Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui S. K. Ž. dėl restitucijos, nutraukus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikymo bei nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. R. prašo priteisti jam iš atsakovo S. K. Ž. 2 300 Eur sumą, sumokėtą už automobilį, 416,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui priteisti iš ieškovo natūra automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas S. K. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-09-02 ieškovas A. R. su atsakovu S. K. Ž. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Automobilis), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovas iš atsakovo už 2 300 Eur įsigijo minėtą automobilį (toliau ir – Automobilis). Sutartyje įvardinti tokie Automobilio trūkumai – neveikia oro kondicionierius, bagažinės stiklo laikikliai nelaiko stiklo.

Ieškovas 2020-09-10 elektroniniu laišku informavo atsakovą apie išaiškėjusius Automobilio trūkumus, kurie vėliau buvo patvirtinti ir patikslinti UAB „Ausegra“ 2020-09-24 defektiniu aktu, 2020-09-16 UAB „Autobrava Motors“ pranešimu, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2020-11-04 privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 010-0550185.

Ieškovas 2020-11-12 pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir pretenzija dėl sumokėtų sumų bei nuostolių atlyginimo informavo atsakovą apie Automobilio kokybės trūkumus ir pranešė, kad dėl jų ieškovas nuo 2020-11-25 vienašaliai be atskiro pranešimo, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukia 2020-09-02 automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovo kaip pardavėjo kaltės, bei pareikalavo iki 2020-11-26 grąžinti ieškovui jo pagal Sutartį sumokėtus 2 300 Eur ir atlyginti nuostolius.

Atsakovui neįvykdžius ieškovo reikalavimų, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo S. K. Ž. 2 300 Eur sumą, sumokėtą už Automobilį, 416,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui priteisti iš ieškovo natūra automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad ieškovui parduotas netinkamos būklės ir kokybės Automobilis, o būtent: Automobilis buvo perdirbtas nesilaikant Perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (išpjaustytas priekinis balkis); buvo pakeistas automobilio variklis (pagal specialistų išvadas, Automobilyje sumontuotas variklis su serijos numeriu 5Y518814R priklauso kitam automobiliui ir jis yra skirtas automobiliui Chrysler Voyager 2,8 CRD bei nėra tinkamas naudoti pateiktame automobilyje Jeep Liberty), sumontuojant naują variklį nuo kito automobilio, kuriame variklio padėtis yra kitokia, t. y. Jeep Liberty variklis montuojamas išilgai automobilio ašiai, įmontuotas nuo automobilio, kuriame jis montuojamas skersai automobilio ašiai; nėra tinkami elektros laidai (instaliacija), t. y. atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti (po variklio gaubtu), - šie esminiai automobilio trūkumai buvo Sutarties sudarymo metu, jie ieškovui kaip pirkėjui atskleisti nebuvo ir dėl jų Automobilis viešajame eisme dalyvauti negali, t. y. negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį.

Atsakovas S. Ž. K. su ieškiniu nesutiko ir savo nesutikimą argumentavo tuo, kad sudarant 2020-09-02 Sutartį buvo nurodyti, kaip tai numato CK 6.431¹ straipsnis bei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 (toliau – Privalomų trūkumų sąrašas), Automobilio trūkumai – neveikia oro kondicionierius, bagažinės stiklo laikikliai nelaiko stiklo. Kiti Privalomų trūkumų sąraše nurodyti trūkumai sudarant Sutartį nebuvo nurodyti, nes ieškovui apie juos nebuvo žinoma. Ieškovas, prieš įsigydamas 2003 metais pagamintą Automobilį, turėjo visas galimybes įvertinti Automobilio techninę būklę. Sudarant Sutartį, ieškovas ne kartą išbandė Automobilį, jokių priekaištų nenurodė. Ieškovas eksploatavo Automobilį 8 dienas ir tada nuvyko į nežinomą servisą, iš kurio 2020-09-10 atsakovui siuntė Automobilio nuotraukas. Akivaizdu, kad Automobilį apžiūrint tris kartus iki sutarties sudarymo, ieškovas turėjo galimybę nuvykti į autorizuotą servisą iki Automobilio įsigijimo. Automobilio apžiūros metu ieškovui buvo sudarytos visos galimybės apžiūrėti ir įvertinti perkamą Automobilį, o ieškovo pateiktuose UAB „Ausegra“ 2020-09-24 defektiniame akte, 2020-09-16 UAB „Autobrava Motors“ pranešime, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2020-11-04 nurodyti trūkumai atsirado po ieškovo apsilankymo 2020-09-10 servise. Be to, minėtose įmonių pažymose nurodyti trūkumai akivaizdūs, jog nebūtų įmanoma jų nustatyti Automobilio įsigijimo metu, juo labiau, kad perkant Automobilį ieškovas atvyko su įrankiais ir jį apžiūrinėjo apie 1 valandą. Ieškovo nurodomas trūkumas – išpjaustytas priekinis balkis - yra matoma detalė, jeigu jis būtų buvęs pjaustytas prieš parduodant Automobilį, ieškovas, apžiūrinėjęs automobilį iš po Automobilio apačios, būtų iškart tai pamatęs. Ieškovui parduotas Automobilis yra aukštos bazės automobilis, visa važiuoklė gerai matosi apžiūrint. Ieškovo teiginiai, kad pakeistas kitas automobilio variklis ir netinkamai įmontuotas, grindžiami prielaidomis, ir atsakovui nuo įsigijimo iki pardavimo ieškovui nebuvo žinoma apie jokius variklio keitimus. Be to, ieškovas iki sudarant Sutartį turėjo visas galimybes įvertinti, kreiptis į servisą tiek dėl viso automobilio, tiek dėl variklio apžiūros.

Pažymėjo, kad atsakovui įsigijus Automobilį ir atliekant jo techninę apžiūrą Techninių apžiūrų centre nebuvo įvardinti jokie Automobilio ar priekinio balkio trūkumai. Ieškovo teiginiai, kad atsilaisvinę Automobilio tvirtinimo elementai ir laidai liečiasi į aštrias briaunas, leidžia teigti, kad ieškovas prieš įsigydamas Automobilį, jį ne kartą apžiūrėdamas galėjo pastebėti nurodytus trūkumus, tačiau ieškinyje bando nurodyti, kaip naujai paaiškėjusius automobilio trūkumus. Be to, nurodyti laidų tvirtinimo trūkumai galėjo atsirasti po ieškovo apsilankymo 2020-09-10 nenurodytame servise. Po dviejų mėnesių nuo automobilio įsigijimo, 2020-11-04 ieškovas atliko Automobilio techninę apžiūrą, kurios metu konstatuota, kad pjaustytas priekinis variklio balkis, tokio trūkumo nebuvo iki Automobilio perdavimo ieškovui momento. Pabrėžė ir tai, kad ieškovas 2020-11-04 atliko Automobilio techninę apžiūrą, po kurios dar ji buvo galiojanti iki 2020-12-14, kaip matosi priede “Apžiūros galiojimo istorija”. Tad akivaizdu, kad važiuojančiam, techniškai tvarkingam Automobiliui vilkiko paslauga buvo nereikalinga, Automobilis negalėjo dalyvauti eisme, ne dėl gedimo, tačiau dėl to, kad neturėjo privalomojo automobilio draudimo, ko galima buvo išvengti, prieš vykstant į techninės apžiūros punktą Automobilį apdrausti.

Šalių ginčas dėl Automobilio kokybės tinkamumo bei pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto Automobilio kokybės trūkumus kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) XXIII skyriaus normos. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.

Ieškovas nurodė, kad Automobilis yra nekokybiškas ir jo negalima naudoti pagal paskirtį, t. y. juo draudžiama dalyvauti viešajame eisme, esami Automobilio trūkumai yra esminiai ir jie negali būti pašalinami, nes nėra galimybių atlikti techninę ekspertizę, atkurti išpjaustytą balkį ar buvusį variklį. Ieškovas remiasi UAB „Autobrava Motors“ 2020-09-16 pranešimu dėl automobilio būklės, kuriame nurodyta, kad matomi perdarymai variklio skyriuje; daugumos sistemų sujungimai nėra originalūs, atlikti nekvalifikuotai; elektros kabeliai išvedžioti netinkamai, trinasi į variklio skyriuje esančius agregatus; Automobilyje sumontuotas variklis su serijos numeriu 5Y518814R priklauso kitam automobiliui ir jis yra skirtas automobiliui Chrysler Voyager 2,8 CRD, minėtas variklis nėra tinkamas naudoti pateiktame automobilyje Jeep Liberty; atsakyti, ar minėti remonto darbai ir defektai galėjo atsitikti per paskutinius 400 eksploatacijos kilometrų, tiksliai negali, tačiau vizualinės patikros metu tvirtinimo elementai variklio skyriuje yra pasidengę dulkių sluoksnių ir nėra judinti paskutiniu laiku; UAB „Ausegra“ 2020-09-24 defektiniu aktu Nr. 819, kuriame konstatuota, kad: 1) galimai yra keistas variklis, sumontuotas ne nuo tokio automobilio, ko pasekoje dėl konstrukcijos ir/ar mazgų vietos neatitikimų yra matoma, kad atlikti darbai pritaikyti esamai situacijai sumontuotą variklį; 2) turbo kompresoriaus šaltoji dalis tepaluota dėl nepriveržtos vamzdžio jungties; 3) netinkamai pajungta aušinimo sistema; 4) perdaryta kuro magistralė variklio skyriuje, užaklinta dalis, nepajungtas kuro temperatūros daviklis (nėra laido), sunkiasi kuras; 5) perdarytas apatinis sūkių daviklis (pritaikytas pagal faktą); 6) aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelis pajuodęs iš vidaus, viduje kartu su aušinimo skysčiu pastebimi suodžiai; 7) nepajungtas alyvos slėgio daviklis, nėra laido; 8) perdaryta pagal faktą elektros instaliacija - pjautas elektros pynės šarvas, matomos laidų jungimo vietos; 9) užaklintas įsiurbimo kolektorius (EGR vožtuvas su aušintuvu esamoje situacijoje yra kitoje variklio pusėje); 10) įlenktas pavarų dėžės karteris; 11) ant dviejų purkštuvų elektromagnetinių galvučių pastebimi aukštos temperatūros poveikio požymiai (apdegusi plastmasinė dalis); bei Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2020-11-04 privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 010-0550185, kurios išvadoje konstatuota, kad Automobilis neatitinka techninių reikalavimų, bei nurodyta, kad yra nustatyti tokie Automobilio trūkumai: DT-0.3.a) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše (draudimo liudijimas (polisas)); DT-0.3.c) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Transporto priemonės dokumentai. Transporto priemonė perdirbta nesilaikant Perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (Išpjaustytas priekinis balkis); DT-4.11.a) Elektros laidai (instaliacija). Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti. (Po variklio gaubtu); DT-4.12.a) Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų(a); DT-4.13.a) Akumuliatorių baterija(-os). Netinkamai pritvirtinta (-os), nepritvirtinta arba gali sukelti trumpąjį jungimą. Šioje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad „Ši techninės apžiūros rezultatų ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme“.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovas pirko 17 m. naudotą automobilį, ieškovui turėjo teisę ir jam buvo suteikta galimybė patikrinti Automobilio techninę būklę jo pasirinktame servise, bet ieškovas atsisakė. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę specializuotame servise, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Taip pat, atsakovas nurodė, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, buvo atvykęs jį apžiūrėti tris kartus; pirmą kartą atvažiavo pasiruošęs kilimėlį, prožektorių ir atsuktuvų rinkinį; tai leidžia teigti, kad ieškovas turi reikiamų žinių vertinant automobilio techninę būklę ir atvyko pasiruošęs pasitikrinti automobilį išsamiai; Automobilį ieškovas tikrino apie 1 valandą. Šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, specialių techninių žinių neturi, įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo paaiškinimus bei patvirtinančių, kad jis turi specialių žinių, reikalingų automobilio techninei būklei įvertinti, byloje nėra. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog automobilyje sumontuotas variklis, kuris priklauso kitam automobiliui ir minėtas variklis nėra tinkamas naudoti pateiktame Automobilyje, nustatyta UAB „Autobrava Motors“ 2020-09-16 pranešime ir UAB „Ausegra“ 2020-09-24 defektiniame akte (kad galimai yra keistas variklis, sumontuotas ne nuo tokio automobilio), t. y. atlikus tik išsamią patikrą, tačiau tokia aplinkybė nėra nurodyta Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2020-11-04 privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 010-0550185, dėl to daroma išvada, kad ir ieškovas neturėjo galimybės nustatyti variklio trūkumų, apžiūrėjęs automobilį išoriškai, neatlikus išsamios patikros pas specialistus.

Remiantis UAB „Autobrava Motors“ 2020-09-16 pranešimu dėl Automobilio būklės, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nurodyti laidų tvirtinimo trūkumai galėjo atsirasti po ieškovo apsilankymo servise 2020-09-10, bei kad automobilio priekinio balkio supjaustymas ir galimas variklio keitimas atsirado tik po to, kai ieškovas apsilankė autoservise, kadangi minėtame 2020-09-16 pranešime nurodyta, „kad atsakyti, ar minėti remonto darbai ir defektai galėjo atsitikti per paskutinius 400 eksploatacijos kilometrų, tiksliai negali, tačiau vizualinės patikros metu tvirtinimo elementai variklio skyriuje yra pasidengę dulkių sluoksnių ir nėra judinti paskutiniu laiku“. Pažymėtina, kad UAB „Autobrava Motors pranešimas, kaip minėta, surašytas 2020-09-16, o Automobilį ieškovas iš atsakovo įsigijo 2020-09-02.

CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovas Automobilį pirko savo sutuoktinei, siekiant jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas važinėti. Ieškovo įsigyto Automobilio trūkumai išaiškėjo praėjus trumpam laiko tarpui po jo įsigijimo, t. y. praėjus 8 dienoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o jau 2020-11-04 Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 010-0550185 buvo užfiksuoti Automobilio trūkumai, ribojantys galimybę naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, t. y. dalyvauti viešajame eisme. Pagrindinis ieškovo įgyto naudoto Automobilio trūkumas – nustatyti variklio trūkumai, o būtent (pagal UAB „Autobrava Motors“ 2020-09-16 pranešimą dėl automobilio būklės): matomi perdarymai variklio skyriuje; daugumos sistemų sujungimai nėra originalūs, atlikti nekvalifikuotai; elektros kabeliai išvedžioti netinkamai, trinasi į variklio skyriuje esančius agregatus; Automobilyje sumontuotas variklis su serijos numeriu 5Y518814R priklauso kitam automobiliui ir jis yra skirtas automobiliui Chrysler Voyager 2,8 CRD, minėtas variklis nėra tinkamas naudoti pateiktame automobilyje Jeep Liberty. Nors apie Automobilio trūkumų dalį, t. y. kad neveikia oro kondicionierius, bagažinės stiklo laikikliai nelaiko stiklo, ieškovas atsakovo buvo informuotas (minėti trūkumai nurodyti Sutartyje), vis dėlto esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialisto įvertinimo. Tokį įvertinimą 2020-09-16 atliko UAB „Autobrava Motors“, 2020-09-24 UAB „Ausegra“ ir 2020-11-04 Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, kurios nustatė visą eilę Automobilio trūkumų, kurių pataisymas yra brangus, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Automobilis nėra tinkamas naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, t. y. jo trūkumai yra esminiai, jie nebuvo žinomi ieškovui Sutarties sudarymo metu, kuris Automobilį pradėjo naudoti iškart po Sutarties sudarymo ir pagrįstai tikėjosi naudoti jį ir toliau tikrai ilgiau nei du mėnesius. Kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovas, naujo variklio kaina yra apie 800-900 Eur, papildomai dar kainuotų ir variklio keitimo darbai, todėl, ieškovo nuomone, dėl didelių remonto kaštų Automobilio, kurį jis įsigijo už 2 300 Eur, remontas netikslingas. Su tokia ieškovo nuomone sutiktina, kadangi, kaip konstatuota anksčiau, Automobiliai trūkumai yra esminiai, defektai yra dideli ir jų negalima pašalinti už protingą (nedidelę lyginant su automobilio pirkimo kaina) kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kaip pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju (atsakovu) pirkimo–pardavimo sutarties, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Kaip matyti iš ieškovo 2020-11-12 pranešimo atsakovui dėl sutarties nutraukimo ir pretenzijos dėl sumokėtų sumų bei nuostolių atlyginimo, ieškovas pareikalavo iki 2020-11-26 grąžinti pagal Sutartį ieškovo atsakovui už Automobilį sumokėtus 2 300 Eur, taip pat atlyginti ieškovui dėl nekokybiško Automobilio pardavimo atsiradusius nuostolius. Atsakovas nei iki nurodyto termino, t. y. iki 2020-11-26, nei iki šio ieškinio teikimo teismui dienos ieškovo reikalavimų neįvykdė, t. y. negrąžino ieškovui už automobilį sumokėtų lėšų bei neatlygino ieškovo patirtų išlaidų.

Nors, kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovas, Automobilis yra važiuojantis ir yra tokios pat būklės, kokios ieškovas jį įsigijo iš atsakovo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad Automobilis turi daug trūkumų, dėl kurių, kaip konstatuota Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2020-11-04 privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 010-0550185, jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, ir dėl to ieškovas negali juo naudotis pagal paskirtį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą – Automobilį su paslėptais esminiais trūkumais, apie kuriuos ieškovo neinformavo, jų nenurodė Sutartyje ir tai vertintina, kaip esminis Sutarties pažeidimas, todėl konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai, remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovo kaltės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei apibendrindamas, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog ieškovas įrodė aplinkybę, kad jam parduotas netinkamos būklės ir kokybės Automobilis, o atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad jis pardavė tinkamą naudoti pagal tiesioginę paskirtį kokybišką Automobilį ir kad Automobilio trūkumai atsirado dėl ieškovo, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (CPK 12, 178 straipsniai).

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai bei argumentai, atsakovo atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Įstatyme reglamentuota, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad ieškovas pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienašališkai nutraukė 2020-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas ieškovo reikalavimas taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo už Automobilį atsakovui sumokėtą 2 300 Eur sumą, o atsakovui - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 6.221 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl nekokybiško Automobilio jam pardavimo atsakovu patyrė 416,20 Eur nuostolius, o būtent: 30 Eur išlaidas ekspertui UAB „Auto ekspertas“, 242 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, 18,20 Eur išlaidas už techninę apžiūrą, 76 Eur už UAB „Ausegra“ paslaugas bei 50 Eur išlaidas už Automobilio, turėjusio, kaip nustatyta byloje, daugybę trūkumų, kurio galiausiai buvo uždraustas dalyvavimas viešajame eisme, transportavimą į Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninei patikrai atlikti.

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo ieškovo patirtų 416,20 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl patirtų išlaidų (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomi priteisti anksčiau nurodyti nuostoliai, yra tiesiogiai susiję su atsakovo nekokybiško Automobilio pardavimu ieškovui, yra pagrįsti ir įrodyti, tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovo reikalavimu, nepateikė įrodymų, paneigiančių tokių išlaidų (nuostolių) būtinumą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 416,20 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintinas

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, tenkintinas ir iš jo išvestinis ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą (2 716,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos 835,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (61 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas ir 774,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, byloje susidariusios 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo S. K. Ž. 2 300 Eur už pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį parduotą nekokybišką automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 416,20 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 716,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 835,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti ieškovą A. R. grąžinti atsakovui S. K. Ž. pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui S. K. Ž. sumokėjus ieškovui A. R. visą 2 300 Eur teismo sprendimu priteistą pinigų sumą už automobilį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.