomos terminas – 5 (+5) metai, kurie pradedami skaičiuoti nuo Patalpų priėmimo- perdavimo pasirašymo dienos (Sutarties 4.1 punktas). Sutarties Specialiųjų Sąlygų 5.1 punktu šalys sulygo nuomos mokestį, numatydamos, jog mėnesinis Patalpų nuomos mokestis už kiekvieną kvadratinį metrą yra 9,00 Eur plius PVM, viso mėnesinis nuomos mokestis už visą Patalpų bendrą plotą yra 9360 Eur plius PVM. Pagal Sutarties Bendrųjų Sąlygų 11.2 punktą, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo priėmimo-perdavimo akte nurodytos Patalpų perdavimo nuomininkui dienos iki Patalpų grąžinimo Nuomotojui momento. Mokėjimai už nepilną kalendorinį mėnesį skaičiuojami proporcingai kalendorinių mėnesio dienų skaičiui, kuriomis nuomininkas nuomojasi Patalpas. Pagal Sutarties 11.6 punktą Nuomininkas neturi teisės vienašališkai sumažinti Nuomos mokesčio ar bet kokio mokėjimo pagal Sutartį, arba susilaikyti nuo jų mokėjimo (teisė atsisakyti vykdyti Sutartį) arba užbaigti savo prievolę, įskaitant priešpriešinius reikalavimus. Pagal Sutarties Bendrųjų Sąlygų 11.8 punktą, tuo atveju, jeigu Sutartis pasibaigia ar nustatyta tvarka nutraukiama, Nuomininkas privalo sumokėti Nuomotojui nuomos mokestį iki Patalpų grąžinimo pagal aktą dienos, tokius mokėjimus skaičiuojant pro rata (proporcingai) dienų skaičiui, kuriomis Patalpos nebuvo grąžintos pagal aktą Nuomotojui. Tokius mokėjimus Nuomininkas atlieka Nuomotojui per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Pagal Sutarties Bendrųjų Sąlygų 11.10 punktą, be nuomos mokesčio Sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei Patalpų faktines eksploatacijos išlaidas: šiukšlių išvežimo, pastato bendrojo naudojimo patalpų (valymo, apšvietimo ir kt. išlaidas), proporcingai ieškovės nuomojamų Patalpų plotui pastate. Pagal Sutarties Bendrųjų Sąlygų 11.12 punktą nuomininkas įsipareigoja kompensuoti Nuomotojui nekilnojamojo turto mokestį, kuriuo apmokestinamos patalpos bei žemės nuomos mokestį, kurį Nuomotojas privalo mokėti už naudojimąsi po Pastatu esančiu žemės sklypu(jo dalimi), jei toks būtų taikomas. Šiame Sutarties punkte nurodytus mokesčius ar mokėjimus Nuomininkas privalo kompensuoti Nuomotojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamų minėtus mokesčius ir mokėjimus patvirtinančių dokumentų gavimo iš Nuomotojo dienos.

10. Sutartimi šalys taip pat apibrėžė Sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką. Sutarties Bendrųjų Salygų 13.3 punkte šalys numatė, kad atsakovė turi teisę, raštu informavusi ieškovę ne vėliau negu prieš 14 kalendorinių dienų, vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą , jeigu Nuomininkas (ieškovė) per anksčiau nurodytą įspėjimo terminą tokių aplinkybių nepašalina: a) nuomininkas laiku nesumoka Depozito pagal šią Sutartį; <...> d) nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio ir/ar kitų šios Sutarties 11 dalyje numatytų mokėjimų ilgiau negu 1 mėnesį, arba jeigu Nuomininkas ne mažiau kaip 3 kartus per metus nuomos mokestį ar kitus mokėjimus sumoka ne laiku.<...> f) nuomininkas kitaip esminiai pažeidžia šią Sutartį. Nuomininkui nutraukus Sutartį bet kuriuo iš anksčiau nurodytų atveju, taip pat nutraukus Sutartį prieš terminą, nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Sutarties nutraukimo dienos sumokėti Nuomotojui 22651,20 dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat iki Sutarties nutraukimo nesumokėtus Nuomos mokesčius bei kitus mokėjimus pagal šią Sutartį <...>.

11. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Sutarties sudarymo ir patalpų ieškovei perdavimo momentas iš esmės sutapo su COVID-19 pandemijos pradžia (Nuomos sutartis sudaryta netrukus po Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino), kuri lėmė ženklius iš esmės visų verslo sričių, įskaitant ir sporto klubų veiklos, ribojimus. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad 2020-2021 metais, t. y. kol tęsėsi sporto klubų veiklos ribojimai, atsakovė sutiko ieškovei pritaikyti tam tikras nuolaidas. Karantinui pasibaigus, panaikinus visus pandemijos suvaldymui skirtus ribojimus kurį laiką ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant ir nuomos mokesčio mokėjimą.

12. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023-05-29 atsakovė informavo ieškovę apie Nuomos sutarties nutraukimą, nurodydama, jog vadovaujantis Nuomos sutarties bendrosios dalies 13.3 punktu atsakovė vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį, o Nuomos sutartis bus laikoma nutraukta 2023-06-13. Pranešime nurodoma, kad 2022-10-07 nuomininkui buvo išsiųstas pranešimas dėl susidariusios 35117,47 Eur skolos su prašymu sumokėti per 14 k.d. 2023-01-10 nuomininkui buvo išsiųstas pranešimas dėl susidariusios 37556,66 Eur skolos ir depozito panaudojimo padengiant dalį skolos, su prašymu per 15 dienų padengti likusią skolos dalį bei atstatyti depozitą. Konstatuojama, kad 2023 m. gegužės 29 d. nuomininko skola yra 45123,46 Eur, nuomininkas pažeidė esmines sutarties sąlygas.

13. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad gavusi pranešimą apie Sutarties nutraukimą, ieškovė, siekdama išsaugoti sutartį, kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė rašytiniais pranešimais sutiko tik pratęsti Sutarties nutraukimo terminą atitinkamai iki 2023-06-20, 2023-06-27, 2023-07-04, 2023-07-18, 2023-07-27 ir galiausiai iki 2023-08-03. 2023-08-03, t. y. suėjus Sutarties nutraukimo terminui, atsakovė ieškovei dar kartą patvirtino, jog nuo 2023-08-03 Nuomos sutartis laikoma nutraukta. Ieškovė atsisakė perduoti Patalpas atsakovei Sutartyje numatyta tvarka ir iki pat 2023-09-11 naudojosi Patalpomis, iki kol Atsakovė Patalpas perėmė vienašališkai.

14. 2023 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma teismo modifikuoti Sutartį, t. y. jos 13.3 punkto d.) papunktį, papildant jį išlyga ,,išskyrus jeigu vėlavimas yra nulemtas ypatingų aplinkybių“ ir 11 skyriaus sąlygas, jas papildant nuostata, leidžiančia iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. neįvykdytus 47369,03 Eur mokėjimus sumokėti iki 2024 m. gegužės 31 d. bei pripažinti, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį su ieškove.

15. 2023 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas atsakovo priešieškinis dėl 60 305,92 Eur skolos pagal laikotarpiu nuo 2023-04-30 iki 2023-09-12 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, netesybų priteisimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų atsisakičiusi pagal atsakovo išrašytas sąskaitas faktūras ir sumokėjusi netesybas.

.Dėl Sutarties vienašalio nutraukimo, ieškinio reikalavimų ir priešieškiniu prašomų priteisti sumų

16. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas, ieškovo teigimu, be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukė šalių sutartį, atsisakydamas ją modifikuoti ir tokiu būdu išsaugoti. Ieškinio reikalavimai grindžiami iš esmės tuo, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nepalankių pokyčių rinkoje, susijusių su COVID-19 pandemija (jos antra banga), kas lėmė ženklius sporto klubų veiklos ribojimus ir plataus masto karo, dėl ko pakilo veiklos kaštai ir ženkliai buvo apsunkinta verslo subjekto veikla, ieškovo vertinimu, atsakovui ginčo sutarties nenutraukus, bet ją modifikavus, ieškovas sutartį būtų tinkamai vykdęs. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo argumentais, teigė, jog atsakovas su ieškovu bendradarbiavo tinkamai, Sutarties išsaugoti galimybių nebeliko dėl sistemingų sutarties pažeidimų, ieškovas neįrodė buvus pagrindą Sutartį modifikuoti, taigi sutartis atsakovo nutraukta vienašališkai, joje nustatytomis sąlygomis, ieškovui padarius jos esminį pažeidimą.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl atsakovo pasirinkto teisių gynimo būdo – vienašališko sutarties nutraukimo – teisėtumo. Sprendžiant šį klausimą būtina nustatyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis atsakovas grindė tokio teisių gynimo būdo pasirinkimą, ar toks pasirinktas teisių gynimo būdas pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas.

19. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties laisvės principas, be kita ko, apima ir sutarties šalių teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156 straipsnis). Kai yra toks sutarties šalių susitarimas, taikomos sutarties nuostatos. Teismas pažymi, kad civiliniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę savo nuožiūra nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Teismas, spręsdamas sutartinius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti bei vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).

20. Sutartimi šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo pagrindų, Sutarties Bendrųjų Sąlygų 13.3 punkte šalys numatė, kad atsakovė turi teisę, raštu informavusi ieškovę ne vėliau negu prieš 14 kalendorinių dienų, vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jeigu Nuomininkas (ieškovė) per anksčiau nurodytą įspėjimo terminą tokių aplinkybių nepašalina: a) nuomininkas laiku nesumoka Depozito pagal šią Sutartį; <...> d) nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio ir/ar kitų šios Sutarties 11 dalyje numatytų mokėjimų ilgiau negu 1 mėnesį, arba jeigu Nuomininkas ne mažiau kaip 3 kartus per metus nuomos mokestį ar kitus mokėjimus sumoka ne laiku.<...> f) nuomininkas kitaip esminiai pažeidžia šią Sutartį. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Sutartyje įtvirtinti jos vienašalio nutraukimo pagrindai prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl to nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vadovaujamasi Sutarties nuostatomis. Pažymėtina, kad abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas yra silpnesnioji sutarties šalis. Ieškovas, sudarydamas sutartį, turėjo galimybę susipažinti su visomis sąlygomis, įsivertinti ir suprasti, kokios yra Sutarties nevykdymo pasekmės. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad minėtos sutarties sąlygos nepagrįstai suteikė atsakovui perdėtą pranašumą ar atsakovas nesąžiningai jomis pasinaudojo. Atsakovas 2023-05-29 pranešimu informavo ieškovą apie vienašališką sutarties nutraukimą, vadovaujantis šios sutarties 13.3 punkto nuostatomis, nuo 2023-06-13. Pranešime nurodoma, kad 2022-10-07 nuomininkui buvo išsiųstas pranešimas dėl susidariusios 35117,47 Eur skolos su prašymu sumokėti per 14 k. d. 2023-01-10 nuomininkui buvo išsiųstas 37556,66 Eur skolos ir depozito panaudojimo padengiant dalį skolos, su prašymu per 15 dienų padengti likusią skolos dalį bei atstatyti depozitą. Konstatuojama, kad 2023 m. gegužės 29 d. nuomininko skola yra 45123,46 Eur, nuomininkas pažeidė esmines sutarties sąlygas.

21. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pažeidė sutartį, netinkamai vykdydamas pareigą mokėti nuomos mokestį: ieškovas didžiosios dalies įsiskolinimo sumos, prašomos priteisti priešieškiniu, neginčija, ieškiniu prašydamas modifikuoti sutartį, leidžiant 47 369,03 Eur mokėjimus sumokėti iki 2024-05-31, taip pat nėra ginčo dėl to, kad turimų ir neginčijamų įsiskolinimų ieškovas nėra padengęs. Pažymėtina, kad dėl susidariusio įsiskolinimo 2023-01-10 Atsakovas buvo priverstas skolą dengti Ieškovo pagal Nuomos sutartį sumokėtu depozitu, o galiausiai Ieškovas ne tik nepadengė įsiskolinimo, bet ir neatstatė depozito, kas, savo ruožtu, vadovaujantis Sutarties 11.15 p., taip pat laikytina esminiu Sutarties pažeidimu. Nors terminas sutarčiai įvykdyti (sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal Sutartį) ieškovui buvo pratęstas kelis kartus, tačiau ir per papildomą terminą sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, ieškovui iš esmės teigiant, kad jis negali įvykdyti sutarties šalių sulygtomis sąlygomis (teismo posėdžio metu teigiant, kad buvo inicijuotos ir vyko derybos dėl Sutarties modifikavimo, termino sumokėti nukėlimo). Ieškovas nurodė, kad vykdė įsipareigojimus ir mokėjo pagal savo išgales nuomos mokestį, prievolių nevykdė laiku dėl savo veiklos nepastovumo, ieškovui nuolat atlikus mokėjimus nesilaikant sutartyje numatytos tvarkos, atsakovas tai toleravo, todėl sutarties nutraukimas ieškovui buvo netikėtas, atsižvelgiant į šalių įsipareigojimų vykdymo praktiką. Teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia, kad vis tik pažeidimai, vykdant sutartį, buvo sistemingi ir besitęsiantys, todėl esminiai. Byloje nustatyta, kad dėl vėlavimo sumokėti įmokas atsakovas siuntė priminimus, pretenzijas, įvertinus sistemingą sutarties pažeidimą, atsakovo raginimus vykdyti įsipareigojimus, nėra pagrindo spręsti, jog mokėjimai nesilaikant sutartyje suderėtos tvarkos neturėjo esminės reikšmės atsakovui ir buvo laikomi įprastine įsipareigojimų vykdymo praktika. Pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, be kita ko, patvirtina, kad atsakovas bendradarbiavo siekdamas, jog ginčo sutartis būtų išsaugota (CK 6.200 straipsnis) – atsakovas siūlė ieškovui padengti turimus nuolat didėjančius įsiskolinimus, o dėl Sutarties nutraukimo apsisprendė, kai per protingą ir papildomai pratęstą terminą ieškovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, o įsiskolinimas tik augo.

22. Iš ieškovo vadovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas iš esmės nevykdo veiklos, įsipareigojimai galimai viršija turimą turtą. Įvertinus tai, kad ieškovas nevykdė laiku mokėjimų pagal Sutartį sistemingai, atsižvelgiant į finansinę būklę, atsakovas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nesugebės sutartyje numatytais terminais mokėti nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų. Ieškovo argumentai, kad jis siekė ir būtų įvykdęs sutartį, nes turėjo tam resursų, prieštarauja kitiems įrodymams – Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis, vadovas 2022-2023 m. du kartus kreipėsi į teismą , prašydamas iškelti ieškovui UAB „Tavo sporto akademija“ restruktūrizavimo bylą , įmonės atžvilgiu inicijuota daug teismo procesų dėl pradelstų mokėti įsiskolinimų priteisimo, be to, bylos nagrinėjimo eigoje į bylą buvo teikiami duomenys, kad ieškovas atsakovui siuntė 2023-11-29 pranešimą apie nemokumo procedūros inicijavimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015), o sprendžiant, ar neįvykdymas teikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 54 punktas). Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog sutartį būtų įvykdęs, jeigu ji nebūtų nutraukta, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad ieškovo finansinė padėtis galėtų reikšmingai gerėti tokia apimtimi, kad jis būtų pajėgus tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas teisingai įvertino ieškovo galimybes toliau vykdyti sutartį.

23. Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad sutartis nebus nutraukta. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ekonomiškumo ir prievolės šalių bendradarbiavimo principai. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti; prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, – praneštų apie gyvenamosios ar verslo vietos pasikeitimą, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir panašiai. Teismo vertinimu, būtent atsakovo siųsti priminimai apie įsiskolinimą ir nustatomi papildomi terminai jiems padengti, kai ieškovas turėjo sunkumų vykdyti įsipareigojimus, yra aiški bendradarbiavimo išraiška, siekiant papildomai sudaryti sąlygas ieškovui padengti įsiskolinimus ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas pažymi, kad ieškovas nepagrįstai suabsoliutina savo lūkestį, kad sutarties sąlygų nesilaikymas bus toleruojamas ir sutartis nebus dėl to nutraukta, tai tik patvirtina neatsakingą ir atsainų ieškovo požiūrį į sutarties vykdymą. Iš išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas išsaugoti sutartinius santykius, o atsakovas šiuose santykiuose nesielgė aktyviai, priešingai, išdėstytos aplinkybės parodo, kad atsakovas dėjo pakankamas pastangas, siekdamas išsaugoti bendradarbiavimą pagal sutartį, ir tik susiklosčius nuolatinio neatsiskaitymo situacijai, taip pat dėl ieškovo finansinės būklės nesant pagrindo manyti, kad ieškovas sugebės mokėti nuomos mokestį, kitus mokėjimus pagal sutartį, priėmė sprendimą toliau sutartinių santykių nebetęsti.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas laikėsi sutartyje (13.3 punkte) ir teisės aktuose numatytos procedūros dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir toks jo pasirinktas teisių gynimo būdas pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sutarties pagrindu ieškovas prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal sutartį, tačiau ilgalaikiai neatliko mokėjimų tinkamai, t. y. šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, nors viena iš esminių sutarties sąlygų buvo įsipareigojimas tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal sutartį. Kadangi ieškovas ženkliai praleido sutarties vykdymo terminus, atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, pagal sutarties esmę prievolės sąlygų laikymasis turėjo atsakovui esminės reikšmės, nebuvo pagrindo tikėtis, jog prievolės bus vykdomos ateityje tinkamai, todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai įgyvendino teisę nutraukti sutartį tiek sutartyje nustatytais pagrindais, tiek CK 6.217 straipsnio pagrindu, pagal kurį pagrindas nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas.

25. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad Sutartį ieškovas nutraukė vienašališkai pareiškimu, nes atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas gi laikėsi pozicijos, kad Sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta ir pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo pripažinti Sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu. Teismo įsitikinimu, šis ieškovo pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, nes tai tėra faktas, kurios nustatymas yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovui įrodinėjant, kad atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas sutarties nutraukimas, – buvo neproporcingas, neteisėtas, teismas, pateikęs vertinimą šiuo aspektu, akcentuoja, kad ši faktinė aplinkybė (sutarties nutraukimo teisėtumo/neteisėtumo) svarbi, sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo priteisti baudą pagrįstumo. Teismo tvarka faktai yra nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka). CPK 444 straipsnyje yra išvardyta, kokie juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatinėjami šia tvarka. Sąrašas yra nebaigtinis, tačiau taip gali būti nustatinėjami tik tie faktai, kuriems įstatymai nenumato kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Asmenų ginčui spręsti reikalingi faktai civilinėje byloje – faktinės bylos aplinkybės – betarpiškai yra nustatinėjamos civilinio proceso tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus toje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-981/2001), nurodydamas, kad prašymas nustatyti tokį faktą byloje reiškia, kad šalis prašo pripažinti egzistuojant ieškininį reikalavimą pagrindžiančią faktinę aplinkybę (ieškinio pagrindą). Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl teismo nespręstinas ir tuo atveju, kai jis išdėstytas ieškininiame pareiškime kaip materialinis teisinis reikalavimas. Pripažinimas kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas yra žinomas, tačiau įstatymas kalba ne apie fakto pripažinimą, o apie teisės pripažinimą (CK 1.138 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byla pagal šį ieškovo suformuluotą reikalavimą nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti pagrindu kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu taip pat prašo keisti Sutarties nuostatas vadovaujantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, t. y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios suvaržė sutarties vykdymą, dėl ko teismas taip pat pasisako. CK 6.204 str. reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose CK 6.204 str. dalyse nustatytą tvarką. CK 6.204 str. 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Tokiu atveju teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Pagal CK 6.204 str. 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.204 str. taikymo ir aiškinimo yra pakankamai išplėtota. Kaip savo jurisprudencijoje nurodo kasacinis teismas, tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 str. 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutarties sąlygų keitimas yra individualus kiekvienoje byloje. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas, turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną, nei buvo manyta sutarties sudarymo metu. Silpnesnioji šalis privalo protingai numatyti ateities įvykius bei kliūtis, galinčias iškilti sutarties vykdymo metu, dėti tam tikras pastangas domėtis ir aiškintis būsimos sutarties vykdymo aplinkybes, kontekstą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014).

27. Ieškovas teigia, jog sutarties nevykdymą lėmė nenumatyti finansiniai sunkumai, kuriuos nulėmė antra Covid-19 banga ir plataus masto karas, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybių tinkamai vykdyti prievolių atsakovui. Nors nurodytos aplinkybės yra pripažintinos visiems žinomomis ir jų atskirai įrodinėti nereikia, tačiau pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas, konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje turi būti nustatomi ir vertinami individualiai (plačiau žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Sutarties sudarymo ir patalpų ieškovei perdavimo momentas iš esmės sutapo su COVID-19 pandemijos pradžia (Nuomos sutartis sudaryta netrukus po Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino), kuri lėmė ženklius iš esmės visų verslo sričių, įskaitant ir sporto klubų veiklos, ribojimus. Ieškovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė su tuo susijusią sutarties neįvykdymo riziką, sutarties sudarymas priklausė nuo ieškovo valios. Ieškovo ūkinės – komercinės veiklos pobūdis (sporto klubo veikla) nuo sutarties sudarymo iki nevykdymo momento išliko tas pats. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog sporto klubo veiklos organizavimas būtų buvusi naujo pobūdžio ūkinė – komercinė veikla, kuri nebuvo žinoma sutarties sudarymo momentu. Dėl to teismas konstatuoja, jog ieškovas, kaip įmonė užsiimanti sporto klubo veiklos organizavimu jau sutarties sudarymo momentu turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartines prievoles atsakovui.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, jog šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad gavus pranešimus dėl Sutarties nutraukimo, buvo inicijuotos derybos dėl sutarties pakeitimo, turėjo lūkesčių, jog sutartis bus pakeista. Teismas konstatuoja, kad ieškovas į atsakovą su pasiūlymu keisti ginčo sutartį kreipėsi gerokai po to, kai sužinojo apie aplinkybes, varžančias sutarties vykdymą. Daugkartiniai pranešimai ir siūlymai sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, nustatant papildomą terminą, rodo, kad atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu, bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius ir padėti ieškovui atsitiesti. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovo siūlymai keisti sutarties sąlygas netrukus po to, kai gavo pranešimą apie sutarties nutraukimą buvo tik deklaratyvūs bei tai, jog ieškovas faktiškai neketino jų įgyvendinti, t. y. sutarties keitimo institutą pasirinko kaip dar vieną įsiskolinimų atsakovui grąžinimo atitolinimo būdą.

29. Pabrėžtina, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti pakeičiama nustatant tokias sąlygas, kurios atkurtų pažeistą sutarties šalių prievolių pusiausvyrą. Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali būti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, bylos duomenys dėl ieškovo finansinės būklės neteikia pagrindo išvadai, jog, ieškovo prašomu būdu pakeitus sutarties sąlygas, būtų atkurta šalių prievolių pusiausvyra ir ieškovas savo prievolę pagal pakeistas sutarties sąlygas įvykdytų tinkamai. Teismo vertinimu, net ir nustačius visas CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, ieškovo prašomu būdu sutarties sąlygų pakeitimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė CK 6.204 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktuose numatytų sutartinių santykių keitimo sąlygų.

30. Esminis pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) instituto reguliavimo principas (CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalys) teigia, jog sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka), t. y. kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau, ieškovas nepaneigė fakto, jog mokėjimai pagal sutartį jau ilgą laiką iki jos nutraukimo buvo nevykdomi. Teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovui sutikus pakeisti sutartį, jis būtų pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl tokia situacija neatitinka sandorio šalių interesų pusiausvyros. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą teismas konstatuota, jog ieškovas ne tik neįrodė visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdus, tačiau neįrodė, jog netgi modifikavus sutartį pagal ieškovo prašomas sąlygas, jis būtų buvęs pajėgus ginčo sutartį įvykdyti. Teismo vertinimu, ieškovas reiškiamu ieškiniu iš esmės siekė sudaryti teisines sąlygas nevykdyti ginčo sutarties (nemokėti mokėjimų) iki 2024 m. gegužės 31 d., neturint jokios perspektyvos ir realios galimybės ją įvykdyti ir po nurodytos datos. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki.

31. Vertintina, kad atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas (vienašališkai nutraukiant sutartį) pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo tinkamas. Akcentuotina byloje nustatyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad Sutartis buvo atsakovo vienašališkai nutraukta, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Vien dėl to, kad šalis Sutartis nebesieja, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas Sutartį modifikuoti (pakeisti) negali būti tenkinamas: akivaizdu, jog (nepriklausomai nuo to, ar sutartis nutraukta teisėtai ar ne), ji yra pasibaigusi. Teismas ieškovo ieškinį atmeta ir dėl šių argumentų.

32. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 60 305,92 Eur skolą pagal laikotarpiu nuo 2023-04-30 iki 2023-09-12 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras), 22 651,20 Eur baudą, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, atsikirsdamas laikosi pozicijos, kad kompensacija už nekilnojamojo turto mokestį į šias sąskaitas buvo įtraukta nepagrįstai, nes šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl Patalpoms pritaikyto nekilnojamojo turto mokesčio padidinto tarifo už 2022 m.(bylos Nr. eA-1122-821/2023), be to teikia argumentus dėl PVM dubliavimo sąskaitose už komunalines paslaugas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas sąskaitas faktūras, sprendžia, kad atsakovo argumentai , jog jokie PVM dubliavimai ieškovui išrašytose sąskaitose už komunalines paslaugas nebuvo vykdomi, yra pagrįsti, o ieškovo atsikirtimai šiuo aspektu tėra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas dėl šių ieškovo atsikirtimų į priešieškinį nurodo, kad sutinka su atsakovo pozicija, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas padidinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą už 2022 m. yra galiojantis ir vykdytinas – todėl galiojanti bei vykdytina ir ieškovo sutartinė pareiga apmokėti tokį mokestį atsakovui (Ieškovo nurodomoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2023- 11-23 nutartį, kurioje, be kita ko, pasisakė kad tikrinami sprendimo 1.6 ir 1.5 punktai neprieštarauja teisėtumo, įstatymo viršenybės ir NTMĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms (Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Patalpoms buvo padidintas vadovaujantis sprendimo 1.6 punktu).

33. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.3 punkto f) papunkčiu šalys susitarė, kad „Nuomininkui15 nutraukus Sutartį bet kuriuo iš aukščiau numatytų atvejų, taip pat nutraukus Sutartį prieš terminą, Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos sumokėti Nuomotojui EUR 22651,20 <...> dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat iki Sutarties nutraukimo nesumokėtus Nuomos mokesčius bei kitus mokėjimus pagal šią Sutartį bei atlyginti visus nuostolius, kuriuos Nuomotojas patyrė dėl Sutarties nutraukimo.“ Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 22 651,20 Eur baudą, nurodydamas, kad šiuo atveju Nuomos sutartis buvo nutraukta 11.3 punkto d) papunktyje numatytu pagrindu, t. y. Nuomininkui tinkamai nemokant Nuomos mokesčio ir/ar kitų Nuomos sutarties 11 dalyje numatytų mokėjimų ilgiau nei 1 mėnesį arba jeigu Nuomininkas ne mažiau kaip 3 kartus per metus Nuomos mokestį ar kitus Nuomos sutarties 11 straipsnyje numatytus mokėjimus sumoka ne laiku. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Teismas tik esant šalių ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų įsiterpia į šalių sutartinius santykius aiškindamas sutartį pagal sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose, arba atlieka sutarčių sąlygų kontrolę esant akivaizdžiam sutarties sąlygų nesąžiningumui ar jų prieštaravimui imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutartinių nuostatų aiškinimo tarp šalių nekilo, nenustatyta, kad kuri iš sutarties šalių būtų silpnesnė sutartiniuose santykiuose, sutartis sudaryta tarp lygiaverčių juridinių asmenų. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, sutartinė 22 651,20 Eur baudos suma vertine išraiška nelaikytina labai didele, atsižvelgiant į visą Sutarties kainą, todėl nėra pagrindo svarstyti šios sumos proporcingumo pažeidimui CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu. Abi sutarties šalys yra verslininkai, savo sričių profesionalai, turinčios patirties tarpusavio derybose vykdant sutartis dėl sutarčių sąlygų keitimo, abipusio kompromiso siekimo, siekiant sutarties tikslų. Apibendrinant, atsakovui įrodžius priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, reikalavimai priteisti iš ieškovo 60 305,92 Eur skolą, 22 651,20 Eur baudą tenkintini.

34. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 8 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieškinys ir byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Prašoma priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nustatant jų dydį pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Toks ieškovės reikalavimas teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovui iš ieškovo priteistinos 8 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus priešieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš ieškovo atsakovui priteistina 6001,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (1524 Eur žyminio mokesčio ir 4477 Eur atstovavimo išlaidų). Dėl prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Atsakovo atstovai parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo atsakovui rinkti įrodymus, profesionaliai atstovavo teismo posėdžiuose, teikė išsamius paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos.

36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 6,64 Eur, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo sporto akademija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimą pripažinti, kad atsakovas UAB „Skuba RE“ neteisėtai nutraukė 2020 metų balandžio mėnesį sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškovu UAB „Tavo sporto akademija“, nutraukti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo sporto akademija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skuba RE“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atmesti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skuba RE“ priešieškinio reikalavimus patenkinti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo sporto akademija““, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skuba RE“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60 305,92 Eur (šešiasdešimt tūkstančių tris šimtus penkis eurus ir 92 euro centus) skolą, 22 651,20 Eur (dvidešimt su tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 20 euro centus) baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (82957,12 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6001,00 Eur ( šešis tūkstančius vieną eurą ir 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.