Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-31 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. už tai, kad 2012 m. balandžio 25 d. apie 17.35 val. Klaipėdos r. sav., Priekulėje, Pamarių g. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas Lietuvos Respublikoje ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo polisu. Teismas A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 80 Lt baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., skirta galutinė subendrinta nuobauda – 100 Lt bauda. A. P., nesutikdamas su jam paskirta administracine nuobauda bei tuo, kad protokole nurodyta, jog jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl ko pareigūnas jam nesurašė administracinio nurodymo, kad jis galėtų sumokėti pusę minimalios baudos, apylinkės teismui dėl šio nutarimo padavė skundą, prašydamas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-31 nutarimą panaikinti ir paskirti jam 50 Lt baudą.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialisto 2013-02-27 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. 125 Lt dydžio bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota Lietuvos Respublikoje ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo polisu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas dėl nuobaudos skyrimo termino, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., bei visiškai neatsižvelgė į suformuotą teisminę praktiką šiuo klausimu. Bauda yra paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytus terminus. Šiuo atveju nuobauda paskirta praėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo dienos. Terminas nuobaudai skirti nebuvo pratęstas, taigi nutarimas surašytas neteisėtai. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 5 d. numatytą išimtį, kai nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N62-1772/2011 yra nurodęs, jog nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo, jeigu teismo sprendimai apeliacine tvarka buvo panaikinti dėl pažeidimo esmės. Šiuo atveju tiek Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. II-13-904/2012, tiek skundžiant antrą kartą pareigūnų veiksmus Klaipėdos apygardos teismui administracinėje byloje Nr. ATP-741-557/2012, pareigūnų nutarimai buvo panaikinti ne dėl pažeidimo esmės, o dėl to, jog pareigūnai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso teisės normas dėl administracinio nurodymo surašymo bei dėl netinkamo protokolo surašymo. Taigi visi teismo procesiniai sprendimai, kuriais buvo panaikinti policijos nutarimai, buvo panaikinti ne dėl pažeidimo esmės, o dėl netinkamų ir neteisėtų pareigūnų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 5 d.

Apeliacinis skundas toliau grindžiamas tuo, kad Kelių policijos pareigūnai visiškai nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-741-557/2012, kurioje teismas patenkino jo skundą ir nurodė pareigūnams jo atžvilgiu pritaikyti administracinio nurodymo institutą. Pareigūnai neatsižvelgiant į teismo išaiškinimą surašė jam protokolą tik už vieną pažeidimą, nors teismas buvo aiškiai nurodęs, jog nurodymas turi būti taikomas abiems pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, jis pagrįstai nurodė, jog protokolas surašytas netinkamai ir prašė nerašyti administracinio nurodymo, kadangi pagal teismo išaiškinimą jam privalėjo būti surašytas administracinis nurodymas už abu padarytus pažeidimus (ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.). Apelianto įsitikinimu, tai parodo, jog jis nubaustas neteisėtai, nes veika netinkamai kvalifikuota, pareigūnai nevykdė teismo sprendimo ir jam nesudarė jokios galimybės susitaikyti su valstybe už abu padarytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti remdamasis dviem argumentų grupėmis: 1) bauda yra paskirta pažeidžiant ATPK 35 str. numatytus terminus; 2) Kelių policijos pareigūnai nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-741-557/2012, kurioje teismas patenkino jo skundą ir nurodė pareigūnams jo atžvilgiu pritaikyti administracinio nurodymo institutą.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytų terminų taikymo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 4 dalis taikoma tais atvejais, kai panaikinamas toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo iš esmės pasisakyta dėl asmens administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, konstatuota, kad asmuo padarė (nepadarė) pažeidimą, nuspręsta nutraukti teiseną Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje numatytais atvejais) (Administracinė byla Nr. N444-3559/2011).

Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-28 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-31 nutarimą, ir grąžino bylą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatui administracinio nurodymo instituto taikymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. P. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymą, buvo visos sąlygos administraciniam nurodymui surašyti, tačiau nepagrįstai tai padaryta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad A. P., remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d., būtų prašęs nerašyti administracinio nurodymo (b. l. 11).

Todėl šiuo atveju galima daryti išvadą, kad teismas nusprendė, jog nėra ginčo dėl to, jog A. P. yra kaltas dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir jam turi būti surašomi administraciniai nurodymai. Atsižvelgiant į tai, Apygardos teismas nagrinėdamas šį apeliacinį skundą sprendžia, jog po minėto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo (2012-11-28) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nurodyti terminai buvo pradedami skaičiuoti iš naujo (ATPK 35 str. 4 d.). Kadangi, kaip minėta, buvo panaikintas procesinis sprendimas, kuriuo jau buvo išspręstas apelianto administracinės atsakomybės klausimas. Tuo tarpu taikant administracinio nurodymo institutą pažeidėjas turi galimybę susitaikyti su valstybe ir taip patirti ženklai mažesnius teisinius padarinius.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas 2012-04-25, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-31 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. (b. l. 21-22). Šis nutarimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-21 nutartimi paliktas nepakeistas (b. l. 18). Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-28 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-31 nutarimą, ir grąžino bylą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatui administracinio nurodymo instituto taikymui (b. l. 10-11). Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialisto 2013-02-27 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. 125 Lt dydžio bauda.

Analizuojamu atveju, laikotarpiais nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo 2012-04-25 iki nubaudimo 2012-07-31 nutarimu, nuo Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-28 nutarties priėmimo iki Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialisto 2013-02-27 nutarimo priėmimo nepraėjo daugiau kaip po 6 mėnesius. Todėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn 6 mėnesių senaties terminas, iš naujo prasidėjęs po Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-28 nutarties priėmimo iki Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialisto 2013-02-27 nutarimo priėmimo pasibaigęs nebuvo, todėl taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punkto nėra jokio pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms visi apelianto nurodyti argumentai apie tai, kad bauda jam yra paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytus terminus, yra nepagrįsti.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-28 nutarties ir administracinio nurodymo instituto taikymo

Kaip jau buvo minėta šioje byloje, Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-28 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-07-31 nutarimą, ir grąžino bylą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatui administracinio nurodymo instituto taikymui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260¹ str. 1 d. numatyta, kad šio kodekso 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų.

Byloje esantis 2013-01-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ savo raštu nurodė, jog su protokolu nesutinka, nes surašytas pažeidžiant protokolo surašymo terminą. Protokolo grafoje „Asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo“ A. P. taip pat savo ranka įrašė „Prašau nerašyti administracinio nurodymo, kadangi protokolas yra surašytas praleidus įstatymo numatytą terminą“ (b. l. 7-8).

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad A. P. nepagrįstai teigdamas, jog yra praleisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatyti terminai, pats savo veiksmais užkirto kelią tam, jog policijos pareigūnai galėtų tinkamai įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-28 nutartį, t. y. užkirto kelią administracinio nurodymo instituto taikymui savo paties atžvilgiu.

Apygardos teismas išsamiai išanalizavęs visus byloje esančius duomenis daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialisto 2013-02-27 nutarimu A. P. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. 125 Lt dydžio bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota Lietuvos Respublikoje ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo polisu. Tai, kad apeliantas padarė šį pažeidimą neginčijamai įrodo byloje surinkti duomenys. Be to, dar 2012-04-25 Administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ apeliantas nurodė „Su pažeidimu sutinku ir gailiuosi“.

Todėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialisto 2013-02-27 nutarimu A. P. visiškai pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. 125 Lt dydžio bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota Lietuvos Respublikoje ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo polisu.

Apeliantas skunde taip pat dėsto argumentus apie tai, jog pagal teismo išaiškinimą jam privalėjo būti surašytas administracinis nurodymas už abu padarytus pažeidimus. Tačiau tokie jo argumentai yra nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, jog protokolas tinkamai surašytas ir administracinė nuobauda paskirta tik už vieną iš padarytų pažeidimų, nedaro tiek paties protokolo, tiek nutarimo už administracinį teisės pažeidimą, neteisėtais.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialisto nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti teismo nutartį ir Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.