- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-2030-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15273-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24405-451/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuria atmesti ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ir bylos sustabdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juice & water group“ 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J., kuriame prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 29 020,70 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovui bet kokia forma perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo ir 7/10 dalis garažo, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad laikinos apsaugos priemonės taikytinos, kadangi yra reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Be to, ieškovė prašė sustabdyti civilinę bylą, iškeltą šio ieškinio pagrindu, iki bus išnagrinėta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2154-959/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Juice & water group“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl bylos sustabdymo.
3. Spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nustatė, jog ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus perleisti turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nurodė, kad vien tik ieškovės hipotetiniai spėjimai dėl galimų atsakovo veiksmų, nepateikus duomenų apie jo nesąžiningumą, neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Be to, ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad dėl to, jog atsakovas galimai disponuos jam nuosavybės teise priklausančiu turtu nebūtų įmanoma įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo, jei toks byloje būtų priimtas.
4. Spręsdamas dėl bylos sustabdymo teismas nurodė, kad ieškovės prašymas nėra pagrįstas, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, jog ieškiniu reiškiamų reikalavimų negalima nagrinėti iki bus išspręsta kita byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Juice & water group“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Juice & water group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti – padaryti įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovui V. J. bet kokia forma perleisti jam priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/10 dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas bei nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Ieškovė yra pateikusi visą eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Todėl skundžiamos nutarties teiginiai apie įrodymų trūkumą, neleidžiantį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, laikytini akivaizdžiu nukrypimu nuo CPK 17 ir 21 straipsniuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo. Be to, byloje yra nepaneigta didelės sumos išieškojimo prezumpcija, kas patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo būtinybę.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad dėl to, jog atsakovas galimai disponuos jam nuosavybės teise priklausančiu turtu nebūtų įmanoma įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo, jei toks byloje būtų priimtas, nukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių, kaip teisės instituto, taikymo paskirties.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nepagrįstai ją perkeldamas išimtinai tik ieškovei, neišsiaiškino visų reikšmingų šiam klausimui aplinkybių, nevykdė išaiškinimo pareigos. Neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas atsisakė privaloma tvarka taikyti pareikšto ieškinio didelės sumos išieškojimo rizikos prezumpciją. Civilinės bylos Nr. e2-24405-451/2019 medžiaga aiškiai įrodo esant didžiulę riziką, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas arba visiškai negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo lemia teismo nutarties neteisėtumą, kas yra pakankama įstatyminė vada jos panaikinimui dėl CPK 144 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės UAB „Juice & water group“ atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, deklaratyvus ir neteisėtas, jame pernelyg siaurai suprantamas ir aiškinamas teismų praktikoje pateiktas reikalavimas pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skirtingai nei dėsto ieškovė, šis reikalavimas turi būti suprantamas ne kaip eilės rašytinių įrodymų pateikimas, o šių įrodymu pagrindu atsiradęs teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Aplinkybė, kad teismas šiuos įrodymus į bylą priėmė be pastabų, iš savęs nereiškė teismo įsitikinimo, jog šie įrodymai tinkamai pagrindė ieškovės teikiamą reikalavimą. Nors ši byla buvo iškelta teisėtai, tačiau akivaizdu, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra vienareikšmiškai teisiškai ydingas ir netenkintinas, kadangi juo yra pažeidžiama imperatyvi tvarka, pagal kurią vienas iš nuostolių priteisimo pagrindų yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas besikreipiančios šalies naudai. Kadangi tokio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2154-959/2019 šiai dienai nėra ir dar ilgą laiką nebus, akivaizdu, jog ieškovės reikalavimas negalės būti tenkinamas. Teismų praktikoje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinami, kai nustatoma, kad preliminariais duomenimis ieškinys negali būti patenkinamas. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir sutinkamai su teismų praktikoje nustatytomis gairėmis atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą. Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka būtent ieškovei. Vien deklaratyvūs ieškovės argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą, atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina.
2.3. Ieškovė niekaip logiškai ir objektyviai nepagrindė galimos grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovo advokatės elektroninis laiškas, siųstas šalims derinant taikos sutarties sąlygas, niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia atsakovo noro ar bandymo kokiu nors būdu sumažinti jam priklausančio turto mase ar vertę.
2.4. Ieškovės argumentas, jog civilinės bylos Nr. e2-24405-451/2018 medžiaga aiškiai įrodo esant didžiulę riziką, jog būsimo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas arba visiškai negalimas yra vertintinas kaip niekuo nepagrįstas ir nesąžiningas ieškovės siekis be jokio teisėto pagrindo suvaržyti atsakovo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovės UAB „Juice & water group“ atskirąjį skundą sprendžia dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, sprendė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįstas, ieškovė nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinio pagrindo ir nepagrindė jo leistinais įrodymais, todėl prašymą atmetė.
10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Juice & water group“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ji yra įvykdžiusi visas teismų praktikoje keliamas sąlygas, reikalingas pritaikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, o būtent, kad pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Be to, byloje nėra paneigta ieškovės pateikto ieškinio didelės sumos išieškojimo prezumpcija, kas patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo būtinybę.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, įtvirtintas bendras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –padaryti įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovui bet kokia forma perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo ir 7/10 dalis garažo, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, kadangi yra reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių ginčo esmę (ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu, kuriame prašo iš atsakovo priteisti nuostolius, patirtus dėl civilinėje byloje Nr. e2-2154-959/2019 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių), ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nei ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei apsaugos priemonių būtinumo prasme.
13. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, atskirajame skunde nurodė, jog jos pasirinktas teisių gynybos būdas yra leistinas bei įmanomas, jog ieškinio reikalavimas pagrįstas ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, todėl nėra abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiai apeliantės argumentais sutikti neturi pagrindo.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog ieškinio tikėtino pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys paremtas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai patvirtinami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
15. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų apskųstoje nutartyje, šalių procesinių dokumentų turinio, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, atsiradusių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-2154-959/2019 pagal ieškovų V. J. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinius atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Juice & water group“, Ž. R. projektavimo biurui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kuriomis uždrausta UAB „Juice & water group“ sudaryti bet kokius sandorius dėl žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statomo daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių butų (patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įskaitant preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, ir dėl kurių ieškovė ne tik negali užbaigti statybos, tačiau negali realizuoti gyvenamajame name esančių butų, gauti iš to pajamas ir padengti skolą UAB ,,Kredito garantas“. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės šioje civilinėje byloje yra nesusijusios su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad dėl to, jog atsakovas galimai disponuos jam nuosavybės teise priklausančiu turtu nebūtų įmanoma įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo, jei toks byloje būtų priimtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tokios aplinkybės gali būti įvertintos tik nagrinėjant bylą iš esmės, be kita ko, ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus. Toks išsamus teisinis tyrimas peržengia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo – vertinimo ribas. Vertindamas ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygą apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo įtarti ieškovės teisių ir interesų pažeidimus, juolab tokius, kurie sukeltų būtinumą riboti atsakovo interesus (teises) daugiau nei realiai reikalinga siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, mano, jog atskirojo skundo argumentai dėl esą netinkamai atliktos aptartos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasitvirtino.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktiems argumentams, jog ieškovė nepagrindė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra prielaidų manyti, jog atsakovas negalėtų įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Tuo tarpu ieškovės nuogąstavimai dėl galimos grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžiami subjektyvaus turinio teiginiais, kurių nepagrindžia objektyvūs bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl žalos atlyginimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Nustačius, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus perleisti turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, manytina, jog vien ieškovės kreipimasis į teismą nesudaro pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokiai procesinei situacijai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir nebūtinos.
17. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Todėl ieškovės UAB „Juice & water group“ atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.