Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1941-259/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-09
Bylos Nr.: 2A-1941-259/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00622-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
Ieškovas: J. A. A.
Atsakovas: Š. D.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. 2A-1941-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00622-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.2.3.1.;2.5.16.8.; 3.1.7.5.;3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. A. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-443/2016 pagal ieškovo J. A. A. ieškinį atsakovui Š. D. dėl niekinių sandorių fakto konstatavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė konstatuoti faktą, kad J. A. A., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 12,04 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; konstatuoti faktą, kad J. A. A., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 27,02 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; nustatyti, kad pritaikius vienašalę restituciją ieškovui atlygintina vertė yra 21904,37 Eur; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad abiejose žemės sklypų nuomos sutartyse, sudarytose dešimčiai metų, nuomininku įvardintas jaunasis ūkininkas Š. D.. Sutarčių pabaigoje nurodyta, jog sutartis asmeniškai nuomininko vardu pasirašo Š. D. Gavęs Š. D. atsiliepimą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-633-876/2012, ieškovas pastebėjo, kad Š. D. parašai atsiliepime ir sutartyse yra skirtingi. Šakių rajono policijos komisariate buvo išaiškinta, kad sutartis pasirašė ne Š. D. asmeniškai, bet G. V.. Prie sutarčių nėra pridėta jokio dokumento, suteikiančio teisę G. V. šias sutartis pasirašyti. G. V. parašas nustatyta tvarka nepatvirtintas. Žemės sklypų nuomos sutarčių projektą ruošė nuomininko šalis, sutarčių sudarymo reikalus tvarkė Š. D. uošvis G. V. Ieškovui pasirašius sutartis, G. V. prižadėjo sutartis perduoti pasirašyti Š. D. G. V. ieškovą apgavo, sutartis vietoje Š. D. pasirašė pats G. V. Ieškovo tvirtinimu, žemės sklypų nuomos sutartyse yra neleistinų netikslumų ir klaidų. Sutartyse nenurodytas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, todėl nuomotojas negali laiku išsireikalauti nei nuomos mokesčio, nei delspinigių dėl nesavalaikio atsiskaitymo, taip pat nutraukti žemės nuomos sutarčių dėl nesavalaikio atsiskaitymo nei pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį, nei pagal sutarčių 3.2.2 punktą. Sutarčių 1.5, 3.2.2 ir 4.2 punktų turinio supainiojimas, jau sutarčių sudarymo metu, nepagrįstai suteikė nuomininko šaliai perdėtą pranašumą. Ieškovo įsitikinimu, nuomininko šalis pasinaudojo nuomotojo patiklumu, senyvu amžiumi, jo liga bei nepatyrimu sutarčių sudarymo reikaluose ir taip sukūrė esminę šalių nelygybę. Ieškovas daro išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti 12,04 ha ir 27,02 ha žemės sklypų nuomos sutarčių remiantis vien tik CK 6.228 straipsnio nuostatomis. Be to, ieškovas nurodo, jog sutartyse įrašytas 20 Lt/ha per metus žemės mokestis yra nerealus, neatitinka jokiems protingumo nei geros moralės kriterijams (CK 1.4, 1.5 ir 1.81 str.). Pagal ieškovo skaičiavimus, taikant restituciją atlygintina vertė turi būti apskaičiuota, nustatant realų nuomos mokestį, kurį ieškovas galėjo gauti per 2012-2015 metus už 39,06 ha (12,04 ha + 27,02 ha) žemės sklypų nuomą, prie jo pridedant žemės mokestį, kurį nuomotojas turėjo sumokėti už ieškovą ir atimant nuomotojo ieškovui už nuomą sumokėtas sumas. Taigi, pritaikius restituciją, ieškovui atlygintina vertė yra 21904,37 Eur.Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors sutartis pasirašė ne jis pats asmeniškai, o jo uošvis G. V., tačiau atsakovas aiškiai išreiškė savo valią dėl šių sutarčių sudarymo, sutartis vykdė bei siekia toliau išsaugoti sutartinius santykius su ieškovu. Šios aplinkybės yra neginčijamai patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje dėl vienašališko sutarčių nutraukimo prieš terminą, kuriais ieškovo ieškinys atsakovui buvo atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2867,70 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovui ir 8,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 22 d. tarp ginčo šalių – žemės sklypų savininko J. A. A. ir jaunojo ūkininko Š. D. – dešimčiai metų buvo sudarytos 12,04 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 27,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys. Minėtos žemės nuomos sutartys yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (terminas nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 22 d.). Žemės nuomos sutartyse ir Š. D. atsiliepime, kuris buvo pateiktas Šakių rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-633-876/2012, matyti visiškai skirtingi Š. D. parašai. Sutartis pasirašė ne pats Š. D., o G. V., šios aplinkybės atsakovas neneigė, ją patvirtina ir liudytojas G. V.. Tarp tų pačių šalių Šakių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl tų pačių sutarčių nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-16-876/2013). Teismas sprendimą priėmė 2013-02-18, sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2013-07-08 išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus nutartį pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Teismas sprendė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16-876/2013 turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje (CPK 279 str. 4 d.). Teismo vertinimu, civilinėje byloje priimtame sprendime, turinčiame prejudicinę galią, jau buvo pasisakyta apie sutarties netikslumus ir klaidas, teismas pripažino, kad netikslumų sutartyse yra, tačiau jie nelaikomi esminiais. Dėl šios priežasties teismas šioje civilinėje byloje plačiau nenagrinėjo ieškovo argumentų dėl sutarčių netikslumų ir klaidų, be to sprendė, kad šioje byloje nagrinėjamas sandorių negaliojimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl sutarties netikslumai dėl atsiskaitymo tvarkos nebūtų pagrindas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais.Teismas nurodė, kad prejudicinę galią turinčioje byloje Š. D. atstovavimo faktas jau buvo aptartas. Atsižvelgdamas į prejudicinėje byloje nustatytą faktą, kad ieškovas su atsakovu reikalus tvarkė tarpininkaujant G. V., o atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė, į tai, kad G. V. ieškovui ilgą laiką buvo žinomas dėl tarp jų anksčiau susiklosčiusių žemės nuomos santykių, į atsakovo ir G. V. giminystės ryšį, apie kurį žinojo ir ieškovas, į tai, kad ir anksčiau Š. D. pavesdavo G. V. tvarkyti įvairius reikalus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas sutarčių sudarymo metu turėjo suprasti numanomo atstovavimo faktą. Teismo vertinimu, nors šis faktas ir nebuvo aiškiai išreikštas, tačiau, atsižvelgus į prieš sutarčių sudarymą susiklosčiusias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad atstovavimo prievolinių santykių nebuvo. Vėliau sutarčių vykdymas, o ypač tai, kad nuomos mokestį ieškovui mokėdavo G. V., tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovas pripažino G. V. atsakovo atstovu. Nors ieškovas nurodė, kad jam pasirašius sutartis, G. V. prižadėjo sutartis perduoti pasirašyti Š. D., tačiau šios aplinkybės neįrodė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju šalys siekė sukurti žemės nuomos teisinius santykius, jų valia buvo suderinta, ilgą laiką sutartys buvo vykdomos, iš esmės nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir gali toliau teisėtai egzistuoti ir sukelti atitinkamus teisinius padarinius, sandorio išsaugojimas nėra per daug nesuderinamas su visuomenės interesais ir viešąja tvarka. Teismo vertinimu, sandorio pripažinimas negaliojančiu remiantis vien tuo, jog sutartį pasirašė ne pats Š. D., o G. V., ignoruojant šalių valią bei sutarties sudarymo tikslus, pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumą, reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių sutarties laisvės principą, ir vien tik formalių pažeidimų iškėlimą aukščiau už šalių valią. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti nuomos sutartis, sudarytas su atsakovu, niekinėmis dėl suklastotų atsakovo parašų yra nepagrįstas. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą taikyti vienašalę restituciją, kadangi restitucija yra sandorių negaliojimo pasekmė (LR CK 1.80 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti; konstatuoti faktą, kad J. A. A., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 12,04 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; konstatuoti faktą, kad J. A. A., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 27,02 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; priteisti ieškovui jo turėtas 1533 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 54-62). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šakių rajono apylinkės 2013 m. vasario 18 d. posėdyje, kai buvo nagrinėjamas sutarčių nutraukimas dėl prastos melioracinių sistemų priežiūros, žemės naudojimo ne pagal sutartį ir nesavalaikio nuomos mokesčio mokėjimo, niekinių sutarčių klausimo teismas nenagrinėjo. Neišaiškino, net kas pasirašė sutartis Š. D. vardu. Tik Šakių rajono policijos komisariate buvo išaiškinta, kad sutartys pasirašytos ne asmeniškai Š. D., bet jo uošvio G. V. (apklausos protokolai, 1 t., b. 1. 98, 99). CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašas turi būti nustatyta tvarka patvirtintas ir nurodyta priežastis, dėl kurios sandorį sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti. Šiuo atveju tokių dokumentų nėra, todėl žemės sklypų nuomos sutartys, kaip prieštaraujančios įsakmioms (imperatyvioms) įstatymo normoms, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo dienos. Jų negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas. Šalys negali niekinio sandorio (sutarčių) patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 6.225 str. 1-2 d.). Šių įstatymo nuostatų reikšmę, niekinių sandorių fakto konstatavimui, apylinkės teismas bandė sumenkinti tik pagal neteisėtai sutartis pasirašiusio G. V. žodžius, įrodinėdamas, jog faktas, kad sutartis pasirašo ne Š. D., bet G. V., apeliantui buvo žinomas. Atvirkščiai - šį faktą nuo apelianto ir nuo apylinkės teismo atsakovas slėpė. Š. D. parodymai Šakių RPK 2013-12-19 apklausos protokole, kad „Pasirašius ant sutarties mano uošviui ant jos pasirašė ir A. J. A.“, yra melagingi ir niekiniai, nes pasirašant sutartis Š. D. nedalyvavo. Atsakovas 2012-07-03 atsiliepime Šakių rajono apylinkės teismui teigia, kad sutartis jis sudarė kartu su J. A. A. (1 t., b.1.17). Toks atsakovo blaškymasis nuo vienos versijos prie kitos rodo, kad jo argumentai išgalvoti, nepagrįsti ir niekiniai. Š. D. Šakių rajono PK 2013-12-19 apklausos protokole nurodė: „pasirašyti ilgalaikę žemės nuomos sutartį tokio įgaliojimo suteikęs nebuvau“ (1 t., b. l. 98). Sutartis G. V. pasirašė 2007-03-22, o įgaliojimą jam pasirašyti sutartis ir atlikti kitokius veiksmus Š. D. yra suteikęs tik 2012-07-04, t. y. po to, kai sutarčių nutraukimo klausimai buvo sprendžiami teisme (1 t., b. 1. 46, 145). Todėl beprasmės yra pastangos įrodinėjant, kad G. V. buvo teisėtas Š. D. atstovas pasirašyti sutartis. Beprasmiai yra apylinkės teismo samprotavimai apie numanomą atstovavimą, apie vėliau suteiktų įgaliojimų ir giminystės ryšių tariamai didelę reikšmę sutarčių teisėtumui. G. V. sutarčių pasirašymo metu nebuvo atsakovo įgaliotas asmuo, o tik Š. D. pasiuntinys. Pasiuntiniui įstatymai nesuteikia teisės pasirašyti sandorius (sutartis).Žemės nuomos sutartyse, kurias ruošė atsakovo šalis, yra netikslumų ir klaidų, kurios apsunkina ir daro praktiškai neįmanomu sutarčių vykdymą, o ieškovas (nuomotojas) negauna to, ką tikėjosi gauti, sudarant sutartis. Tai viena pagrindinių sąlygų, vertinant, ar sutartys yra niekinės. Sutarčių 3.2.2 ir 4.2 punktuose nurodyta, kad nuomos mokesčio mokėjimo terminas nustatytas sutarčių 1.5 punkte. Šiame punkte įrašyta: „1.5. Žemės sklype esančių Nuomotojui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos: [nėra]“. Ši painiava, dėl sutartyse neįrašyto nuomos mokesčio mokėjimo termino, sutarčių 3.2.2 punktą daro niekiniu, nes praktiškai nuomotojas negali laiku išsireikalauti nuomos mokesčio, o taip pat nutraukti nuomos sutartį, kai nuomininkas ilgiau, kaip tris mėnesius, nesumoka nuomos mokesčio. Sutartyse esanti painiava leidžia nuomininkui mokėti nuomos mokestį kada nori ir kiek nori. Šią painiavą apylinkės teismai nepagrįstai vadina neesminiu netikslumu dėl to, kad, kaip teigiama abiejuose apylinkės teismo sprendimuose (2013-01-29 ir 2016-02-29), kiekvieno iš žemės sklypų nuomos mokestis yra 20 Lt už vieną hektarą per metus (CK 6.564 str. 1 d. 2 p.). Šis nelogiškas teiginys prieštarauja teisingumo ir kitiems geriems kriterijams. Apylinkės teismas šią nelogišką painiavą pripažino esant prejudicine ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo argumentus dėl sutarčių netikslumų ir klaidų. Š. D., pasirašant sutartis, per savo pasiuntinį G. V., pažadėjo, kad mokės ne 20 Lt/ha nuomos mokestį, bet tokį, kokį moka kiti ūkininkai už panašią, gero derlingumo žemę, o taip pat sumokės arba kompensuos gyventojų pajamų ir žemės mokesčius. Šių pažadų, žodinių sandorių, susijusių su rašytinės sutarties vykdymu, atsakovas nesilaiko. Ieškovas sudarant sutartis buvo apgautas. Nuomos mokesčio klausimai (mokesčio dydis, mokėjimo terminai) apylinkės teismo 2013-01-29 posėdyje buvo nenagrinėti, tik paminėta, kad sutartyse yra neesminių netikslumų ir klaidų. Apylinkės teismo 2016-02-29 sprendime teigiama, kad ankščiau minėtos bylos 2013-02-18 sprendimo teiginiai, nepaisant tariamai neesminių, sutartyse esančių, pažeidimų ir trūkumų, turi prejudicinę galią ir teismas jų nenagrinės. Tačiau iš esmės neišnagrinėti, nekonkretūs ir tikrovės neatitinkantys nuomos mokesčio teiginiai neturėtų būti vertinami, kaip turintys prejudicinę galią. Žemės mokestį – 315,10 Lt, atsakovas paskutinį kartą už 2012 m. ieškovui kompensavo tik 2013-01-28, tuo pripažindamas, kad žodinis sandoris, papildantis rašytines sutartis - mokėti minėtus mokesčius, tarp šalių buvo (1 t., b. l. 25, 26). Rašytinių ir žodinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, nerealaus, daug kartų mažesnio nuomos mokesčio įrašymas sutartyse ir piktnaudžiavimas šiuo įrašu, nesiderina su geros moralės nuostatomis, o pats sandoris, pagal CK 1.81 str. 1 d. yra niekinis ir negalioja. Tačiau apylinkės teismas nevertino, kad atsakovas nenori bendrauti su ieškovu ir ištaisyti sutarties klaidas, nepaiso geros moralės nuostatų - nebevykdo ankščiau vykdytų žodinių sandorių ir apgaudinėja atsakovą. Ieškovas sandorių (sutarčių) vykdymo metu negauna to, ką tikėjosi gauti sudarant sandorius - normalų ir savalaikį nuomos mokestį.Teismo siekimas išsaugoti nuomos sutartis yra naudingas tik atsakovui, leidžiantis jam išsinuomoti žemę iš ieškovo, mokant neįtikėtinai mažą nuomos mokestį - tik 3,94 Eur/ha per metus, kai kiti nuomininkai už praeitus metus sumokėjo po 160 - 180 Eur/ha (l t., b. l. 101). Apylinkės teismas neįvertino, kad susidarius šiai situacijai yra iš esmės pažeidžiami ne tik viešieji, bet ir privataus asmens (nuomotojo, ieškovo) interesai. Teismas nepaisė sutarčių aiškinimo taisyklių, kuriose nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tai, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.). Iš ieškovo išieškotinos atsakovo turėtos 2867,70 Eur bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės, nes paskaičiuotos pagal maksimalius dydžius, neatsižvelgiant į tai, kad byla yra nesudėtinga.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį nagrinėjo patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, kadangi restitucija yra sandorių negaliojimo pasekmė (CK 1.80 str. 2 d.), bet nepareiškė savarankiško reikalavimo priteisti nuostolius. Reikalavimas taikyti restituciją, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, ir reikalavimas išieškoti nuostolių atlyginimą yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai (CK 1.138 str. 2 ir 6 p.).Nors sutartis pasirašė ne pats atsakovas, o jo uošvis G. V., atsakovas aiškiai išreiškė savo valią dėl šių sutarčių sudarymo, jas vykdė bei siekia toliau išsaugoti sutartinius santykius su ieškovu. Šios aplinkybės neginčijamai yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje dėl vienašališko sutarčių nutraukimo prieš terminą. Tarp tų pačių šalių kilusį ginčą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo prieš terminą (prejudicinę bylą) nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sutarčių negaliojimo fakto nenustatė. Priešingai, Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-876/2013 (kuris įsiteisėjo 2013-07-08 Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus nutartį pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą) nustatyta, kad „Nors ir esant netikslumų nuomos sutartyse aiškiai suformuluotas sutarčių objektas, terminas, nuomos mokesčio dydis, todėl laikytina, kad šalims jos yra galiojančios ir privalo būti vykdomos“. „ieškovas pripažįsta G. V. atsakovo tarpininku, jo atstovu. Tokius santykius tarp Š. D. ir G. V. patvirtina ir byloje esantis įgaliojimas (b. l. 46)“. 2013-12-19 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo ar realizavimo konstatuota, kad „visos sutarties šalys žinojo, kad pasirašė ant žemės nuomos sutarties ir dėl to jokių pretenzijų viena kitai neturėjo bei vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus“. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieškovui sutarčių pasirašymo metu atsakovo atstovavimo faktas buvo atskleistas ir žinomas, sutarčių vykdymo metu ieškovas vertino G. V. kaip atsakovo atstovą ir pretenzijų dėl sutarčių galiojimo nereiškė net 8 metus. Be to, 2013-02-18 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-876/2013 konstatuota, kad „iš šalių pasisakymų matyti, kad tarp jų buvo susiklosčiusi atsiskaitymo už žemės sklypų nuomą praktika - žemės nuomos mokestis ieškovui buvo mokamas pagal žodinį jo pageidavimą, paprastai po derliaus nuėmimo į rankas, paprastai jį mokėdavo atsakovo įgaliotas G. V.. <...> J. A. A. neneigia, kad sutarčių 1.8 p. numatytas žemės sklypų nuomos mokestis jam buvo mokamas“. Atsakovas kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį taip pat pateikė įrodymus, kad pagal sutartis ieškovui sumokėjo žemės nuomos mokestį ir už 2015 metus. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad tinkamai vykdydamas sutartis atsakovas aiškiai išreiškė ir toliau išreiškia savo valią dėl sutarčių vykdymo.CK 2.133 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Taigi net ir vertinant, kad sutartis buvo sudaryta G. V. už atsakovą sutartyje pasirašius be tinkamai įforminto atstovavimo pagrindo, laikytina, kad atsakovas, eilę metų vykdydamas sutartis, patvirtino atstovavimo faktą ir sutarčių sudarymo faktą. Vadinasi, atsakovo parašo sutartyse nebuvimas, atsakovui pripažįstant ir vykdant sutartis, galėtų būti vertinamas nebent kaip formalus netikslumas ir jokiu būdu nepaneigia aiškios atsakovo tikrosios valios dėl sutarčių sudarymo.Ieškovas reiškia reikalavimą teismui konstatuoti faktą, kad sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo dienos. Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik CK pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais (CK 6.224 str.). Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovas rengė sutartis, sutartyse yra netikslumų ir klaidų, susijusių su nuomos mokesčio mokėjimo terminų nustatymu, nesuteikia pagrindo taikyti įstatyme nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų. Be to, visos ieškovo įvardintos aplinkybės ir argumentai jau buvo vertinti nagrinėjant prejudicinę bylą dėl sutarčių nutraukimo prieš terminą, konstatuojant jų nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žemės nuomos sandorių pripažinimo negaliojančiais ir niekiniais pagrindų ir sąlygų nustatymo, nuomos mokesčio už išnuomotą žemę priteisimo ir valstybei sumokėto žemės mokesčio priteisimo.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovui J. A. A. nuosavybės teise priklauso 12,04 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 27,02 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 22 d. tarp žemės sklypų savininko J. A. A. ir Š. D. dešimčiai metų buvo sudarytos 12,04 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 27,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys. Minėtos žemės nuomos sutartys yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas J. A. A. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Š. D., kuriame suformulavo du reikalavimus: pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis šios nutarties 12 punkte minėtas žemės nuomos sutartis tuo faktiniu pagrindu, jog sutarčių nėra pasirašęs sutarties šalis nuomininkas Š. D., reikalavimą grindė CK 1.76 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu; taip pat reikalavo priteisti ieškovui iš atsakovo 21904,37 Eur sumą, kurią sudaro nesumokėtas realus nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2012 iki 2015 metų imtinai už 39,06 ha (12,04 ha + 27,02 ha = 39,06 ha) žemės sklypų nuomą, prie jo pridedant žemės mokestį valstybei, kurį nuomotojas atsakovas turėjo sumokėti už ieškovą. Faktiniu ieškinio pagrindu šioje ginčo dalyje ieškovas nurodė tas aplinkybes, jog atsakovas nevykdė pažado mokėti jam sutarto 20 lt nuomos mokesčio, faktiškai yra sumokėjęs tik po 3,94 Eur mokestį už 1 ha, mokestį mokėjo nereguliariai, sutartyse įrašytas 20 Lt/ha per metus žemės mokestis yra nerealus, neatitinka jokiems protingumo nei geros moralės kriterijams, nors G. V. garantavo, kad žemės nuomos mokestį mokės tokį pat kaip ir kiti ūkininkai, t. y. tų metų rinkos kainomis. Taip pat G. V. pažadėjo, kad už ieškovą sumokės žemės, gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, tačiau pažado nevykdė, nevykdė pažado sumokėti priklausantį mokėti žemės mokestį valstybei.Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė šios nutarties 6-8 punkte nurodomais motyvais, priteisė iš ieškovo 2867,70 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovui ir 8,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje patikslintu apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 54-62) pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, nes nuomos sutarčių Š. D. nėra pasirašęs, tai pripažino bylą nagrinėjant teisme jis pats ir sutartis pasirašęs tretysis asmuo G. V.; Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-16-876/2013 ir joje priimtame 2013-02-18 sprendime buvo nagrinėjamas žemės sklypų sutarčių nutraukimas dėl prastos melioracinių sistemų priežiūros, žemės naudojimo ne pagal sutartį ir nesavalaikio nuomos mokesčio mokėjimo pagrindu, niekinių sutarčių pagrindų teismas minėtoje byloje nenagrinėjo. Apeliantas teigia, jog žemės nuomos sutartyse, kurias ruošė atsakovo šalis, yra netikslumų ir klaidų, kurios apsunkina ir daro praktiškai neįmanomu sutarčių vykdymą, sutartyse esanti painiava leidžia nuomininkui mokėti nuomos mokestį kada nori ir kiek nori, šią painiavą apylinkės teismai nepagrįstai vadina neesminiu netikslumu, apylinkės teismas šią nelogišką painiavą pripažino esant prejudicine ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo argumentus dėl sutarčių netikslumų ir klaidų šioje byloje. Apeliantas nurodo, jog teismas nagrinėjamoje byloje neišnagrinėjo visų aspektų ir pateiktų faktų, jog atsakovas moka neįtikėtinai mažą nuomos mokestį - tik 3,94 Eur/ha per metus, kai kiti nuomininkai už praeitus metus žemės savininkams mokėjo po 160 - 180 Eur sumą, ieškovas sandorių (sutarčių) vykdymo metu negauna to, ką tikėjosi gauti sudarant sandorius - normalų ir savalaikį nuomos mokestį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog patikslintu apeliaciniu skundu J. A. A. atsisakė reikalavimo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 02 29 sprendimą toje dalyje, kurioje buvo sprendžiamas reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 21904,37 Eur sumą, kurią sudaro nesumokėtas realus nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2012 iki 2015 metų imtinai už 39,06 ha (12,04 ha + 27,02 ha = 39,06 ha) žemės sklypų nuomą, prie jo pridedant žemės mokestį valstybei, kurį nuomotojas atsakovas turėjo sumokėti už ieškovą. Už pirminiame apeliaciniame skunde pareikštą reikalavimą peržiūrėti skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje ieškovas atsisakė sumokėti ir 657 Eur žyminį mokestį (2 t. b. l. 42-46). Dėl to apeliacijos dalyką šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudaro tik tos dalies teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kur buvo sprendžiama dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog Šakių rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus ir sąlygas (CK 1.78 str.), tinkamai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko pagrįstai ir teisingai sprendė atmesti ieškovo reikalavimus pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2007 m. kovo 22 d. sudarytas dviejų žemės sklypų nuomos sutartis. Nors apeliantas nesutinka su Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo išvadomis šioje sprendimo dalyje, tačiau teisėjų atkreipia dėmesį į tas nustatytas faktines aplinkybes byloje, jog ieškovas buvo susitaręs su atsakovu dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo, tai atitiko žemės savininko lūkesčius ir jo tikrąją valią, sandoriai ilgą laiką egzistavo, buvo faktiškai vykdomi, ginčo iki 2012 metų tarp šalių dėl sutarčių sudarymo, jų sąlygų ir vykdymo nekilo. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde pats nurodo, jog Š. D., pasirašant sutartis, per savo pasiuntinį G. V., pažadėjo, kad mokės ne 20 Lt/ha nuomos mokestį, bet tokį, kokį moka kiti ūkininkai už panašią, gero derlingumo žemę (skundo 9.3 p.), kas reiškia, jog sutartys buvo sudaromos šalių nustatyta valia ir sąlygomis. Tik po kelerių metų ieškovas siekė nutraukti nuomos sutartis dėl jo manymu netinkamos nuomininko žemės melioracijos sistemų priežiūros ir žemės naudojimo ne pagal paskirtį (Šakių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-16-876/2013). Visas šias aplinkybes tinkamai įvertinęs, Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais remiantis vien ta aplinkybe, jog nuomos sutartis pasirašė ne pats Š. D., o jo pavedimu G. V., pažeistų įstatymo leidėjo deklaruojamą civilinių teisinių santykių stabilumą, reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių sutarties laisvės principą. Vien formalių sandorio negaliojimo pagrindų prioritetinis vertinimas ir taikymas, neatsižvelgiant į sandorio esmę ir jo sukeltus teisinius padarinius, pažeistų įstatymo įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16-876/2013 turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-173/2010). Kolegija, spręsdama dėl apelianto J. A. A. skundo argumentų, jog Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16-876/2013 buvo nagrinėjamas tik nuomos sutarčių nutraukimas dėl prastos melioracijos sistemų priežiūros, žemės naudojimo ne pagal sutartį ir nesavalaikio nuomos mokesčio mokėjimo klausimai, o niekinių sutarčių klausimo teismas nenagrinėjo, todėl teismas negalėjo taikyti prejuducijos instituto, pažymi, jog minimoje apelianto byloje J. A. A. ir Š. D. buvo dalyvaujančiais asmenimis, minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje iš dalies sutapo ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, buvo sprendžiama dėl tų pačių žemės nuomos sutarčių nutraukimo, tik iš dalies kitu teisiniu pagrindu. Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje Nr. 2-16-876/2013 2013-02-18 priimtame sprendime buvo iš esmės pasisakyta apie apeliaciniame skunde nurodomus sutarties netikslumus ir klaidas, teismas todėl teisingai pripažino, kad netikslumų sutartyse yra, tačiau jie nelaikomi esminiais ir nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje pripažinti žemės nuomos sutartis negaliojančiomis. Teisėjų kolegija nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16-876/2013 buvo sprendžiamas klausimas ir dėl tinkamo atstovavimo Š. D., sudarant 2007 metais žemės nuomos sutartis. Nustatyta, jog 2013-02-18 priimtame Šakių rajono apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad „nuo pat sutarčių sudarymo santykius dėl žemės sklypų nuomos su J. A. A. palaikė ne tik atsakovas, bet ir G. V., nuo pat sutarties sudarymo J. A. A. nekilo jokių problemų dėl to, kad Š. D. praktiškai neūkininkavo, visus reikalus tvarkė jo uošvis G. V., kad nuomos mokesčio dydis, sąlygos, jo mokėjimo tvarka buvo aptarti ne su atsakovu, bet su G. V., < > ieškovas pripažįsta G. V. atsakovo tarpininku, jo atstovu. Tokius santykius tarp Š. D. ir G. V. patvirtina ir byloje esantis įgaliojimas“. Taigi, prejudicinę galią turinčioje byloje Š. D. atstovavimo sudarant sutartis faktas jau buvo aptartas ir Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai grindė šiuo faktu skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą atmesti ieškinio dalį dėl sandorių negaliojimo.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliaciniame skunde yra teigiama, jog nuomos mokesčio klausimai (mokesčio dydis, mokėjimo terminai) Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje Nr. 2-16-876/2013 nebuvo nagrinėti. Todėl apelianto manymu, Šakių apylinkės teismo 2016-02-29 sprendime yra nepagrįstai konstatuojama, kad 2013-02-18 teismo sprendimo teiginiai, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje šioje ginčo dalyje ir teismas nepagrįstai sprendė, jog pakartotinai šių aplinkybių nenagrinės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad pagrįstų ieškinyje ir apeliaciniame skunde kartojamus teiginius, jog Š. D. per savo pasiuntinį G. V. pažadėjo, kad mokės ne 20 Lt/ha nuomos mokestį, bet tokį, kokį moka kiti ūkininkai už panašią, gero derlingumo žemę, o taip pat sumokės arba kompensuos gyventojų pajamų ir žemės mokesčius. Iš byloje esančių sutarčių 1.8 punkto nuostatų (1 t. b. l. 11, 14) matyti, kad šalys raštu susitarė mokėti-gauti 20 litų mokestį už vieno žemės hektaro nuomą. Įrodymų, kad sutartys būtų pakeistos šioje dalyje, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti prejudicijos instituto sprendžiant nuomos mokesčio klausimus šioje byloje, nustatė, jog Šakių rajono apylinkės teismas 2013-02-18 sprendime aptarė nuomos mokesčio nustatymo, jo dydžio ir mokėjimo klausimus, konstatavo tą faktą, jog „byloje nėra duomenų, kad nuomos mokestis J. A. A. būtų nemokamas, atvirkščiai, iš šalių pasisakymų matyti, kad tarp jų buvo susiklosčiusi atsiskaitymo už žemės sklypų nuomą praktika – žemės nuomos mokestis ieškovui buvo mokamas pagal žodinį jo pageidavimą, paprastai po derliaus nuėmimo į rankas, paprastai jį mokėdavo atsakovo įgaliotas G. V..“ Taigi, kitoje civilinėje byloje priimtame sprendime, turinčiame prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, jau buvo spręsta apie žemės sklypų nuomos sutartyse nustatytą nuomos mokestį, jo dydį ir mokėjimo tvarką bei būdą. Nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas Š. D. turėjo 2867,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t. b. l. 74-77, 130-133). Apeliantas mano, kad šios Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistos iš ieškovo atsakovo turėtos išlaidos yra per didelės. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (TAR, 2015, Nr. 2015-03968 redakcija) patvirtintus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę vykti į kitą, nei registruota advokato darbo vieta, vietovę, į šalių elgesį proceso metu, priteistos sumos nėra per didelės. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 363 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2 t. b. l. 41, 81, 82), kurių paskirstymo klausimo Kauno apygardos teismas (2 t. b. l. 42-46) ir Šakių rajono apylinkės teismas (2 t. b. l. 52-52) neišsprendė. Atsakovas taip pat turėjo 544,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t. b. l. 79,80), šias išlaidas prašo priteisti iš apelianto. Atmetus apeliacinį skundą teisėjų kolegija atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 4,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš J. A. A. (CPK 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Š. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 907,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme.

Priteisti valstybei iš J. A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4,57 Eur turėtų išlaidų (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičLeonas JachimavičiusArvydas Žibas