Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-973-1165/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
II-973-1165/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00735-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-973-1165/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00735-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2024 m. liepos 3 d. 23.46 val. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas pirmu tikrinimu 0,85 prom., o antruoju tikrinimu – 0,77 prom. neblaivumas, ir jai buvo paskirta 800 eurų bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundžia šį nutarimą ir prašo jį pakeisti: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies sankcijoje. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Alkoholį pareiškėja vartojo vakarienės metu, neįvertino alkoholio poveikio organizmui. Vairuodama nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui, sveikatai. Nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nes nesijautė neblaivi. Nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Jai nebuvo nustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių. Pareigūnams davė sąžiningus ir nuoširdžius paaiškinimus. Turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, anksčiau dėl tokio pažeidimo bausta nebuvo. Yra įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba pilnu etatu, rūpinasi dukromis, artimaisiais, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Vykdo individualią veiklą, yra drabužių dizainerė. Tam jai būtina turėti transporto priemonę. Yra vieniša motina, išlaiko ir rūpinasi savo dukromis. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, išgyvena, kaip turės dukromis pasirūpinti neturėdama teisės vairuoti. Be to, teisė vairuoti jai reikalinga siekiant pasirūpinti protinę negalią turinčia seserimi. Be to, teisė vairuoti jai reikalinga ir užsiimant savanoriška veikla. Dėl to teisės vairuoti atėmimas jai sukeltų dideles ir neproporcingas pasekmes.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą Institucijos atstovas prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Taip pat atsiliepime prašoma skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad savo poziciją atstovas išdėstė atsiliepime, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui posėdyje nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad Sodros duomenys 2022 m. sausio mėn. iki šios dienos darbinės veikos nevykdo, nes nepratęsė individualios veiklos, ji sausio mėnesį baigėsi, 6 mėnesius buvo su kojos lūžiu, po to neprasitęsė, po šio įvykio taip ir neprasitęsė, neturi pajamų ir negali susimokėti. Šiemet padeda mama, kažką namuose padaro, gamina papuošalus, dar klientės ateina. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), dukros ten pat gyvena (duomenys neskelbtini), viešasis transportas važiuoja, mažoji dukra lanko dainavimą (duomenys neskelbtini), įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, vidurinė dukra lanko rankinį, jos treniruotės (duomenys neskelbtini), jai sudėtinga iki ten važiuoti. Mama prisideda finansiškai, bet ji gyvena (duomenys neskelbtini), viena su mergaitėmis tiek fiziškai, tiek finansiškai visur dalyvauja. Šiuo metu jai sustabdyta teisė vairuoti, nevairuoja, važinėja autobusais, sekasi sunkiai, pergyvena labai, nes supranta, kad rugsėjo pirmoji ir reikia daug važinėti, vasara buvo namuose, draugė paimdavo, kai paprašydavo, bet nuo dabar bus sudėtinga. Buvęs draugas iškvietė policiją, nes jis sekė ir norėjo piktybiškai sulaikyti, kad prarasdama teises su juo neišsiskirtų. Išgėrė dvi taures ir iš karto sėdo vairuoti, vėliau promilės mažėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu R. R. buvo pripažinta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už jo padarymą jai buvo skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajai paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės neskirti. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo skunde.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, šio straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).

Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas kartu su minimaliam terminui skirtu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, R. R. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

Nagrinėjamu atveju, R. R. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam terminui – 1 metams. Teismo vertinimu, skundžiamame nutarime institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau pareiškėja, nesutikdama su Institucijos atstovo nutarime išdėstytu jos administracinės atsakomybės individualizavimu, skunde prašo administracinio poveikio priemonę dar labiau sušvelninti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, R. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi nakties metu, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kai jai nustatytas neblaivumo laipsnis antruoju tikrinimu beveik du kartus viršijo leistiną ribą. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti apie tai, kad pareiškėja, nesant jokios objektyvios būtinybės, priėmusi sprendimą sėsti prie vairo būdama neblaivi, netgi nepriklausomai nuo to, kada tiksliai ji baigė vartoti alkoholinius gėrimus ar kokį kiekį jų išgėrė, turėjo jausti objektyvius savo neblaivumo požymius. Be to, priešingai nei teigiama skunde, Neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo pareiškėja buvo pasirašytinai supažindints ir sutiko, esantys duomenys patvirtina, kad jai buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Be to, nors pareiškėja skunde teigė, kad ji nebuvo policijos pareigūnų sustabdyta selektyviai dėl jos padarytų KET pažeidimų, o posėdžio metu patikslino, kad policijos pareigūnams apie jos neblaivumą vairuojant pranešė jos buvęs draugas, tačiau iš byloje esančio 2024 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog pareiškėja buvo sustabdyta pastebėjus jos vairuotą automobilį, kuris keistai manevravo keliu. Sustabdžius patikrinti, pareiškėja pareigūnams iš pradžių teigė, jog alkoholio nevartojo ir tik po pirmojo tikrinimo nustačius pareiškėjos neblaivumą, ji pripažino, kad prieš pusę valandos išgėrė dvi taures vyno, taigi jos pozicija dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuosekli.

Be to, nors skunde teigiama, kad pareiškėja yra aplinkinių charakterizuojama teigiamai, yra dora bei visuomenėje priimtinų normų besilaikanti asmenybė, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ji yra linkusi daryti administracinius nusižengimus. Per penkerių metų laikotarpį ji buvo daug kartų bausta už KET pažeidimus, daugiausiai, už leistino greičio viršijimą, o šių nusižengimų pakartotinis pobūdis rodo, kad R. R. paskirtos administracinės nuobaudos didesnio poveikio, kad sulaikytų ją nuo teisei priešingo elgesio, neturėjo.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad kaip išimtinės aplinkybės, jos vertinimu, sudarančios pagrindą dar labiau švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui, arba šios poveikio priemonės neskirti, yra jos darbo veiklos vykdymas ir būtinybė pasirūpinti savo šeimos nariais, seserį vežant į gydymo įstaigas, o vaikus – į ugdymo įstaigas. Teismo vertinimu, remiantis šiuo klausimu nuosekliai formuojama teismų praktika, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, be kita ko, ja naudojantis vykstant į gydymo, ugdymo įstaigas, taip pat vykdant darbo veiklą, teisės vairuoti netekimas neabejotinai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes. Vis dėlto, pažymėtina, kad šių pasekmių įtvirtinimo įstatyme tikslas ir yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, šiuo atveju, priskirtinų itin šiurkštiems KET pažeidimams, darymo. Asmuo, neabejotinai žinodamas, kad vairuoti transporto priemones neblaiviems yra draudžiama, suvokdamas apie teisės vairuoti turėjimo būtinybę jo kasdienėje veikloje, savo elgesį privalo pasirinkti taip, kad teisės aktų nuostatų nepažeistų, o pasielgęs priešingai, asmuo turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, kurios, vien dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų šiuo atveju nėra laikytinos neproporcingomis R. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui. Nors pareiškėja skunde teigia, jog nepadarė kitų KET pažeidimų, be to, nesijautė neblaivi, tačiau tai visiškai nereiškia, kad vairuodama neblaivi ji pavojaus eismo saugumui nekėlė.

Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti motorines transporto priemones, ją sustabdžius, pareiškėja neturi jau iš esmės nuo administracinio nusižengimo padarymo (teisė vairuoti jai sustabdyta 2024 m. liepos 4 d.). Kaip paaiškino teismo posėdyje, individualios veiklos pažymos ji neprasitęsė iš esmės ir dėl kitų aplinkybių, ne tik dėl to, kad teisė vairuoti jai buvo sustabdyta. Pareiškėja nurodė, kad namuose taip pat šiuo metu vykdo tam tikrą veiklą, už kurią gauna pajamas. Be to, ji, jos dukros bei sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), be kita ko, netoli (duomenys neskelbtini), o viešasis transportas Kauno mieste bei susisiekiant su Kauno rajonu ((duomenys neskelbtini)), kur jos dukra vyksta į ugdymo įstaigą, yra pakankamai gerai išvystytas. Taigi vien pareiškėjos patiriami nepatogumai dėl tokios susidariusios situacijos nesuponuoja išvados, kad pareiškėjos patiriami sunkumai, netekus teisės vairuoti, yra neproporcingai per dideli ir nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei ją pačią charakterizuojančioms aplinkybėms. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas ar taikomas reikšmingai trumpesnį terminą, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta.

Teismo vertinimu, pareiškėjos šeiminės ar darbo aplinkybės, apie kurias pažeidėjai buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu, net ir įvertinus ją teigiamai apibūdinančius duomenis, esančius byloje, šiuo atveju nelaikytinomis išimtinėmis bei sudarančiomis sąlygas taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sutrumpinti institucijos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar šios poveikio priemonės apskritai neskirti.

Teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonių paskyrimas pareiškėjai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Kaip jau minėta, Institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino R. R. atsakomybę ir jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl paskirtos poveikio priemonės yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas. Tai, kad nubaustoji, būdama patyrusi vairuotoja (kaip teigia, turinti teisę vairuoti jau (duomenys neskelbtini) metus) ir brandi asmenybė, pavartojusi alkoholio ir neįsitikinusi savo galimybe vairuoti transporto priemones, sėdo prie vairo besijausdama galinti vairuoti, tėra jos subjektyvus vertinimas, kurio nepatvirtina objektyviai nustatytos aplinkybės, kuomet jai buvo nustatytas beveik dvigubai leistiną normą viršijantis neblaivumo laipsnis bei išoriniai neblaivumo požymiai.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad R. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl sutrumpinti jai administracinio poveikio priemonės terminą ar šios poveikio priemonės neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė