Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1597-614/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
2S-1597-614/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06678-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
UAB „GF bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1597-614/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06678-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo – UAB „GF bankas“, antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę, kuriuo nesutiko su antstolės 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-460314 vykdomojoje byloje 0171/11/01071 dėl turtinių teisių/išmokėtinų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad iš jam priteistų už netinkamas kalinimo sąlygas lėšų galėjo būti išskaičiuota tik 20-30 proc., likusias prašo grąžinti į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje. Teigia, jog areštuotoms lėšoms turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 736 straipsnis, kuris numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, taip pat CPK 733-743 straipsniai dėl išieškojimo iš pajamų.

2. Antstolė Brigita Palavinskienė 2021 m. kovo 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad pagal galiojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtinas žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, esantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitoje, nėra priskiriamas kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnį, reglamentuojančios iškaitų dydį, nuostatos. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) į jį nepatenka, todėl antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš šių lėšų.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo UAB „GF bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad areštuotos lėšos (neturtinės žalos atlyginimo kompensacija už netinkamas kalinimo sąlygas) nepatenka nei į CPK 737 straipsnį, nei į CPK 739 straipsnį, kuriame nurodomas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškoti negalima, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą UAB „GF bankas“ naudai. Pridūrė, kad CPK nėra nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios sumokėtos skolininkui kaip neturtinė žala. CPK nedraudžia nukreipti išieškojimą į neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamo kalinimo sąlygų ar kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, tad pareiškėjo pateikti argumentai, kad nurašytos lėšos negalėjo būti nurašytos ir turi būti grąžintos, nes jos gautos iš valstybės kaip neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas, yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų tenkinti ir įpareigoti antstolę Brigitą Palavinskienę išieškojimą iš pareiškėjui priteistų 200 Eur ir 1520 Eur sumų neturtinei žalai atlyginti vykdyti (šias sumas paskirstyti) CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka bei laikantis nustatytų išskaitų dydžių.

5. Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/11/01071 duomenų teismas nustatė, kad antstolė vykdo 3 220,27 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko S. S. išieškotojo UAB „GF bankas“ naudai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1171-734/2010. Antstolė 2015 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą Nr. B-332211, kuriuo areštavo visas pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu išmokėtinas (esamas ir būsimas išmokėtinas) lėšas 4 986,64 Eur sumai.

6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2287-756/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 200 Eur neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų, paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3107-662/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 1 520 Eur neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolę, informuodama, kad numatomas lėšų išmokėjimas, todėl turi būti pateikti atnaujinti (aktualūs) patvarkymai S. S. atžvilgiu. Antstolė 2021 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-460314, kuriuo areštavo skolininkui S. S. priklausančias turtines teises bei mokėtinas lėšas 3 798,44 Eur sumai. Teisingumo ministerija informavo pareiškėją, kad negali išmokėti jam priteistos neturinės žalos atlyginimo dėl aukščiau nurodytu patvarkymu taikyto apribojimo.

7. Teismas nurodė, kad pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis). Išieškant iš skolininko turto taikomi apribojimai, nustatyti CPK 663 straipsnyje, o CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Į minėtą sąrašą nepatenka išmokos, gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas.

8. Įvertinęs vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio, apeliacinės instancijos teismų praktiką, teismas sprendė, kad skolininko gautos lėšos kaip neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos prilyginamos kitoms pajamoms – vienkartinėms ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamoms įplaukoms, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, išieškojimas iš tokių pareiškėjo lėšų turi būti vykdomas laikantis CPK 733-743 straipsniuose nustatytos tvarkos. Pažymėjo, kad būtent tokią praktiką šio pobūdžio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-368/2019 bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-232-368/2019).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Antstolė Brigita Palavinskienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirajame skunde nurodė:

9.1. pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis antstolė įpareigota išieškojimą iš pareiškėjui priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti vykdyti CPK 733- 743 straipsniuose nustatyta tvarka bei laikantis nustatytų išskaitų dydžių, laikytini nepagrįstais;

9.2. skolininko gauta neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas kompensacija nepatenka į CPK 737 straipsnyje nurodytą pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą ir į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervesta nebuvo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pervestų lėšų negalima prilyginti darbo užmokesčiui ir (ar) reguliarioms pajamoms, priešingu atveju, bet kokio pobūdžio skolininkui priklausančios bei pas trečiuosius asmenis esančios lėšos, pvz. skolininkų naudai teismų priteistos atitinkamos įsiskolinimų sumos, skolininkams priklausantys loterijų laimėjimai ir pan., būtų apsaugotos nuo išieškojimo, kadangi išieškotojai galėtų pretenduoti tik į 50 procentų jų dalį;

9.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios LR CPK LI skyriaus normos, įskaitant LR CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitą dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio - vienos minimaliosios mėnesinės algos - pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 315-421/2017);

9.4. išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, išaiškino, jog apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančia MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinąs kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27punktas);

9.5. remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kuris taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Tuo tarpu nukreipdamas išieškojimą į skolininkui kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervedamas lėšas, kurios yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733–743 straipsniai) ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.

1.1. ginčijamas antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. vasario 9 d. patvarkymas dėl turtinių teisių/išmokėtinų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi minėtu patvarkymu antstolis nukreipė skolos išieškojimą į gautinas skolininko lėšas, o ne į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą;

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo UAB „GF bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodė, kad UAB „GF bankas“ palaiko ir sutinka su antstolės Brigitos Palavinskienės atskirajame skunde išdėstyta pozicija ir motyvais bei prašo antstolės skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas S. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįstą. Prašė antstolės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

14. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Remdamasis šios dalies normomis teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris, visų pirma, turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires).

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė, vykdanti vykdomąjį dokumentą pagal apelianto atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, teisėtai išieškojimą nukreipė į apelianto lėšas, buvusias pas trečiuosius asmenis, ir skirtas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

16. CPK išskiria išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, tvarką (CPK 688 straipsnis) ir išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką (CPK 733 straipsnis).

17. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat, ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis).

18. CPK 739 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima ir kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje gautinos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) į jį nepatenka. CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktas nurodo, jog negalima išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

19. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kuris taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Tuo tarpu nukreipdamas išieškojimą į skolininkui kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervedamas lėšas, kurios yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733–743 straipsniai) ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 315-421/2017).

20. Įvertinęs išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei aktualią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijamas antstolės Brigitos Palavinskienės 2020 m. vasario 9 d. patvarkymas Nr. S-460314 dėl turtinių teisių/išmokėtinų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolė areštavo skolininkui S. S. priklausančias turtines teises bei mokėtinas lėšas 3 798,44 Eur sumai, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi minėtu patvarkymu antstolė nukreipė skolos išieškojimą į gautinas skolininko lėšas (šios lėšos antstolės patvarkymo priėmimo metu nebuvo pervestos į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytą apelianto asmeninę sąskaitą), o ne į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, neturi pagrindo pripažinti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė išieškojimą iš skolininko reglamentuojančias proceso teisės normas.

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, todėl yra pagrindas ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.

Teisėja Eglė Surgailienė