Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams L. V., S. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai L. V., S. L. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Įvertinus tai byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovams ir priimant sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB (duomenys neskelbtini), ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 11 d. Teismas šia nutartimi nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organai ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Terminas įpareigojimams įvykdyti baigėsi 2020 m. vasario 25 d. Ieškovės administratoriui, patikrinus perimtus įmonės dokumentus, nustatyta, kad kasos knygoje (272 kasa) už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 31 d. yra apskaitytas 3 108,11 Eur likutis, kuris nebuvo perduotas ieškovės nemokumo administratoriui. Atsakovė L. V. - būdama ieškovės de jure vadovė, bei atsakovas S. L. - būdamas įmonės de facto vadovu, neįvykdė Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės turto – 3 108,11 Eur kasos likučio. Ieškovės nemokumo administratorius 2020 m. vasario 12 d. išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu pranešimą/įsakymą dėl įmonės turto perdavimo ir/arba informacijos pateikimo. Nemokumo administratoriui gavus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir juo patikrinus, buvo nustatyta, kad dokumentai yra netvarkingi bei perduoti ne visi įmonės dokumentai, taip pat nėra perduotas įmonės turtas. 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismas L. V. skyrė baudą už 2020 m. sausio 29 d. nutartyje ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytą pareigą perduoti įmonės administratorei įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. 2020 m. spalio 6 d. L. V. dar kartą buvo informuota apie pareigą vykdyti 2020 m. sausio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartyje numatytas prievoles. Tačiau, bylos duomenimis, bylos nagrinėjimo momentui atsakovė L. V. bei atsakovas S. L. neįvykdė Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės turto – 3 108,11 Eur kasos likučio. Atsakovams neperdavus ieškovės kasoje buvusią 3 108,11 Eur sumą, ieškovės bendra turto masė sumažėjo 3 108,11 Eur sumai, kuri laikytina ieškovei padaryta žala. Neperdavus ieškovės turto (kasos likučio), administratorius negali tinkamai atlikti LR JANĮ reglamentuotos bankroto procedūros, todėl ieškovės administratorius, gindamas ieškovės ir kreditorių interesus, pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų priteisti ieškovės naudai bendrą 3 108,11 Eur sumą.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės pagrindų

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas atstovauja bendrovei ex officio, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 81 straipsnio 1 dalis, ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Pagrindinės bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje – bendrovės vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą. Bendrovės vadovo pareigos detalizuotos ABĮ – vadovas atsako už bendrovės metinės finansinės atskaitomybės parengimą, informacijos apie bendrovę pateikimą įvairiems subjektams (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ) – vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) – vadovas atsakovo už bendrovės bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (JANĮ 6 straipsnio 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalis).

Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matyti, kad ieškovės paskutinysis vadovas ir de jure vadovas prieš iškeliant ieškovei bankroto bylą buvo L. V., o ieškovės de facto vadovas prieš iškeliant ieškovei bankroto bylą buvo S. L.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas S. L., buvęs ieškovės de facto vadovas, juridinio asmens atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, kadangi neperdavė ieškovės administratoriui priklausiusias pinigines lėšas bendrai 3 108,11 Eur sumai, taip sumažindamas ieškovės turto masę, o atsakovė L. V., būdama de jure vadovė, žinodama, kad S. L. neturi teisės eiti vadovaujančių pareigų juridiniame asmenyje, prisiėmė riziką ir leido S. L. tą daryti. Nors atsakovė L. V. teigia, kad de facto vadovu buvo atsakovas S. L., o ji buvo paskirta tik dėl to, kad atsakovas negalėjo būti, nes jam buvo apribota teisė trejų metų laikotarpiui eiti viešo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė turėjo suprasti, atsižvelgdama į visą situaciją, kad ji turės prisiimti riziką už atsakovo prastą ar netinkamą ieškovės valdymą vien dėl to, kad ji sutiko būti de jure vadovė ir leisti de facto vadovu būti asmeniui, kuriam tokia teisė yra atimta būtent už tai, kad jis jau prieš tai netinkamai valdė juridinį asmenį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t.y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

Teismo vertinimu, faktas, jog nesant de facto vadovu, nėra pagrindas, jog būtum atleidžiamas nuo fiduciarinių santykiu bei kitų vadovo pareigų įmonės atžvilgiu, kurios yra reglamentuotos įstatymu bei teisės principais, taip pat tai nėra pagrindas būti atleistam nuo atsakomybės. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 2 d.). Ieškovę ir atsakovę L. V. siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonės valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi, tiek atsakovė L. V., tiek ir atsakovas S. L., buvę ieškovės de facto ir de jure vadovai, nevykdo LR JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos specialiosios pareigos, t.y. neperduodami administratoriui ieškovės turto, pažeidžia atsakovei ir atsakovui teisės aktų nustatytus imperatyvius įpareigojimus, todėl jie abu solidariai privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Juridinių asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Bendrovės vadovo, kaip vienasmenio bendrovės valdymo organo, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka bendrovės vadovui.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t.y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra visos CK numatytos sąlygos, kurių pagrindu yra teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams:

1) Neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). Bendro pobūdžio pareigą visiems asmenims nepadaryti žalos nustato CK 6.251 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, jog padaręs žalą asmuo, privalo ją atlyginti. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui. Šiuo atveju atsakovų veiksmai – ieškovės kasos likučio neperdavimas ir galimas pasisavinimas – laikomi neteisėtais, kadangi tokie veiksmai nėra pagrįsti jokiais dokumentais, todėl darytina išvada, kad atsakovai pažeidė tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek LR JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės vadovo specialios pareigos.

2) Žala (CK 6.249 straipsnis). Atsakovų padaryta žala pasireiškė turto ekonominės vertės praradimu ir kreditorių teisės, atgauti skolą ir (ar) dalį skolos, pažeidimu. Kauno apygardos teismas ieškovės bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinęs bendrą ieškovės visų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, kurią sudaro 56 668,19 Eur suma. Atsakovams neperdavus ieškovės kasoje buvusią 3 108,11 Eur sumą, ieškovės bendra turto masė sumažėjo 3 108,11 Eur sumai, kuri laikytina ieškovei padaryta žala.

3) Priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovai turėjo teisines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalis, LR JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. V., nesilaikydama įstatymo reikalavimų, pažeidė teisinę pareigą dėl kurios pažeidimo įmonė patyrė 3 108,11 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo S. L. veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Atsakovės L. V. veiksmai lėmė tai, jog be jos veiksmų, žala nebūtų kilusi, nes jeigu atsakovė būtų apdairi, protinga ir būtu vadovavusi įstatymais būtų, žinodama, kad atsakovas S. L. neturi teisės eiti juridinio asmens vadovaujančių pareigų, nepaskyrusi jo de facto vadovu, žala nebūtų kilusi.

4) Kaltė (CK 6.248 straipsnis). Atsakovo kaltė preziumuojama, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio nuostatomis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsniu įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.

Įvertinus pateiktus duomenis bei įrodymus, darytina išvadas, kad atsakovai, neperdavę ieškovei 3 108,11 Eur kasos likučio, sukėlė tiesioginius nuostolius ieškovei. Tarp atsakovų padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovai laikomi atsakingi už ieškovei padarytą žalą. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina solidariai iš atsakovų L. V., S. L. 3108,11 Eur žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės prašymas pagrįstas, todėl solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2021 m. kovo 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovės ieškinys turi būti apmokamas 70 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 70 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų L. V. ir S. L. 3108,11 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus 11 centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 3 108,11 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų 11 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2021 m. kovo 24 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. V. 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo S. L. 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.