Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui M. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. Ž. (toliau – ieškovė) procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu M. L. (toliau – atsakovu) buvo sudarę santuoką, kuri nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo sūnus T. L. gimė (duomenys neskelbtini) — nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, todėl santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiami su vaiku susiję klausimai. Gimus sūnui šalys surašė bendrą susitarimą dėl nepilnamečio T. L. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo - sutarė, jog sūnaus Tito gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. Ž., o tėvas M. L. teiks sūnui materialinį išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 500 Lt išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės. Įvedus eurus, nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėtina suma sudarė 144,81 Eur. Kauno miesto apylinkės teismas šį susitarimą patvirtino (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas visiškai su vaiku nebendravo apie 9 metus, nebuvo su juo susitikęs ar pasiėmęs, nesidomėjo jo auklėjimu, lavinimu, visiškai neskyrė sūnui dėmesio ir nedalyvavo sūnaus gyvenime dėl ko ant vienos ieškovės pečių gulė tiek emociniai, tiek finansiniai rūpesčiai - visą savo laisvą laiką ieškovė skyrė sūnui, jo atostogoms ir savaitgalio pramogoms, taip pat skyrė papildomus finansus vaiko atostogų metu, kai pati būdavo užimta darbe, samdė sūnui auklę ir kt. Dėl šių priežasčių būtinosios išlaidos sūnui gerokai viršijo įstatymu nustatytas minimalias. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ilgą laiką nemokėjo priteisto sūnui išlaikymo. 2017 m. birželio 24 d. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir M. L. bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Bylos eigoje su atsakovu susitarė, jog priešingai nei elgėsi anksčiau, maksimaliai bendraus su sūnumi jo mokslo metų laikotarpiu ir per šventes, nusistatė ilgalaikius, nepertraukiamus tėvo ir sūnaus bendravimus visų vaiko atostogų metu. Esant tokiam atsakovo įsipareigojimui maksimaliai bendrauti su sūnumi, tuo pačiu skirti jam laiką ir finansavimą bendravimo metu, prašomą priteisti išlaikymą sūnui ieškovė sumažino iki 190 Eur. Taikos sutartį Kauno apylinkės teismas patvirtino (duomenys neskelbtini) nutartimi. Teismo priteista išlaikymo sūnui suma, kartu su ieškovės skiriama mėnesine suma, buvo pakankama sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimui, kai dalį sūnaus laisvadienių, atostogų ir švenčių atsakovas praleisdavo su vaiku ir skirdavo jam dėmesį ir išlaikymą tuo laikotarpiu. Tačiau atsakovas trumpai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus ir greitai pamiršo tėvo pareigas. Sūnus labai nori bendrauti su tėčiu, jam reikalingas jo rūpestis ir parama, sūnus visokiais būdais siekia tėvo dėmesio, ne vieną kartą skambino tėčiui telefonu, tačiau atsakovas ne tik neatsiliepdavo, bet ir neperskambindavo, kas sukeldavo sūnui atitinkamas pasekmes: pykčio priepuolius, nusivylimą. Atsakovas faktiškai nutraukė bendravimą su sūnumi, nevykdo pasižadėjimų atvykti ir susitikti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė sūnų turi užimti papildomai, skirti jam dėmesį viso sūnaus laisvalaikio metu, o atostogų metu turi skirti ne tik papildomą laiką, bet ir pinigines lėšas sūnaus stovykloms ir papildomiems užsiėmimams apmokėti. Sūnus turi ir specialiųjų poreikių - yra hiperaktyvus, labai jautrus, mokykloje jis sunkiai suvaldomas, nes trūksta asmeninio dėmesio, dėl ko nuolat gauna pastabų, o ieškovė palaiko nuolatinį bendravimą su sūnaus mokytojais ir kartu ieško galimybių sūnų užimti ir sudominti mokykloje. Siekdama užimti hiperaktyvų vaiką, sudaryti jam galimybes išsikrauti, ieškovė sūnui sudarė plačią popamokinę programą: daug kuo domisi, lanko keletą būrelių: baseiną, programavimo, dramos būrelius, mielai eina į spektaklius, vasarą vyksta į stovyklas, atostogauja ir su šeima. Dėl tėvo nebuvimo ir nebendravimo su sūnumi jis yra pravardžiuojamas, tyčiojamasi iš sūnaus, kas sukelia neigiamas pasekmes jo elgesiui tiek mokykloje, tiek bendraujant šeimoje. Atsakovo vengimas skirti sūnui dėmesį neigiamai veikia sūnaus elgesį, nervinę sistemą. Dėl nurodytų aplinkybių sūnui reikalingos psichologo konsultacijos, kurios bus reikalingos ir ateityje, tam reikalingos papildomos išlaidos. Siekdama užtikrinti sūnaus sveikatos apsaugą, ieškovė apdraudė jį kaupiamuoju gyvybės draudimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes išlaidos sūnaus poreikių patenkinimui sudaro daugiau nei 600 Eur mėnesiui. Ieškovė pažymėjo, jog nuo teismo nutarties priėmimo praėjo pusantrų metų, sūnus labai paaugo jo poreikiai padidėjo, padidėjo ir kainos maisto, drabužių, medikamentų, kanceliarinių prekių, kelionių. Be to sūnus nuo mažens yra kamuojamas peršalimo ligų, jam buvo atliktos dvi operacijos — adenoidų ir anginos, rastas širdies ūžesys. Medikų nurodymu didelis dėmesys ir lėšos skiriamos sūnaus ligų profilaktikai, natūraliomis priemonėmis stiprinamas imunitetas, atsparumas ligoms, gydytojams rekomendavus perkami vitaminai, eteriniai aliejai, todėl jo sveikatos būklė žymiai pagerėjusi. Tėvo dalis išlaikymo prievolėje nustatytina didesnė, nes tik ieškovė vaikui skiria savo laiką, dėmesį, ir rūpinasi jo poreikių patenkinimu. Be to ieškovė yra sudariusi santuoką su D. Ž., turi du mažamečius vaikus iš antrosios santuokos - A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) Savo dėmesį ieškovė turi dalinti trims vaikams. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis pakankamas teikti sūnui išlaikymą, užtikrinantį jo poreikių patenkinimą, kitos santuokos nėra sudaręs, daugiau išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai didesnę išlaikymo dalį prašo priteisti iš atsakovo (b. l. 1-3).

Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžius informuotas tinkamai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalys dėl sūnaus T. L. nepriežiūros VTAS nėra žinomi. Savo ieškinyje ieškovė vaiko išlaikymui skiria apie 607 Eur per mėnesį ir prašo iš atsakovo priteisti po 400 eurų per mėnesį sūnaus Tito išlaikymui. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi. Įstatymas numato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ar pareigų savo vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Ieškovės teigimu, atsakovas savo sūnaus materialiai neremia, ji yra priversta kreiptis į antstolį dėl priteistų lėšų išieškojimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas su sūnumi Titu nebendrauja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1,4 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tiek kartu su vaiku gyvenantis, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, abiejų tėvų dalyvavimas vaikų gyvenime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Bendravimas su vaiku yra tėvų asmeninio pobūdžio teisė ir pareiga. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsakovas, nebendraudamas su savo sūnumi Titu, šios savo teisės ir pareigos nevykdo. Ieškovė ieškinyje pateiktoje sūnaus T. L. poreikių skaičiuotėje nurodo, kad sūnaus išlaikymui skiria apie 607 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas hiperaktyvus, lankosi psichologo konsultacijose, tokia vaiko išlaikymui skiriama suma atitinka nepilnamečio T. L. interesus (b. l. 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. L. gimė (duomenys neskelbtini) jo tėvas M. L., motina S. Ž. (b. l. 4-6). (duomenys neskelbtini) sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino susitarimą dėl T. L. gyvenamosios vietos ir išlaikymo (b. l. 11). (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas bendraus su sūnumi jo mokslo metų laikotarpiu ir per šventes, leis su vaiku atostogas bei skirs sūnaus išlaikymui 190 Eur per mėnesį (b. l. 14-16). J. L. individualios įmonės kasos pajamų orderiai už suteiktas T. L. odontologo paslaugas (b. l. 54-58, 60-65).

Teismas nurodo, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal CK 3.201 straipsnį priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas siejamas su dviem sąlygomis, t. y. iš esmės pasikeitusia tėvų turtine padėtimi, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Teismai formuodami praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kaip pagrindą išlaikymui pakeisti vertina ir pasikeitusius vaiko poreikius, susijusius su amžiumi, mokslais, pomėgiais ir pan. Darytina išvada, kad dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių galima kreiptis į teismą ir prašyti padidinti priteisto išlaikymo sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindžia vaiko poreikių pasikeitimu bei savo turtinės padėties pasikeitimu, turint daugiau išlaikytinių. Nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 606,72 Eur suma per mėnesį, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista 190 Eur, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui sumą iš atsakovo priteisiant didesnę išlaikymo dalį - 400 Eur.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Teismui pateiktoje T. L. poreikių lentelėje ieškovė nurodė tokias išlaidas mėnesiui: maistas namuose ir mokykloje - 120 Eur; kuras automobiliui – 50 Eur; apranga – 45 Eur (uniforma, sportui, kita apranga); komunaliniai mokesčiai – 30 Eur; laisvalaikiui – 30 Eur (pramogos, draugų gimtadieniai, gimtadieniai); vaistai, vitaminai – 45 Eur; mokyklinės prekės – 9 Eur; popamokinės veiklos išlaidos – 65 Eur (baseinas, futbolas, kiti būreliai, ekskursijos, spektakliai mokykloje); dienpinigiai – 40 Eur; rinkliavos mokykloje – 10 Eur, draudimas – 42,72 Eur; atostogos – 50 Eur (stovykloje ir su šeima); odontologo paslaugos, briketai 20 Eur; psichologo konsultacijos – 50 Eur, viso vienam mėnesiui nurodytos išlaidos sudaro 606,72 Eur (606,72 Eur : 2 = 303,36 Eur).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2020-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Kadangi ieškovės nurodoma suma skirta išlaikymui yra minimali, todėl jos nereikia pargrįsti leistinais įrodymais. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo, reikalingo sūnaus poreikių tenkinimui, dalį – 400 Eur.

Pažymėtina, kad išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, rūbams, avalynei, gydymui, būstui, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti teismo vertinimu nėra padidintos bei laikytinos realiomis. Taip pat pažymėtina, jog šalių sūnus turi specialiųjų poreikių – jis yra hiperaktyvus, jam reikalingas didesnis užimtumas, psichologo konsultacijos. Sąlyginai dideles išlaidas ieškovė nurodo popamokinėms veikloms, tačiau atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, jos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis. Kaip nurodė ieškovė, šalims derinant taikų susitarimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, šalys susitarė, jog ieškovė mažins iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo dydį, nes atsakovas įsipareigojo skirti daugiau lėšų vaikui su juo bendraujant maksimaliai mokyklos lankymo laikotarpiu, per šventes, nepertraukiamai leisti atostogas. Tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, todėl ieškovei tenka didžioji dalis išlaikymo tenkinant sūnaus būtinuosius poreikius. Taip pat pažymėtina, kad atsakovui visiškai su sūnumi nebendraujant, sūnus visokiais būdais siekia tėvo dėmesio, o tėvui neatliepiant sūnaus poreikio bendrauti, jis labai pergyvena, dėl ko jį ištinka pykčio priepuoliai, nusivylimai, mokykloje būna sunkai suvaldomas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė stengiasi kuo daugiau sūnų užimti, sudaryti galimybes lankyti būrelius, spektaklius, vykti į stovyklas, bendrauti su draugais. Dėl nurodytų aplinkybių sūnui reikalingos ir psichologo konsultacijos. Todėl šios išlaidos taip pat laikytinos pagrįstomis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tiek kartu su vaiku gyvenantis, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, abiejų tėvų dalyvavimas vaikų gyvenime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko. Bendravimas su vaiku yra tėvų asmeninio pobūdžio teisė ir pareiga. Atsakovas, nebendraudamas su savo sūnumi Titu, šios savo teisės ir pareigos nevykdo, kas atsiliepia vaiko elgesiui.

Taip pat pagrįstomis išlaidomis laikytinos išlaidos būstui išlaikyti. Savaime suprantama, jog visi asmenys gyvenantys būste, naudojasi būstui teikiamomis paslaugomis. Taip pat ieškovė nurodė, jog patiria išlaidas vaistams, maisto papildams, medicininėms paslaugoms, sūnui yra darytos dvi operacijos, diagnozuotas širdies ūžesys, todėl ieškovės nurodytos išlaidos taip pat laikytinos pagrįstomis. Teismo vertinimu į bylą pateikti kasos pajamų orderiai už suteiktas odontologo paslaugas patvirtina aplinkybę, jog šalių sūnui reikalingas odontologo gydymas. Taip pat reikalingomis ir pagrįstomis laikytinos išlaidos mokyklinėms prekėms. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, kaip minėta, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2020-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu priteista 190 Eur išlaikymo suma, akivaizdžiai per maža. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo praėjo daugiau kaip dveji metai, vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad 606,72 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių sūnaus poreikiams patenkinti, todėl laikytina, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas jokių įrodymų bei paskaičiavimų apie vaiko poreikius į bylą neteikė (CPK 178 str.).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, garažą bendros 4 220 Eur vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 metų laidos, jos draudžiamosios pajamos sudarė apie 600 Eur, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Taip pat ieškovė be šalių sūnaus, turi du mažamečius vaikus - A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) butą.

Atsakovas kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, jo gaunamos pajamos už 2019 metų sausio 15 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį vidutiniškais sudarė 1 743 Eur, todėl laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Vertinant aplinkybes, jog ieškovės turimas turtas yra nedidelės vertės, jos gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės už atsakovo gaunamas pajamas, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, turi dar du išlaikytinius, šalių sūnui yra nustatyti specialieji poreikiai, atsakovas išlaikytinių daugiau neturi, jo gaunamos pajamos didesnės, darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunkesnė, todėl spręstina, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesniąja dalimi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina 400 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-04-19) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178 str., 185 str., 197 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškovė kreipiantis į teismą buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Mokėtinas žyminis mokestis valstybei skaičiuotinas nuo priteistos sumos ir sudaro 108 Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 108 Eur žyminio mokesčio suma (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 5,77 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2) (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir padidinti teismo priteistą išlaikymą iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant 400 Eur (keturis šimtus eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-04-19) iki sūnaus Tito pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 5,77 Eur (penkis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.