Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. 2023 m. vasario 28 d., UAB „Kauno švara“ teritorijoje, adresu Statybininkų g. 3, Kaunas, įvyko gaisras, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei (šiukšliavežei) MAN, valst. Nr. LPR155, kurios savininkė, kaip matyti iš draudimo sutarties ir registracijos liudijimo, yra AB Šiaulių bankas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius (toliau – PAGD) pateikė išvadą, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – transporto priemonės IVECO, valst. Nr. JTR758, elektros instaliacijos gedimai. Ši transporto priemonė IVECO, valst. Nr. JTR758, kaip matyti iš registracijos liudijimo, priklauso ieškovės draudėjai UAB „Kauno švara“. Visgi, ieškovė savo draudėją UAB „Kauno švara“ buvo apdraudusi Kasko draudimu, o atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraudusi UAB „Kauno švara“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

4. Bendra patirtos žalos suma yra 86 546,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2023 m. vasario 28 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir transporto priemonės savininkei (naudos gavėjai) AB Šiaulių bankui išmokėjo 85 746,00 Eur (atskaičius 800,00 Eur išskaitą). Taigi, galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 85 746,00 Eur.

5. Dėl įvykusio gaisro atsakinga draudikė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri buvo apdraudusi gaisrą sukėlusią transporto priemonę (IVECO, valst. Nr. JTR758), kuri priklausė UAB „Kauno švara“, todėl ieškinys yra teikiamas šiai draudikei.

6. Atsakovei, kaip draudikei, kyla pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalį, kurioje įtvirtinta, jog „Asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui“.

7. Kasko draudimo sutartyje buvo nurodyta, jog naudos gavėja yra AB Šiaulių bankas. Tai buvo nurodyta ir registracijos liudijime. Draudimo išmoka buvo išmokėta transporto priemonės MAN, valst. Nr. LPR155, savininkei ir naudos gavėjai AB Šiaulių bankui.

8. Kaip minėta, PAGD išvadoje nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – transporto priemonės IVECO, valst. Nr. JTR758, elektros instaliacijos gedimai. Kitų gaisro kilimo priežasčių nebuvo nustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo.

9. Transporto priemonės IVECO, valst. Nr. JTR758, valdytoja rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo šios transporto priemonės, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo (neužtikrino tinkamos transporto priemonės priežiūros), t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl to buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui.

10. Transporto priemonės IVECO, valst. Nr. JTR758 yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl atsakomybė kyla ir pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

11. Pagal teismų praktiką, eismo įvykis traktuojamas ir tada, kai jis įvyksta ne tik kelyje. Įvykis gali būti pripažintas eismo įvykiu, net jeigu jis kilo ir už įvykį atsakingai transporto priemonei įvykio metu nejudant.

12. Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos praėjus 15 d. nuo pranešimo atsakovei 2023 m. balandžio 26 d. išsiuntimo, t. y. nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos 2023 m. liepos 5 d.

44. Šešta, atsakovės kaltę įrodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išvada.

45. Atsakovė ginčija aplinkybę, jog jo draudėjos UAB „Kauno švara“ veikimas ar neveikimas lėmė žalą. Ieškovė į bylą pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – transporto priemonės IVECO, valst. Nr. JTR758, elektros instaliacijos gedimai.

46. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad transporto priemonė IVECO, valst. Nr. JTR758, buvo prižiūrima tinkamai, tačiau nepaaiškinta, kas yra atsakingas už žalos padarymą.

47. Septinta, palūkanos turi būti mokamos nuo pretenzijos pateikimo dienos.

49. Atsakovė teigia, jog pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalį turėjo būti suteiktas 30 dienų terminas draudimo išmokai išmokėti. Visgi, pabrėžtina, jog atsakovė taip iki šiol ir nesumokėjo pretenzijoje nurodytos sumos, tad netenka prasmės minėtas terminas. Juk per 30 dienų atsakovė nesumokėjo (atsisakė sumokėti) prašomo žalos dydžio kompensavimo, o tai reiškia, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti žalos dydį nuo pretenzijos pateikimo dienos.

50. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė pagrįstai skaičiuoja 54 dienas kompensuojamosioms palūkanoms nuo pretenzijos pareiškimo dienos (papildomai nukeliant terminą apmokėjimui 15 dienų).

Atsakovės tripliko argumentai

52. Dėl 1 ieškovės dubliko argumento.

53. Draudėjos tikslas buvo įsigyti sunkvežimį MAN, valst. Nr. LPR155 (toliau – Sunkvežimis), savo nuosavybėn, tačiau pasinaudojant išoriniu finansavimo šaltiniu. Vienas iš išorinio finansavimo būdų – finansinė nuomos (lizingo) sutartis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, kad lizingo sutarties tikslas buvo įgyti Sunkvežimį savo nuosavybėn, o ne jį nuomotis, įrodo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu techninė specifikacija, kuri taip ir pavadinta: „16-19 kub. m. talpos šiukšliavežių pirkimo lizingo būdu techninė specifikacija“. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad perkančioji organizacija perka šiukšliavežes (prekes) lizingo būdu.

54. Lizingo bendrovė šio ginčo situacijoje yra tik formali naudos gavėja, o reali naudos gavėja yra draudėja, kuri aiškėja iš kilusios žalos turėjo ir tiesioginės naudos. Pirmiausiai, tai ieškovės išmokėta draudimo išmoka padengė visas likusias draudėjos nesumokėtas įmokas pagal lizingo įmokų mokėjimo grafiką, tai yra 68 835,82 Eur, o likusi suma 16 910,18 Eur panaudota draudėjos įmonės veikloje. Draudėja ieškovei išmokėjus draudimo išmoką tapo ne tik ekonominiu savininku, bet ir juridiniu – pagal registracijos duomenis visos Sunkvežimio nuosavybės teisės nuo 2023 m. gegužės 9 d. perėjo draudėjai.

55. Draudėja, kurią ieškovė kaltina žalos sukėlimu, sudegus Sunkvežimiui, po kilusio gaisro ne tik pasidengė visas lizingo įmokas už Sunkvežimį, gavo 16 910,18 Eur skirtumą tarp draudimo išmokos ir nesumokėtų lizingo įmokų, tačiau jai galutinai perėjo ir juridinės nuosavybės teisės į Sunkvežimį, kurio vertė pagal paties ieškovės skaičiavimus po gaisro – 25 624,00 Eur. Draudėjai anksčiau laiko padengus lizingo įmokas, draudėja išvengė pareigos lizingo bendrovei mokėti palūkanas už likusį sutarties laiką.

56. Su tokiu situacijos vertinimu, kokį pateikia ieškovė, galima prieiti iki absurdiškų situacijų, kai panašus įvykis įvyksta prieš pat sumokant paskutinę lizingo įmoką, tačiau, anot ieškovės, tokiu atveju žalą vis tiek patiria lizingo davėja, o lizingo gavėja, nors ir beveik visiškai išpirkusi lizinguojamą daiktą, neva žalos nepatiria.

57. Dėl 2 ir 3 ieškovės dubliko argumentų.

58. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalis numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjos ar savininkės turtui.

59. Ieškovės aiškinimas nepaneigia aplinkybės, kad draudėja (kartu ir valdytoja) padarė žalą savo naudojamai transporto priemonei, nes įvykio metu Sunkvežimį naudojo ir valdė ne lizingo bendrovė. Ir visiškai nėra svarbu, ką ieškovė ir draudėja buvo susitarę laikyti naudos gavėja pagal savo draudimo sutartį – tai ieškovės ir draudėjos individualus reikalas, nedarantis jokios įtakos TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalimi taikymui.

60. Lizingo bendrovė buvo tik formali savininkė ir formali naudos gavėja, tikroji ekonominio Sunkvežimio savininkė ir naudos gavėja yra ir buvo pati draudėja.

61. Dėl 4 ieškovės dubliko argumento.

62. Atsakovė pažymi, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjos (naudos gavėjos) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

63. Atsakovė laikosi tiek atsiliepime, tiek šiame triplike dėstomos pozicijos, kad šiuo atveju draudėja ir tikroji naudos gavėja yra visgi ta pati draudėja, o lizingo bendrovės nurodymas ieškovės draudimo sutartyje naudos gavėja išplaukia iš lizingo sutarties ypatybių ir neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl tikrojo žalą patyrusio subjekto. Tuo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei išmokėjus išmoką tikrąją finansinę naudą patyrė ne lizingo bendrovė (lizingo bendrovė ne tik naudos negavo, bet ir prarado galimybę uždirbti iš gaunamų palūkanų), o būtent draudėja.

64. Dėl 5 ieškovės dubliko argumento.

65. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas atlygintinai teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, o šis valdo ir naudoja lizingo sutartimi įgytą daiktą, gaudamas iš to naudos bei prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo, t. y. lizingo davėjas turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą. Nuosavybės teisės palikimas lizingo davėjui iki bus sumokėta visa lizingo sutartimi sulygta kaina atlieka tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją. Lizingo davėjas išlieka turto savininku tik teisine prasme, t. y. lizingo davėjas, įvertinęs lizingo gavėjo mokumą ir galinčią kilti riziką, taip pat prognozuojamą gauti pelną iš lizingo santykių, suteikia lizingo gavėjui finansavimą, išlaikydamas lizingo dalyko teisinę nuosavybę savo dispozicijoje kaip užstatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-686/2015).

67. Dėl 6 ieškovės dubliko argumento.

69. Dėl 7 ieškovės dubliko argumento.

70. Atsakovė pažymi, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie deliktiniai santykiai, o sieja draudimo teisniai santykiai, kuriuos reglamentuoja TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu, todėl pirmiausiai taikomos TPVCAPDĮ nuostatos. Atsakovė (draudikė) turėjo teisę draudimo išmoką išmokėti per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo.

Ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai

71. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

72. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, ginčo gaisras laikytinas eismo įvykiu TPVCAPDĮ prasme.

80. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: ginčo šiukšliavežė (valst. Nr. LPR155) nuosavybės teise priklausė AB Šiaulių bankui, jos naudotojas buvo UAB „Kauno švara“. Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šią transporto priemonę buvo apdraudusi atsakovė. Ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar įvykis yra draudžiamasis, ar atsakovei kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Pateikėme išsamius rašytinius paaiškinimus, kad įvykis yra draudžiamasis, nes net jeigu ir stovinti transporto priemonė, ji vis tiek atlieka transporto priemonės funkciją. Atsakovė vertina, kad sutampa subjektai, kas padarė žalą ir gavo išmoką. Tokia pozicija nepagrįsta. Šiuo atveju ginčo transporto priemonės savininku yra AB Šiaulių bankas, o naudotojas yra UAB „Kauno švara“. Draudimo išmoka išmokėta savininkui ir naudos gavėjui. Atsakovė sutapatina savininką ir naudos gavėją su naudotoju. UAB „Kauno švara“ atsakinga už žalą, o ne AB Šiaulių bankas. Atsakovė nurodo, kad AB Šiaulių bankas yra formalus savininkas, tačiau tokie argumentai atmestini, nes nuosavybė UAB „Kauno švara“ nebuvo perėjusi. Tai, kad dalis draudimo išmokos panaudota draudėjo UAB „Kauno švara“ veikloje, neturi teisinės reikšmės, nes tai jau įvyko po draudžiamojo įvykio. Atsakovė remiasi CK 6.567 straipsniu, bet šios nuostatos neturi esminės reikšmės, AB Šiaulių bankas turi teisę reikalauti žalos iš UAB „Kauno švara“ kaip lizingo gavėjo. Reikalavimą reiškiame subrogacijos pagrindu. Sunku pasakyti, ar draudėjas patyrė ekonominę naudą, išmokėjus draudimo išmoką. Išmokėjus išmoką, ieškovė atsistojo į AB Šiaulių banko vietą ir perėmė jo teises ir pareigas.

81. Atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: ieškovės atstovas šio posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą, kam pareikštų reikalavimą, jeigu nebūtų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Susidarytų situacija, kad žalą padaręs asmuo yra draudėjas, todėl subrogacija apskritai negalima, į savo draudėją ieškovė negalėtų nukreipti reikalavimo. Draudėja žalą padarė pati sau, nes kilus gaisrui, sudegė kitos dvi šiukšliavežės. Akstinas pateikti ieškinį tapo tik tai, kad savininku buvo AB Šiaulių bankas. Tačiau ekonominis savininkas yra UAB „Kauno švara“. UAB „Kauno švara“, sudarydama kasko sutartį, pirmiausia draudė ne tiek lizingo bendrovės interesus, kiek savo interesus. Ieškovė, formuluodama reikalavimą, žiūri į teisinių santykių formą, o ne turinį. Tačiau žala padaryta pačiai UAB „Kauno švara“, dalis draudimo išmokos atiteko jai. Šiukšliavežės liekanos atiteko UAB „Kauno švara“. Iš šito įvykio turėjo naudos ir kartu yra pati atsakinga už šį įvykį. Žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. TPVCAPDĮ numato, kad draudikas nemoka išmokos valdytojui jo naudojamai transporto priemonei. UAB „Kauno švara“ buvo tiek valdytoja, tiek naudojo ginčo šiukšliavežę. Teismų praktikoje pažymima, kad lizingo bendrovė yra tik formalus savininkas, jos interesas nėra įgyti transporto priemonę. Ekonominis savininkas yra tas subjektas, kuris siekia tą turtą įsigyti, t. y. UAB „Kauno švara“. Pagal TPVCAPDĮ pareiga drausti lizinguojamą transporto priemonę tenka ne to turto formaliam savininkui, o lizingo gavėjui, t. y. asmeniui, kuris laikomas ekonominiu savininku. Subrogacija ne tik nėra galima, nes reikalavimas turėtų būti nukreipiamas į patį draudėją, bet ir pagal TPVCAPDĮ UAB „Kauno švara“ buvo tiek valdytojas, tiek naudotojas, todėl žala jos naudojamai transporto priemonei nėra atlyginama (žalą patyręs ir padaręs asmuo sutampa). Be to, reikia įvertinti tą aplinkybę, kad dalis ekonominės naudos atiteko UAB „Kauno švara“, todėl net tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkinamas, ta apimtimi ieškinys tikrai turėtų būti atmestas.

93. Tačiau šalys šiuo atveju nesutarė, ar ieškovė turi teisę reikšti subrogacinį reikalavimą atsakovei. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė iš esmės dviem pagrindiniais argumentais: pirma, kadangi ieškovė neturėtų teisės reikšti subrogacinio reikalavimo savo draudėjai UAB „Kauno švara“, todėl neturi teisės jo reikšti ir pastarosios civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ apdraudusiai atsakovei, nes tokiu būdu būtų paneigta paties draudimo esmė. Atsakovė pabrėžia, kad žalą patyręs ir padaręs asmuo sutampa. Antra, remiantis TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalimi, draudikas (atsakovė) nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Kadangi šiuo atveju UAB „Kauno švara“ buvo abiejų transporto priemonių – tiek žalą sukėlusios, tiek žalą patyrusios, valdytoja ir naudotoja, atsakovės vertinimu, remiantis paminėta įstatymo nuostata, draudimo išmokos mokėjimas yra negalimas.

94. Ieškovės vertinimu, esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad ginčo šiukšliavežės savininke ir naudos gavėja buvo AB Šiaulių bankas, draudimo išmoka išmokėta būtent jam, o ne draudėjai UAB „Kauno švara“. Todėl negali būti laikoma, kad žalą patyręs ir padaręs asmuo sutampa, nes žalą padarė UAB „Kauno švara“, o ją patyrė AB Šiaulių bankas. Be to, pažymi, kad AB Šiaulių bankas turi teisę reikalauti, jog UAB „Kauno švara“ atlygintų žalą už sugadintą transporto priemonę, remiantis lizingo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.571 straipsnio 3 ir 4 dalys). Ieškovės vertinimu, šiuo atveju TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes, nepaisant aplinkybės, kad draudėjas ir yra atsakingas už žalą, tačiau draudimo išmoka buvo išmokėta ne naudotojui, o transporto priemonės savininkui ir naudos gavėjui.