Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2083-230/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-20
Bylos Nr.: e2A-2083-230/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09868-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Mindaugas Šimonis
Atsakovas: Š. G., Ž. A. D.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai

Civilinė byla Nr. e2A-2083-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09868-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.14.; 3.4.3.11.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sebona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sebona“ ieškinį atsakovams Š. G. ir Ž. A. D. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Sebona“ ieškinyje teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Š. G. ir Ž. A. D. 17 940,88 Eur žalą (9 996,88 Eur žala dėl nesavalaikio bankroto + 7 944 Eur žala dėl turto neperdavimo), iš atsakovo Š. G. 1 143,60 Eur žalos atlyginimą dėl nesavalaikio bankroto, iš atsakovų Š. G. ir Ž. A. D. 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Sebona“ bankroto bylą ir įpareigojo UAB „Sebona“ valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Akcininkas Š. G. bankroto administratoriui perdavė tik dalį įmonės dokumentų ir antspaudą. Bankroto byla UAB „Sebona“ buvo iškelta pagal kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą, o ne įmonės vadovės Ž. A. D. ar akcininko Š. G. iniciatyva, nors jiems tokią prievolę numato Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio nuostatos. Bankroto byla UAB „Sebona“ iškelta remiantis 2015 m. I pusmečio balanso duomenimis. Vėlesnių metų finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė neteikė. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad, įmonei esant nemokiai, jau 2015 m. liepos mėn. akcininkas ir vadovė turėjo kreiptis į teismą dėl UAB „Sebona“ bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovai ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir nesiėmė jokių veiksmų įmonės padėčiai gerinti bei leido, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams dar išaugtų. Prašomą priteisti žalą sudaro 9 996,88 Eur kreditorinių reikalavimų suma, atsiradusi laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. (atsakovės Ž. A. D. vadovavimo bei atsakovo Š. G. buvimo akcininku laikotarpiu), 1 143,60 Eur suma, kurią ieškovė prašo priteisti tik iš atsakovo Š. G., yra žala, atsiradusi po 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. tuo metu, kai Ž. A. D. nebebuvo įmonės vadove, tačiau akcininku toliau buvo Š. G., 7 944 Eur žala dėl turto neperdavimo, kurią ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų, nes ši žalos suma atsirado dėl 2017 m. spalio 17 d. nutarties nevykdymo (atsakovai neperdavė įmonės turto pagal 2015 m. birželio 30 d. balansą).

Atsiliepimas

2. Atsakovas Š. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Sebona“ direktoriumi buvo trumpai, o šioms pareigoms buvo samdomi direktoriai. Sudarius darbo sutartis su direktoriais, jis priimdavo tik tuos sprendimus, kuriuos turėjo priimti akcininkas, o įmonės veikla rūpintis pavesdavo direktoriams, kurie priiminėjo sprendimus, susijusius su įmonės vykdoma veikla. Įmonės direktorė Ž. A. D. apie tai, kad įmonė nebevykdo veiklos, net nepranešė tretiesiems asmenims, todėl skolos buvo skaičiuojamos iki tol, kol pats įmonės akcininkas po direktorės atleidimo iš jos nesusigrąžino dalies dokumentų (likusieji taip ir liko Ž. A. D. žinioje) ir neinformavo trečiųjų asmenų, jog UAB „Sebona“ nesinaudoja paslaugomis ir kad nebebūtų siunčiamos sąskaitos bei skaičiuojami delspinigiai. 2015 m. birželio 30 d. įmonė turėjo tik einamuosius įsiskolinimus ir pilnai galėjo vykdyti veiklą. Be to, tuo metu nebuvo kreditorių, kurie būtų reiškę kreditorinius reikalavimus ir su kuriais nebūtų galima susitarti dėl skolos dengimo dalimis. Įmonė turėjo galimybes dirbti ir įvykdyti susidariusius įsiskolinimus, o situacija iš esmės pasikeitė tik dėl to, kad patalpų savininkas UAB „Bernelių užeiga“ 2016 m. birželio mėnesį faktiškai nutraukė UAB „Sebona“ veiklą, užrakindamas patalpas ir neleisdamas UAB „Sebona“ net pasiimti patalpose buvusio įmonės turto.

3. Atsakovė Ž. A. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Sebona“ administracijos vadove buvo paskirta nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., nors visą tą laiką faktiniu vadovu buvo akcininkas Š. G.. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, ar nesikreipė, nepatenkinti kreditorių reikalavimai jau buvo atsiradę ir buvo tos pačios apimties bankroto bylos iškėlimo metu, kas leidžia teigti, kad nepatenkintus kreditorių reikalavimų nėra pagrindo laikyti atsakovės padaryta žala. Be to, žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais (neveikimu), t. y. jos nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jos buvimo bendrovės administracijos vadove laikotarpiu įmonės įsipareigojimai ne padidėjo, bet sumažėjo. 2015 m. birželio 30 d. įmonės įsipareigojimai buvo 22 037 Eur, o bankroto bylos iškėlimo metu 16 830,19 Eur. Įmonės dokumentais, jos antspaudu disponavo įmonės savininkas Š. G., todėl jis taip pat disponavo ir įmonės turtu, kurio neperdavė bankroto administratoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Š. G. ieškovei BUAB „Sebona 19 084,48 Eur žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 084,48 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2018 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinį atsakovės Ž. A. D. atžvilgiu atmetė, priteisė iš atsakovo Š. G. 429 Eur žyminį mokestį valstybei.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas Š. G. nuo 2014 m. liepos 7 d. buvo UAB „Sebona“ akcininku, o laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. vadovu. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „Sebona“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinta bendra 16 188,04 Eur kreditorių reikalavimų suma. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi, remdamasis 2015 metų I pusmečio UAB „Sebona“ balanso duomenimis, konstatavo, kad UAB „Sebona“ yra nemoki, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, turi 5 310,07 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui siekia 3 298,97 Eur, iš esmės įmonė nevykdo savo įsipareigojimų, neatsiskaito su kreditoriais, pradelsti įmonės įsipareigojimai dvigubai viršija jos balanse nurodyto turto vertę, įmonė veikia nuostolingai. Vadovaudamasis šia informacija, teismas sprendė, kad įmonė nurodytu laikotarpiu jau buvo nemoki.

6. Teismas pažymėjo, kad, remiantis 2015 metų I pusmečio UAB „Sebona“ balanso duomenimis, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 22 037 Eur sumą. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė, kad įmonė jau 2014 m. buvo nemoki, taigi atsakovas Š. G. jau tada turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš ieškinyje pateiktos lentelės matyti, kad šiuo metu viso skola kreditoriams sudaro 16 835,40 Eur sumą. Taigi įmonės kreditorinių įsipareigojimų suma yra mažesnė už 2015 m. birželio 30 d. balanse nurodytą bendrą per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus įsipareigojimus. Kadangi atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kokia sumine išraiška padidėjo UAB „Sebona“ kreditorinių reikalavimų suma dėl atsakovės bankroto proceso neinicijavimo.

7. Teismas laikė pagrįstais atsakovės Ž. A. D. argumentus, kad jos paskyrimo UAB „Sebona“ administracijos vadove laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. faktiniu įmonės vadovu buvo akcininkas Š. G.. Teismo vertinimu, atsakovė buvo tik nominali įmonės vadovė ir savo vadovavimo laikotarpiu neatliko neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą tiek įmonei, tiek kreditoriams. Atsakovė įmonės vadove paskirta įmonei jau esant nemokiai, prieš tai nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. spalio 13 d. įmonei vadovavo I. G.. Atsakovė atleista iš vadovės pareigų nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. beveik metai laiko iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas Š. G. po bankroto bylos įmonei iškėlimo bankroto administratoriui perdavė įmonės antspaudą ir kai kuriuos dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės vienintelis akcininkas Š. G. atsakovei, kaip buvusiai vadovei, būtų reiškęs pretenzijas tiek dėl neperduoto bendrovės turto, piniginių lėšų, tiek dėl neperduotų dokumentų ar inicijavęs teisinės atsakomybės priemonių taikymą už įmonės turto iššvaistymą ir finansinių dokumentų neperdavimą. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad tiek turtas, tiek dokumentai buvo ir liko faktinio vadovo Š. G. dispozicijoje, todėl būtent jis, o ne Ž. A. D., yra atsakomybės subjektas. Taigi pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė būtent atsakovas Š. G..

8. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovė Ž. A. D. buvo atleista iš UAB „Sebona“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. Todėl atsakovui Š. G., kaip faktiniam įmonės vadovui ir vieninteliam įmonės akcininkui, neperdavus dalies įmonės dokumentų ir turto, šie atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti, nulėmę įmonei ir kreditoriams 7 944 Eur dydžio žalos atsiradimą.

9. Nurodytų motyvų pagrindu, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės Ž. A. D. civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Tuo tarpu atsakovo Š. G. neteisėtas neveikimas yra įrodytas (atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nerengė finansinės atskaitomybės dokumentų, jų neišsaugojo, taip pat nepasirūpino įmonės turto apsauga). Dėl atsakovo Š. G. neveikimo ieškovei buvo padaryta žala, kurią sudaro 7 944 Eur neperduoto turto vertė pagal 2015 m. birželio 30 d. balansą, ir 11 140,48 Eur kreditorinių reikalavimų suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Sebona“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys yra atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį Ž. A. D. atžvilgiu tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nuo 2015 m. spalio 13 d. paskutinė UAB „Sebona“ direktorė registruota Ž. A. D.. Atsakovas Š. G. net ir po to, kai buvo pasamdyti kiti asmenys į įmonės vadovo pareigas, ir toliau pats domėjosi įmonės veikla, dalyvavo jos valdyme, todėl žinojo apie įmonės faktinį nemokumą ir jo atsiradimo momentą. Tačiau, priešingai negu nurodė teismas skundžiamame sprendime, šios aplinkybės nereiškia, kad būtent jis atliko visas vadovo funkcijas, o atsakovė Ž. A. D. įmonės vadove buvo registruota tik formaliai.

1.2. Atsakovė Ž. A. D., įrodinėdama, kad ne ji buvo faktinė įmonės vadovė, bet būtent atsakovas Š. G. turėjo de facto vadovo statusą, turėjo įrodyti, kad atsakovas sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų šiam argumentui pagrįsti. Tuo tarpu teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nenustatinėjo, o pripažindamas, kad atsakovas buvo faktinis įmonės vadovas tuo metu, kai įmonės direktore buvo paskirta Ž. A. D., netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 ir 263 straipsnių nuostatas.

1.3. Teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė Ž. A. D. įmonės vadove paskirta įmonei jau esant nemokiai ir atleista iš vadovės pareigų beveik metai laiko iki bankroto įmonei bylos iškėlimo, niekaip nepaneigia jos vadovavimo įmonei. Priešingai, vertinant aplinkybes, kad atsakovė įmonei vadovavo tuo metu, kai ji dar vykdė veiklą, ir kad įmonės veikla buvo sustabdyta tik atsakovę atleidus, leidžia teigti, kad atsakovė vadovavo įmonei ir vykdė jos veiklą.

1.4. Aplinkybė, kad atsakovas Š. G. po bankroto bylos įmonei iškėlimo bankroto administratoriui perdavė įmonės antspaudą ir kai kuriuos dokumentus, bei tai, kad jis atsakovei, kaip buvusiai vadovei, nėra pareiškęs pretenzijų, vertinant kasacinio teismo praktikoje išaiškintą faktinio vadovo apibrėžimą, nepaneigia atsakovės vadovavimo įmonei fakto. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovo veikla laikotarpiu, kai įmonės direktore buvo paskirta Ž. A. D., viršijo akcininkui būdingas funkcijas, ar atsakovas vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio.

1.5. Atsakovės Ž. A. D. atstovas teismo posėdžių metu patvirtino ir rėmėsi faktine aplinkybe, kad atsakovė perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą įmonės akcininkui Š. G. tuo metu, kai baigė vadovauti įmonei (2016 m. rugpjūčio mėn.). Atsakovas Š. G. šią aplinkybę iš dalies patvirtino, nurodydamas, kad tik dalis dokumentų jam buvo perduota. Taigi nėra ginčo dėl to, kad savo vadovavimo laikotarpiu Ž. A. D. disponavo įmonės dokumentais ir turtu, o tai patvirtina aplinkybę, kad ji vykdė įmonės vadovo funkcijas. Be to, Juridinių asmenų registre nurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovė yra registruota įmonės vadove, nėra paneigtos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir ši išviešinta informacija laikytina teisinga.

1.6. UAB „Sebona“ akcininkui Š. G. ir nuo 2015 m. spalio 13 d. buvusiai vadovei Ž. A. D. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau atsakovai šios pareigos neįvykdė. Įmonės vadovei ir akcininkui turėjo būti (buvo) žinoma, kad įmonei nepavyksta išsivaduoti iš finansinių sunkumų, ji yra nemoki, t. y. kad įmonės įsipareigojimai du kartus viršija jos turtą ir ji negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Be to, sukaupti nuostoliai jau sudarė 13 161 Eur sumą, o atsiskaityti su kreditoriais įmonė nebegalėjo nuo 2014 m. gruodžio mėn. (pavyzdžiui, UAB „Eglanda“).

1.7. Apie įmonės nemokumą paskutinei įmonės vadovei turėjo būti žinoma nuo 2015 m. spalio 13 d., pradėjus dirbti ir susipažinus su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais. Todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po 2015 m. spalio 13 d., yra vertinami kaip žala, nes jei įmonės vadovė ir akcininkas laiku būtų inicijavę bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. 9 996,88 Eur kreditorinių reikalavimų suma yra atsiradusi laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. (atsakovės Ž. A. D. vadovavimo bei atsakovo Š. G. buvimo akcininku laikotarpiu), todėl atsakovai savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei 9 996,88 Eur žalą.

1.8. Neperdavus BUAB „Sebona“ turto bankroto administratoriui, bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta 7 944 Eur žala. Už šią žalą tiesiogiai pagal įstatymą atsako bendrovės valdymo organas (vadovas), šiuo atveju atsakovė Ž. A. D., tačiau atsižvelgiant į tai, kad akcininkas Š. G. disponavo įmonės dokumentais (jų dalimi), darytina išvada, kad jis galimai disponavo ir įmonės turtu. Todėl laikytina, kad jis taip pat galėjo ir turėjo kartu su vadove Ž. A. D. užtikrinti turto perdavimą bankroto administratoriui, bet to nepadarė.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Ž. A. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės Ž. A. D. argumentai, jog jos paskyrimo UAB „Sebona“ administracijos vadove laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. faktiniu įmonės vadovu buvo akcininkas Š. G., laikytini pagrįstais.

2.2. Įmonė nemokia tapo dar iki atsakovė Ž. A. D. pradėjo eiti direktorės pareigas, t. y. 2015 m. I pusmetyje. Iki 2015 m. birželio 17 d. atsakovas Š. G. buvo administracijos vadovu, o nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. spalio 13 d. įmonei vadovavo I. G.. Taigi, akivaizdu, kad būtent šiems asmenims buvo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jiems atsiranda pasekmės, jeigu jie įstatyme numatytos pareigos neįvykdo.

2.3. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepatenkinti kreditorių reikalavimai jau buvo atsiradę ir buvo tos pačios apimties bankroto bylos iškėlimo metu, kas leidžia teigti, kad nepatenkintus kreditorių reikalavimus nėra pagrindo laikyti jos padaryta žala. Be to, žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais (neveikimu), t. y. nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2.4. Atsakovė administracijos vadove buvo tik iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., o bankroto byla iškelta 2017 m. spalio 17 d. Taigi neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė sietina su pareigos perduoti turtą ir dokumentus neįvykdymu, jeigu ji šios pareigos pagal byloje esančius įrodymus neturėjo daugiau kaip vienerius metus iki bankroto bylos iškėlimo.

12. Atsakovas Š. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad direktorės Ž. A. D. vadovavimo laikotarpiu ne Ž. A. D., o akcininkas Š. G. neva tai buvęs „faktiniu vadovu“. Įmonės akcininkas nepageidavo pats asmeniškai dalyvauti kasdieninėje įmonės veikloje ir būtent dėl šios priežasties buvo pasamdyti direktoriai, kurie ir atliko visas kasdienines administracines funkcijas.

3.2. Ieškovės BUAB „Sebona“ interesus atstovaujantis administratorius nesiėmė visų priemonių surasti UAB „Sebona“ priklausantį turtą, kuris liko kreditoriui UAB „Bernelių užeiga“ priklausančiose patalpose, ir šia apimtimi sumažinti kreditorinius įsipareigojimus.

3.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nesikreipdamas į atitinkamas institucijas dėl atsakomybės direktorei Ž. A. D. taikymo, įmonės akcininkas Š. G. tokiu savo elgesiu patvirtino, jog įmonės turtas ir dokumentai buvo ir liko faktinio vadovo Š. G. dispozicijoje. Tačiau atsakovas, turėdamas įmonės dokumentus, būtų laiku pateikęs reikiamas finansines ataskaitas VMI, taip pat turimus dokumentus būtų pateikęs bankroto administratoriui ir įrodęs, jog būtent dėl įmonės direktorės Ž. A. D. kaltės įmonė patyrė nuostolius ir buvo privesta prie bankroto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Ginčas byloje kilo dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, kai žala įmonei ir kreditoriams buvo padaryta, vadovui įstatyme nustatytu terminu nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ir neperdavus turto administratoriui.

15. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „Sebona“ buvo iškelta bankroto byla, teismas šioje nutartyje konstatavo, kad UAB „Sebona“ buvo nemoki jau pagal 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat nustatė, kad įmonė bankroto bylos iškėlimo metu neturi realaus turto, o teismui žinomi atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra ne mažesni kaip 8 614,35 Eur. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad nuo 2015 m. spalio 7 d. įmonės vadove buvo paskirta (nuo 2015 m. spalio 13 d. registruota) atsakovė Ž. A. D., nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 7 d. – I. G., o nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. birželio 15 d. – atsakovas Š. G., jis taip pat yra ir akcininkas nuo 2014 m. liepos 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktos pažymos duomenimis atsakovė Ž. A. D. įmonės vadove dirbo iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. 2015 m. birželio 30 d. UAB „Sebona“ balansas patvirtina, kad įmonė tuo metu turėjo 1 719 Eur vertės materialaus turto, 5 403 Eur vertės atsargų, išankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių ir 822 Eur pinigų, iš viso – 7 944 Eur.

16. Ieškovė BUAB „Sebona“ patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Š. G. ir Ž. A. D. 17 940,88 Eur žalą (9 996,88 Eur žala dėl nesavalaikio bankroto + 7 944 Eur žala dėl turto neperdavimo), iš atsakovo Š. G. 1 143,60 Eur žalos atlyginimą dėl nesavalaikio bankroto, iš atsakovų Š. G. ir Ž. A. D. 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Š. G. ieškovei BUAB „Sebona“ 19 084,48 Eur žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 084,48 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2018 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinį atsakovės Ž. A. D. atžvilgiu atmetė.

18. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė ir skundžia sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, t. y. dėl atmestų reikalavimų, kurie buvo pareikšti buvusiai UAB „Sebona“ vadovei Ž. A. D., ir prašo juos patenkinti. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas, kad faktiniu vadovu atsakovės Ž. A. D. vadovavimo laikotarpiu buvo akcininkas Š. G., nes, jos manymu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Š. G. sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Ieškovės teigimu, įmonės vadovei Ž. A. D. pradėjus dirbti ir susipažinus su įmonės finansiniais dokumentais turėjo būti žinoma apie įmonės nemokumą ir jai kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ji taip pat turėjo užtikrinti turto perdavimą bankroto administratoriui.

Dėl de jure ir de facto vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė Ž. A. D. nuo 2015 m. spalio 7 d. buvo paskirta (nuo 2015 m. spalio 13 d. registruota) UAB „Sebona“ vadove, ji įmonės vadove dirbo iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas Š. G. – šios įmonės akcininkas nuo 2014 m. liepos 7 d. Ieškinio reikalavimai šiems atsakovams dėl žalos, atsiradusios jiems savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo solidariai pareikšti už atsakovės Ž. A. D. valdymo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d.

20. Šiuo laikotarpiu galiojo kelios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies redakcijos. 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 (nuo 2003 m. sausio 1 d.) redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 (nuo 2008 m. liepos 1 d.) redakcijos 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 (nuo 2016 m. sausio 1 d.) galiojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Šios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Taigi, įstatyme įtvirtinta tiek vadovo, tiek akcininko pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai paaiškėja, kad įmonė yra nemokumo būsenos.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytu laikotarpiu faktiniu įmonės vadovu buvo akcininkas – atsakovas Š. G., todėl teismas ieškinį šioje dalyje atsakovės Ž. A. D. atžvilgiu atmetė.

22. Kaip nurodyta nutarties 18 punkte, ieškovės apeliacinio skundo esminis argumentas yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad įmonės faktiniu vadovu atsakovės Ž. A. D. vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo akcininkas atsakovas Š. G., nepagrįstumu, teismui netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2012).

24. Tai reiškia, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad faktinis įmonės vadovas įmonei atsako kaip de jure vadovas už fiduciarinių pareigų pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

25. Tačiau kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtodamas šią praktiką faktinio įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo aspektu yra nurodęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, dėl ko įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas. Todėl de facto vadovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog faktiniu vadovu atsakovės Ž. A. D. vadovavimo UAB „Sebona“ laikotarpiu buvo akcininkas A. G., sprendžiant žalos, atsiradusios kreditoriams dėl vadovo neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo klausimą neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės. Kaip nurodyta, ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtinta de jure vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir jis šios pareigos inicijuoti bankroto bylą, kuri numatyta būtent įmonės vadovui ir (ar) savininkui (savininkams), negali perduoti faktiniam (de facto) vadovui.

27. Pirmosios instancijos teismo įvardinti akcininko atsakovo Š. G. veiksmai, iš kurių spręstina, kad jam, kaip akcininkui, buvo žinoma apie tai, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu jau buvo pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina jo, kaip akcininko, savarankiškos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė Ž. A. D., buvusi de jure vadove, tokios pat pareigos neturėjo. Vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įtvirtinta tiesiogiai įstatyme, o pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Sebona“ buvo nemoki jau 2015 m. pirmame pusmetyje, ką patvirtina 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenys ir Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Sebona“, apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijamos, kaip ir nėra ginčijamas nustatytas žalos dydis dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, kurį patvirtina ieškovės pateikti įrodymai apie atsakovės Ž. A. D. vadovavimo laikotarpiu padidėjusius arba atsiradusius naujus kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 9 996,88 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių iš naujo nevertina, nes bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

28. Dėl nurodytų argumentų sprendimo dalis dėl žalos, atsiradusios neįvykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo keistina, pripažįstant atsakovės Ž. A. D. civilinę atsakomybę už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą ir dėl to kreditoriams atsiradusią žalą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl UAB „Sebona“ nemokumo momento, įmonės vadovės įstatyminės pareigos esant nemokumui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas ir dėl to padidėję arba atsiradę nauji kreditorių reikalavimai, t. y. kreditoriams atsiradusi žala, pagrindžia atsakovės Ž. A. D. civilinę atsakomybę, todėl ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu dėl šio reikalavimo turėjo būti tenkintas.

29. Ieškovė šio pobūdžio žalą prašė priteisti iš įmonės vadovės – atsakovės Ž. A. D. ir akcininko atsakovo Š. G. solidariai, atsakovų atsikirtimų dėl solidarios atsakomybės negalimumo nebuvo reiškiama pirmosios instancijos teisme, nėra reiškiama ir apeliacinės instancijos teisme. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų pakeitimai, kuriuose imperatyviai nustatyta solidarioji subjektų, laiku nesikreipusių dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakomybė: įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Iki šių nuostatų įsigaliojimo kasacinis teismas, konkrečiose bylose taip pat nustatęs solidariosios atsakomybės taikymo pagrindus (CK 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalys arba CK 6.279 straipsnio 1 dalis), ir akcininkams, laiku nesikreipusiems dėl bankroto bylos iškėlimo, taikė solidariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Atsižvelgiant į tai, nurodyta žala priteistina iš atsakovų solidariai.

Dėl turto neperdavimo

30. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos, atsiradusios atsakovams bankroto administratoriui neperdavus turto, atlyginimo taip pat skundžiama atmesto reikalavimo dalyje, t. y. atsakovės Ž. A. D. atžvilgiu.

31. Kita svarbi nemokios įmonės vadovo pareiga, įtvirtinta įstatyme, – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

32. Nagrinėjamu atveju paskutine UAB „Sebona“ vadove buvo atsakovė Ž.A. D., todėl būtent ji atsakinga už turto neperdavimą administratoriui. Ginčo, kad joks turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, byloje nėra. Įmonės akcininkas – atsakovas Š. G. 2018 m. sausio 23 d. perdavė administratoriui tik dalį dokumentų, bet neperdavė jokio turto, remiantis šio atsakovo paaiškinimais, jis perdavė tik tai, ką gavo iš atsakovės Ž. A. D.. Atsakovė Ž. A. D. nepateikė jokių įrodymų, kad ji, 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutraukusi darbo santykius, akcininkui būtų perdavusi turtą, be to, ji neįvykdė pareigos sudaryti ir pateikti 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paskutinio 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenimis apie turėtą bendrovės turėtą turtą, kurį nustatė buvus 7 944 Eur vertės. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir šiuo atveju padarė nepagrįstą išvadą, kad buvusi vadovė Ž. A. D. neatsakinga už turto neperdavimą, kadangi faktiniu (de facto) vadovu buvo atsakovas Š. G., o atsakovė Ž. A. D. buvo atleista iš darbo dar iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau nustatyta, Ž. A. D. buvo paskutinis UAB „Sebona“ valdymo organas, todėl pagal įstatymą turėjo pareigą perduoti turtą, o teismo išvados dėl faktinio vadovo atsakomybės laikytinos nepagrįstomis.

33. Kaip nurodyta nutarties 23 punkte, atribojant įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu faktiniu vadovu buvo Š. G., tokią išvadą grindė šiomis aplinkybėmis: 1) kad Ž. A. D. įmonės vadove paskirta įmonei jau esant nemokiai, o atleista iš pareigų beveik metai laiko iki bankroto bylos iškėlimo; 2) kad atsakovas Š. G. po bankroto bylos iškėlimo administratoriui perdavė įmonės antspaudą ir kai kuriuos dokumentus; 3) kad atsakovas Š. G. nereiškė buvusiai vadovei Ž. A. D. pretenzijų dėl turto ir dokumentų jam neperdavimo. Tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepatvirtina, kad būtent akcininkas Š. G. faktiškai vykdė vadovo funkcijas, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad būtent jis priiminėjo sprendimus dėl ūkinės veiklos vykdymo, tam tikrų sandorių sudarymo ar vykdė kitas vadovui būdingas funkcijas. O tai, kad atsakovė Ž. A. D. vadove buvo paskirta įmonei jau esant nemokiai ir atleista iš pareigų beveik metai laiko iki bankroto ar kad atsakovas Š. G. nereiškė pretenzijų buvusiai vadovei Ž. A. D. dėl turto ir dokumentų jam neperdavimo, šiuo požiūriu neturi jokios įrodomosios reikšmės.

34. Kadangi byloje neįrodyta, kad akcininkas atsakovas Š. G. buvo faktinis įmonės vadovas, todėl nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos bankroto administratoriui neperdavus turto, atlyginimo buvusios įmonės vadovės – atsakovės Ž. A. D. atžvilgiu, todėl ši sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi, kaip jau minėta, atsakovai atsikirtimų dėl solidarios atsakomybės negalimumo nereiškė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, o jų veiksmai dėl turto neperdavimo gali būti kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto praradimą, kai negalima nustatyti, koks konkretus turtas, buvo prarastas konkretaus atsakovo, nurodyta žala priteistina iš abiejų atsakovų solidariai. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prievolės solidarumo prezumpcijai kilti gali pakakti ir savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, tačiau sukėlusių bendrą žalą (objektyvaus bendrininkavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo vadovų bei akcininkų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo, žalos atlyginimą priteisiant ir iš atsakovės Ž. A. D., t. y. ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinant visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

37. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį (429 Eur), taip pat ir už apeliacinį skundą (404 Eur) mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas ir ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, valstybei iš atsakovo Š. G. priteistinas 433,16 Eur (19 084,48 Eur x 100 proc./37 025,36 Eur = 52 proc.; 833 Eur x 52 proc./100 proc.) žyminis mokestis, o iš atsakovės Ž. A. D. 399,84 Eur (17 940,88 Eur x 100 proc./37 025,36 Eur = 48 proc.; 833 Eur x 48 proc./100 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis).

38. Apeliacinį skundą tenkinus, atsakovės Ž. A. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (3 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais), todėl iš atsakovų nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sebona“ (juridinio asmens kodas 303327871) 17 940,88 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 20 d.) iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Š. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sebona“ (juridinio asmens kodas 303327871) 1 143,60 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 20 d.) iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo Š. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 433,16 Eur dydžio žyminį mokestį, o iš atsakovės Ž. A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 399,84 Eur dydžio žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėIzolda NėnienėMindaugas Šimonis