Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. A. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. A. ieškinį atsakovui Š. D. dėl niekinių sandorių pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Dėl nurodyto teismo sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teisme ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, bet nepareiškė savarankiško reikalavimo priteisti nuostolius. Ieškovui apeliaciniame skunde reiškiant naują savarankišką reikalavimą nustatyti nuomos kainą (nuomos mokesčio dydį) ir priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius, nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatytas CPK 312 straipsnyje nurodyto draudimo pažeidimas ir ieškovas įpareigotas šį pažeidimą pašalinti taikant trūkumų ištaisymo institutą. Teismas nutartimi pagrįstai pažymėjo, kad toks reikalavimas ne tik kad negali būti naujai keliamas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, bet yra iš esmės ydingas, kadangi civiliniame procese pačios šalys, o ne teismas, turi įrodyti savo reikalavimo pagrindą. Atskiruoju skundu reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 21 904,37 Eur nuostolių atlyginimą, yra taip pat nesuderinamas su CPK 312 straipsnyje nurodytu draudimu apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Ieškovo įvardintos aplinkybės ir argumentai dėl nuomos sutartyse nustatyto nuomos mokesčio dydžio jau buvo vertinti nagrinėjant prejudicinę bylą dėl nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo trūkumų.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 str. 3 d. taip pat numatyta, kad jeigu teismo nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nėra pašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Pagal CPK 316 str. 1 d. jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Šakių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civiline byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui, kuriuo prašoma:1) konstatuoti faktą, kad J. A. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 12,04 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; 2) konstatuoti faktą, kad J. A. A., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 27,02 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; 3) nustatyti, kad pritaikius vienašalę restituciją ieškovui atlygintina vertė yra 21 904,37 Eur. Už pirmus du reikalavimus ieškovas yra sumokėjęs po 144 Eur (sutarties modifikavimas), už trečiąjį ieškinio reikalavimą ieškovas yra sumokėjęs 657 Eur, t. y. iš viso ieškovo už ieškinį sumokėta (mokėtina) žyminio mokesčio suma sudaro 945 Eur sumą.

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Dėl nurodyto sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario sprendimą panaikinti; 2) konstatuoti faktą, kad J. A. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 12,04 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; 2) konstatuoti faktą, kad J.A. A., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 27,02 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, nuomos sutartis, sudaryta su Š. D. 2007 m. kovo 22 d., dėl suklastoto Š. D. parašo, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos; 3) pavesti apylinkės teismui išnagrinėti nebaigtą nagrinėti J. A. A. ieškinį – nustatyti nuomos kainą ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius ir kt. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pažymėjo, kad apeliantas prašydamas teismo pavesti nustatyti nuomos kainą kelia naują reikalavimą. Nustatė terminą patikslinti apeliacinio skundo reikalavimus ir nurodyti nuostolių dydį. Jei atsakovas palaikytų šį turtinio pobūdžio reikalavimą – sumokėti trūkstamą 657 Eur žyminio mokesčio dalį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamoje nutartyje nurodyti apeliacinio skundo trūkumai yra pagrįsti.

Apeliacinio skundo elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas apeliacinio skundo pagrindą ir dalyką. Tinkamas apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi, reiškia reikalavimą dėl nuostolių dydžio nustatymo ir jų priteisimo, kas nėra ir negali būti apeliacijos objektas dėl reiškiamo reikalavimo naujumo (nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme). Iš apeliacinio skundo reikalavimų matyti, kad ieškovas palaiko reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau konkrečiai nenurodo kokiai sumai. Toks apeliacinio skundo reikalavimas laikytinas nekonkrečiu, todėl pagrįstai nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Aiškiai nesuformulavus apeliacinio skundo dalyko (prašymo), teismui neaišku, kokį procesinį sprendimą priimti apeliacinės instancijos teismui (neaiškus apeliacinio skundo dalykas) (CPK 326 str. 1 d.).

Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Ieškovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 144 Eur, teikdamas atskirąjį skundą bei, kaip suprastina, šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, sumokėjo dar 144 Eur. Dėl žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už reikalavimą dėl 21 907,37 Eur nuostolių atlyginimo, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui sumokėta 657 Eur žyminio mokesčio suma turėjo būti grąžinta priimant sprendimą, kadangi šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Prašo, jo nuomone, grąžintiną (tačiau pirmosios instancijos teismo per klaidą negrąžintą) 657 Eur sumą panaudoti nagrinėjant ieškinį apeliaciniame teisme (prašo užskaityti kaip už apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovas netinkamai aiškina ieškinio atmetimo ir nenagrinėjimo sąvokas trečiojo ieškinio reikalavimo apimtyje. Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo turinio matyti, kad byla dalyje dėl 21 907,37 Eur nuostolių atlygimo nebuvo nutraukta ir nėra kitų CPK 87 straipsnyje reglamentuotų žyminio mokesčio grąžinimo sąlygų. Minėtas reikalavimas byloje buvo nagrinėtas iš esmės, atmetus ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo niekiniais, teismas atmetė reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo, kadangi restitucija yra sandorių negaliojimo pasekmė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sumokėto žyminio mokesčio (jo dalies) grąžinti neturėjo pagrindo, o apeliacinės instancijos teismas jo užskaityti negali.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdamas atskirąjį skundą apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 21 907,37 Eur nuostolių, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad apeliantas palaiko turtinio pobūdžio reikalavimą nurodytai sumai. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, įvertinus reikalavimo sumos dydį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už reikalavimą dėl 21 907,37 Eur nuostolių atlyginimo mokėtina 657 Eur žyminio mokesčio suma.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas, sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo trūkumai yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus apeliaciniam skundui paduoti ir taikė jo trūkumų ištaisymo institutą, todėl nutartis paliktina nepakeista. Apeliantui nustatytas terminas galutinai suformuluoti apeliacinio skundo reikalavimus ir, palaikant turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 21 904,37 Eur nuostolių atlyginimo, sumokėti 657 Eur žyminio mokesčio dalį. Nesumokėjus žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantei (CPK 316 str. 2 d.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui J. A. A. iki 2016 m. birželio 28 d. (įskaitytinai) terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – konkrečiai ir aiškiai suformuoti apeliacinio skundo reikalavimus, sumokėti 657 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.