- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1927-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08107-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. A. K.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) E. A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1152-1101/2021, pagal ieškovo E. A. K. ieškinį atsakovei G. S. dėl žalos atlyginimo už komunalines ir ryšio paslaugas. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. S., uždaroji akcinė bendrovė ,,Laumetos prekyba“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. S. 1 686,77 Eur žalos už komunalines ir ryšio paslaugas atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 m. namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė 3 savininkams: 3/16 dalys ieškovui, 3/16 dalys atsakovei ir 5/8 dalys šalių mamai O. L. K.. 2010 m. rugsėjo mėn. ieškovas persikėlė gyventi į tėvų namus (duomenys neskelbtini), tuo metu name jau gyveno atsakovės sūnus G. S.. 2015 m. gegužės 6 d. mirė šalių motina O. L. K., kuri pagal testamentą jai priklausančias 5/8 dalis namo paliko ieškovui. Ieškovas iš savo lėšų mokėjo už komunalines ir ryšio paslaugas ir pasiūlė atsakovės sūnui šias išlaidas apmokėti lygiomis dalimis. Šis sutiko su ieškovo pasiūlymu ir kurį laiką mokėjo, tačiau vėliau pareikalavo iš ieškovo gauti rašytinius patvirtinimus apie sumokėtas sumas. Atsakovės sūnus paskutinį kartą sumokėjo 2016 m. rugsėjo mėn., tačiau vėliau prie komunalinių ir ryšio išlaidų apmokėjimo neprisidėjo. Už laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. namui tiektą elektrą, gamtines dujas, vandenį, šiukšlių išvežimą ir internetą ieškovas iš viso sumokėjo 5 307,18 Eur, atsakovės sūnus G. S. – 966,82 Eur, taigi, atsakovės sūnus yra skolingas ieškovui 1 686,77 Eur. Kadangi turto bendrasavininkė yra atsakovė, todėl 1 686,77 Eur sumą, kaip žalą, ieškovui turi atlyginti būtent atsakovė. Ginčo periodu namu daugiausiai naudojosi ieškovas ir atsakovės sūnus G. S., jis naudojo savo asmeninėms reikmėms beveik visą namo antrą aukštą, be to, namo rūsyje atsakovės sūnus turėjo dirbtuves, kur gamindavo pardavimui baldus. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Laumetos prekyba“ nesinaudojo jokiomis paslaugomis, už kurių apmokėjimą ieškinį šioje byloje pareiškė ieškovas, nes name buvo tik sandėliuojamos įmonės prekės, pati įmonė veiklos nuo 2014 m. nevykdo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra gavusi jokių reikalavimų iš komunalinių ir ryšių paslaugų tiekėjų apie nesumokėtą skolą. Atsakovė gyvena visai kitu adresu. Ieškovui atsakovė yra sumokėjusi už visas paslaugas proporcingai jai priklausančiai daliai (3/16 dalys) su didele permoka. Atsakovės sūnus gyveno tik 10 kv. m. ploto kambaryje, nors atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys namo. Atsakovės sūnus 2015–2016 m. mokėjo mokesčius perpus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad yra didelė permoka. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. priėmė galutinį procesinį sprendimą testamento nuginčijimo byloje, kuriuo testamentą paliko galioti. Vadinasi, 13/16 dalių ginčo turto savininkas yra ieškovas. Ieškovas po mamos mirties be atsakovės žinios ir sutikimo į ginčo namą perkėlė savo įmonę UAB ,,Laumetos prekyba“, o vėliau ir UAB ,,Veltona“ ofisą ir sandėlį, užimdamas didžiąją dalį gyvenamojo ploto. Ieškovas melagingai nurodo, kad UAB ,,Laumetos prekyba“ gyvenamajame name nuo 2014 m. nevykdo veiklos.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Laumetos prekyba“ atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi ieškovui ir atsakovei namas priklauso lygiomis dalimis, be to, atsakovė intensyviai naudojasi namu per savo sūnų G. S.. Ginčo laikotarpiu UAB ,,Laumetos prekyba“ jokiomis paslaugomis, už kurių apmokėjimą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, nesinaudojo, todėl neturi pareigos jų apmokėti. Nuo 2014 m. UAB ,,Laumetos prekyba“ intensyviai veiklos nevykdo, name buvo tik sandėliuojamos UAB ,,Laumetos prekyba“ prekės.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovas gyvenamosios paskirties patalpas naudojo ir naudoja iki šiol jo vadovaujamų įmonių UAB „Laumetos prekyba“ ir UAB „Veltona“ ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bendrovėms priklausančių prekių sandėliavimui gyvenamose patalpose, darbo funkcijoms vykdyti. Didžiąją namo dalį, įskaitant namo antrą aukštą, užėmė ieškovas, o G. S. užėmė tik 10 kv. m. kambarį, nors atsakovei priklausė 3/16 dalys namo, t. y. 42 kv. m, ir naudojosi bendro naudojimosi patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas apie palikimo fakto įregistravimą testamentų registre patvirtina, kad ieškovas palikimą, atsiradusį po palikėjos O. L. K. mirties, priėmė 2015 m. liepos 31 d. Kadangi ieškovas 2015 m. liepos 31 d. priėmė palikimą, palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią, kas reiškia, jog ieškovui nuo 2015 m. gegužės 6 d. priklauso 13/16 (3/16 + 5/8) dalių namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei – 3/16 namo dalys. Teismas ieškovo argumentą, kad ginčo laikotarpiu abiem šalims priklausė lygios dalys namo, atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog VĮ Registrų centre įregistruota, jog ieškovui ir atsakovei priklauso po 3/16 dalis namo, nereiškia, jog šalių nuosavybės teisės į ginčo namą lygios. Ieškovas nuosavybės teisę į likusias 5/8 dalis namo įgijo paveldėjimo būdu, kaip vienu iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų, o asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o tik teisių išviešinimo funkciją. Tai, jog ieškovo nuosavybės teisių apimtis buvo ginčijama teisme (ginčijant minėtą testamentą), nereiškia, kad ieškovas, 2015 m. liepos 31 d. priėmęs palikimą, neįgijo nuosavybės teisių į turtą, paliktą minėtu testamentu.
6. Teismas pažymėjo, kad prašomo priteisti pobūdžio išlaidos iš esmės yra su namo naudojimu susijusios asmeninės išlaidos. Nurodytos paslaugos buvo teikiamos bendrai namui, todėl šalims neįsirengus atskirų skaitiklių, objektyviai nėra galimybės nustatyti/diferencijuoti, kiek kuris name gyvenančių asmenų faktiškai sunaudoja įvairių komunalinių paslaugų bei turi mokėti komunalinių mokesčių. Nurodė, kad byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių teisinį pagrindą, kuriuo tam tikros namo dalys būtų perleistos naudotis tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nuomos sutartis, panaudos sutartis ar kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog už namui suteiktas komunalines paslaugas turi apmokėti jo bendrasavininkai proporcingai turimo turto daliai.
7. Teismo vertinimu, ieškovui priklauso 81,25 proc. namo, ieškovei – 18,75 proc. namo (atitinkamai 13/16 namo dalių ir 3/16 namo dalys). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs 5 307,18 Eur. Vadinasi, atsakovei tektų pareiga apmokėti 995,10 Eur šių išlaidų (5 307,18 Eur x 18,75 proc.). Atsakovės sūnus G. S. už šį laikotarpį yra atlyginęs ieškovui už jo apmokėtas komunalines paslaugas 966,82 Eur, todėl teismas pažymėjo, kad ieškovui jau atlyginta už komunalines paslaugas, suteiktas 3/16 daliai namo, kuri priklauso atsakovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. 2021 m. gegužės 11 d. byloje gautas apeliacinis skundas, kuriuo ieškovas teismo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 1 686,77 Eur žalos atlyginimo, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atsakovė yra atsiskaičiuosi su ieškovu, naikintinas, kadangi net ir hipotetiškai sutinkant su teismo išvada, kad atsakovė turi pareigą padengti tik 3/16 dalis ieškovo patirtų išlaidų, atsakovė šios dalies nepadengė (teismo atlikto skaičiavimo klaida). Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovui 995,10 Eur, toliau nurodė, kad sumokėjo 966,82 Eur, kas reiškia, kad 28,28 Eur dar trūksta, tačiau teismas priėjo išvadą, kad atsakovė vis tiek yra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu, nors nesumokėjo jai tenkančių 28,28 Eur sumos.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus, pažeidė pareigą teisiškai teisingai kvalifikuoti ginčo santykius. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 2 dalimi, turėjo ieškovo patirtus 1 686,77 Eur priteisti kaip žalą, kadangi atsakovės naudai testamento ginčijimo ieškinys buvo atmestas, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji namą (į kurį buvo teiktos paslaugos) naudojo lygiomis teisėmis kaip ir ieškovas.
9.3. Jeigu teismas nepripažino, kad atsakovė sukėlė ieškovui 1 686,77 Eur žalą pagal nurodytas teisės normas (CPK 146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.251 straipsniai), tai ta suma vis tiek turi būti atlyginta remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi (nepagrįstas praturtėjimas) kaip pagal subsidiarų institutą.
9.4. Nuo pat motinos mirties, visą testamento bylos ginčijimo laikotarpį teismuose, atsakovė aktyviais veiksmais laikė save pusės turto bendrasavininke, nepripažino, kad ieškovas yra beveik viso namo (13/16 dalių) bendrasavininkas ir atsakovė pati tą namą naudojo kaip tik norėjo. Atsakovė nesielgė kaip tik 3/16 turto dalių bendrasavininkė, o elgėsi kaip 1/2 turto bendrasavininkė: pati dažnai būdavo name, name jos leidimu nuolatinai gyveno jos sūnus G. S., kuris su atsakovės žinia ir leidimu tame name įsirengė baldų dirbtuves, gyveno ten ir asmeninį gyvenimą. Be to, atsakovės sūnus su jos žinia ir leidimu užrakino visą namo antrą aukštą, ieškovui raktų nedavė ir ieškovas net negalėjo patekti į antrą namo aukštą bei naudotis jam pagal testamentą priklausančia nuosavybės dalimi.
9.5. Turtu naudojantis trims asmenims komunalinių ir kitų paslaugų sunaudodavo žymiai daugiau atsakovės pusė, nei ieškovas. Atsakovė (tiesiogiai ir per savo sūnų) sunaudodavo komunalinių mokesčių ne pagal sau priklausančias 3/16 turto dalis, bet ne mažiau nei pagal 1/2 turto dalį ir taip padarė ieškovui žalą, kadangi ji už paslaugas nemokėjo.
9.6. Kadangi ieškovas pats už paslaugas sumokėjo 5 307,18 Eur, tai iš atsakovės reikalavo padengti 1/2 minėtų išlaidų (2 653,59 Eur). Atsakovė per savo sūnų kompensavo ieškovui 1/2 jo mėnesinių mokėjimų, tačiau galiausiai nustojo tai daryti. Iš viso ieškovui atsakovė už minėtą laikotarpį per savo sūnų padengė tik 966,82 Eur iš 2 653,59 Eur sumos ir dar liko skolinga 1 686,77 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-9-755/2021 konstatavo, kad testamento dalis, kuria 10/16 motinos turto yra palikta ieškovui, yra teisėta. Vadinasi, visą šį laikotarpį atsakovė visiškai be pagrindo laikė save lygiateise namo bendrasavininke, jai priklausė tik 3/16 namo dalys, ji be pagrindo buvo pritaikiusi laikinąsias apsaugos priemones, be pagrindo ribojo ieškovo teisę pilnai disponuoti namu (didžiąja namo dalimi).
9.8. Ieškovės naudai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos tame ginčo laikotarpyje, už kurį ieškovas siekia prisiteisti žalą. 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti ieškovui gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl 10/16 motinos turto dalių, 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovės iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios trukdė pilnateisiškai ieškovui disponuoti 10/16 motinos namo dalimis (jas perleisti). Atsakovė visiškai nepagrįstai laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojo ieškovo nuosavybės teises į motinos 10/16 namo dalis, visiškai nepaisė jo interesų, kartu su sūnumi G. S. naudojosi į namą teiktomis paslaugomis ne kaip 3/16 namo dalių, bet kaip pusės namo šeimininkai. Jeigu atsakovė nebūtų ginčijusi testamento, nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užėmusi kartu su savo sūnumi daugiau kaip 1/2 namo per visą testamento ginčijimo bylą, nebūtų naudojusis 1/2 (ar daugiau) komunalinių ir ryšio paslaugų, tai atsakovei ir netektų pareiga apmokėti 1/2 namo išlaidų dalies.
9.9. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėse bylose, turėjo realiai įvertinti savo reikalavimo pagrįstumą ir turėjo suprasti, jog, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, gali tekti ieškovui, kuris akivaizdžiai savo procesiniu aktyviu elgesiu nesutiko su atsakovės pretenzijomis dėl paveldėto motinos turto, atlyginti dėl taikytų suvaržymų patirtus nuostolius.
9.10. Atsakovė, kaip matyti iš jos visų faktinių veiksmų, tikrai nelaikė savęs tik 3/16 namo dalių bendrasavininke ir netgi prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apribojusias ieškovo nuosavybės teises į motinos 10/16 namo dalių. Atitinkamai, dėl savo aktyvių neteisėtų veiksmų atsakovė ginčo laikotarpiu paslaugų į namą teikėjams yra atsakinga lygiai tiek pat, kiek ir ieškovas, ir ji turi kompensuoti ieškovui 1 686,77 Eur patirtą žalą. Šioje byloje egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai elgėsi kaip lygiateisė namo bendrasavininkė. Jeigu ieškovė nebūtų laikiusi savęs lygiateise namo bendrasavininke, būtų naudojusi namą tik proporcingai savo nuosavybės teisei, jeigu nebūtų pažeidusi ieškovo teisių ir interesų, jai ir nereikėtų apmokėti 1/2 ieškovo patirtų išlaidų kaip žalos. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad namą kaip lygiateisė bendrasavininkė ji naudojo neturėdama tokios teisės, be kita ko, pareikšdama nepagrįstą ieškinį teisme.
10. 2021 m. birželio 1 d. gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašoma atmesti ieškovo apeliacinį skundą visa apimtimi ir sprendimą palikti galioti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Po šalių motinos mirties faktiškai visą namo plotą užėmė ieškovas, perkėlęs į namą savo įmonę UAB ,,Laumetos prekyba“ be atsakovės sutikimo ir pradėjo jame savo ūkinę – komercinę veiklą. Atsakovės sūnus gyveno tik 10 kv. m. ploto kambaryje, nors atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys namo. Ieškovas ne kartą bandė atsakovės sūnų iškeldinti, sukurdamas neįmanomas gyvenimui sąlygas, šmeiždamas, provokuodamas konfliktui. Atsakovės sūnus 2015–2016 m. mokėjo mokesčius perpus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad yra susidariusi didelė permoka.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. priėmė galutinį procesinį sprendimą testamento nuginčijimo byloje, kuriuo testamentą paliko galioti, kas reiškia, jog 13/16 dalių ginčo turto savininkas yra ieškovas.
11.3. Civilinėje byloje Nr. 2-34011-235/2015 atsakovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jos pačios 2015 m. rugpjūčio 4 d. prašymu buvo panaikintos 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, o kitoje civilinėje byloje Nr. e2-199-987/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi buvo pritaikyta tik viena atsakovės ieškinio užtikrinimo priemonė – įrašas viešajame registre, draudžiantis ieškovui perleisti šalių motinos vardu registruotą turtą, o ne draudimas ieškovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
11.4. Ieškovui priklauso 81,25 proc. namo, atsakovei – 18,75 proc. namo (atitinkamai 13/16 namo dalių ir 3/16 namo dalys). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs 5 307,18 Eur, kas reiškia, jog atsakovei tektų pareiga apmokėti 995,10 Eur šių išlaidų. Atsakovė yra atlyginusi ieškovui už jo apmokėtas komunalines paslaugas 966,82 Eur ir pateikusi tai patvirtinančius duomenis, jog be nurodytų 966,82 Eur ji sumokėjo paslaugų tiekėjams 28,08 Eur už dujas, 6,81 Eur už elektrą ir 18,66 Eur santechnikui, atlikusiam darbus name, be to, ir jos sūnus G. S. už malkas namo išlaikymui sumokėjo 120 Eur (t. y. 50 proc. visos sumos už malkas, nors jam priklausė tik 3/16 mokėjimo). Tokiu būdu ieškovui buvo sumokėta iš viso 1 140,37 Eur su perviršiu.
11.5. Ieškovas savo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą negrindė kitoje civilinėje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovei šioje byloje ieškinys buvo pareikštas dar iki to momento, kai įsiteisėjo 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl yra akivaizdu, kad ieškovas ir negalėjo grįsti ieškinio reikalavimo šiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2021 m. rugsėjo 8 d. ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais parodo, kad atsakovė trukdo ieškovui gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos namo dalis vilkindama vertinimo procesą ir atbaidydama turto vertintojus, pati nesiimdama reikiamos iniciatyvos, kadangi notaras išduos ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į namą tik kai vertinimo ataskaita bus suderinta su atsakove. Šiai dienai ieškovas turi teisę disponuoti tik 3/16 namo dalimis kaip ir ginčo laikotarpiu, dėl to negalima laikyti, kad ieškovas yra pilnateisis didžiosios namo dalies savininkas ir neva už ginčo laikotarpį jam tenka pareiga apmokėti didesnę namo išlaidų dalį bei kad paveldėjimo procesas yra užbaigtas. Tik kai bus atliktas turto vertinimas ir notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą ieškovui į motinos namo dalis, ieškovas bus laikomas realiai gavęs palikimą ir jam atsiras pareiga pačiam apmokėti ir už motinos namo dalis.
13. 2021 m. rugsėjo 20 d. atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad kai testamentinėje byloje teismas panaikino 20 metų terminą ir tapo aišku, kad ieškovas turi nedelsiant atsiskaityti su atsakove pagal testamentą, prasidėjo ieškovo finansinis ir psichologinis teroras daugybinėmis nepagrįstomis bylomis, skundais ir kt. Ne kartą siūlytos bendraturčio žodžiu ir raštu naudojimosi tvarkos ieškovas kategoriškai atsisakydavo, nes jam finansiškai yra labai naudingas nemokamas komercinių prekių sandėliavimas gyvenamajame name ir komercinės veiklos vykdymas. Ieškovas ir toliau įvairiais būdais vilkina atsiskaitymą su atsakove pagal testamentą, nors teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi aiškiai išdėstė, kad paveldėjimo teisės liudijimo ieškovas negaus, kol neatsiskaitys su atsakove pagal testamentą, t. y. tik tuomet bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo (apelianto) E. A. K. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
17. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 3/16 G. S., 3/16 E. A. K., 5/8 O. L. K.. 2015 m. balandžio 1 d. testamentu O. L. K. paliko jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis savo sūnui E. A. K. ir įpareigojo per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos išmokėti G. S. 1/2 turto vertės kompensaciją. 2015 m. gegužės 6 d. O. L. K. mirė. 2015 m. balandžio 1 d. testamentas nėra įsigaliojęs, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė tenkinti G. S. ieškinį iš dalies. Dėl teismo sprendimo buvo paduoti abiejų šalių apeliaciniai skundai. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-9-755/2021 nutarė G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, E. A. K. apeliacinį skundą atmesti; patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo motyvus ir nustatyti, jog O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. AR-1150) 4 punkto turinys keičiamas, pašalinant iš jo tekstą „per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos“ ir „paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai“, pripažinus šias sąlygas negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės, kaip namo bendrasavininkės, pusę komunalinių ir interneto ryšio išlaidų, sumokėtų ieškovo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (CK 4.82 straipsnis). Ginčo laikotarpiu ieškovas sumokėjo 5 307,18 Eur už komunalines paslaugas (elektrą, gamtines dujas, vandenį, šiukšlių išvežimą ir interneto ryšį), atsakovės sūnus ieškovui sumokėjo 966,82 Eur, todėl, ieškovo teigimu, atsakovei, kaip namo bendrasavininkei, kyla pareiga apmokėti ieškovui likusią dalį, sudarančią 1 686,77 Eur (5 307,18 Eur/2 - 966,82 Eur).
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadangi ieškovas 2015 m. liepos 31 d. priėmė palikimą, t. y. ieškovui nuo 2015 m. gegužės 6 d. priklauso 13/16 (3/16 + 5/8) dalių namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei – 3/16 namo dalys. Teismas sprendė, jog už namui suteiktas komunalines paslaugas turi apmokėti jo bendrasavininkai proporcingai turimo turto daliai (CK 4.76 straipsnis; 4.82 straipsnio 3 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs 5 307,18 Eur. Atsakovei tektų pareiga apmokėti 995,10 Eur šių išlaidų (5 307,18 Eur x 18,75 proc.). Kaip pripažįsta pats ieškovas, atsakovės sūnus G. S. už šį laikotarpį yra atlyginęs ieškovui už jo apmokėtas komunalines paslaugas 966,82 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui jau yra atlyginta už komunalines ir kitas paslaugas, suteiktas 3/16 daliai namo, kuri priklauso atsakovei.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
20. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovė nepadengė net 3/16 apelianto išlaidų, o teismas padarė skaičiavimo klaidą. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovui 995,10 Eur, toliau nurodė, kad sumokėjo 966,82 Eur ir 28,28 Eur dar trūksta, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu, nors nesumokėjo jai tenkančių 28,28 Eur sumos.
21. Apeliacinės instancijos tesimas negali sutikti su apelianto argumentais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs 5 307,18 Eur. Atsakovės sūnus G. S. 2015 m. gegužės mėn.– 2016 m. spalio mėn. iš atsakovės lėšų ieškovui sumokėjo 966,82 Eur, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tačiau bylos duomenimis G. S. pats mokėjo už komunalinės ir kitas paslaugas – 28,08 Eur už dujas, 6,81 Eur už elektrą ir 18,66 Eur santechnikui, atlikusiam darbus name, už malkas, skirtas namo išlaikymui sumokėjo 120 Eur (2019 m. balandžio 23 d. atsiliepimo į ieškinį 1 priedas). Sumos, sumokėtos iš atsakovės lėšų, taip pat turėjo būti paskirstomos namo dalių savininkams proporcingai kiekvieno bendraturčio daliai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė yra skolinga jam už sumokėtus mokesčius už namui teikiamas paslaugas.
Dėl naujų argumentų apeliacinės instancijos teisme.
22. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
24. CPK nustato draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
25. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą teisiškai teisingai kvalifikuoti ginčo santykius. Apelianto vertinimu, teismas turėjo ieškovo patirtus 1 686,77 Eur priteisti kaip žalą, kadangi atsakovės naudai testamento ginčijimo ieškinys buvo atmestas, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji namą, į kurį buvo teiktos paslaugos, naudojo lygiomis teisėmis kaip ir ieškovas, arba kaip atsakovės nepagrįstą praturtėjimą. Nuo pat motinos mirties, visą testamento bylos ginčijimo laikotarpį teismuose, atsakovė aktyviais veiksmais laikė save pusės turto bendrasavininke, nepripažino, kad ieškovas yra beveik viso namo (13/16 dalių) bendrasavininkas ir atsakovė pati tą namą naudojo kaip norėjo. Atsakovė nesielgė kaip tik 3/16 turto dalių bendrasavininkė, o elgėsi kaip 1/2 turto bendrasavininkė: pati dažnai būdavo name, name jos leidimu nuolat gyveno jos sūnus G. S., kuris su atsakovės žinia ir leidimu tame name įsirengė baldų dirbtuves, bei turėjo asmeninį gyvenimą. Be to, atsakovės sūnus su jos žinia ir leidimu užrakino visą namo antrą aukštą, ieškovui raktų nedavė ir šis net negalėjo patekti į antrą namo aukštą bei naudotis jam pagal testamentą priklausančia nuosavybės dalimi.
26. Ieškovės naudai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos tame ginčo laikotarpyje, už kurį ieškovas siekia prisiteisti žalą. 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti ieškovui gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl 10/16 motinos turto dalių, 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovės iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios trukdė pilnateisiškai ieškovui disponuoti 10/16 motinos namo dalimis (jas perleisti). Jeigu atsakovė nebūtų ginčijusi testamento, nebūtų prašiusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užėmusi kartu su savo sūnumi daugiau kaip 1/2 namo per visą testamento ginčijimo bylą, nebūtų naudojusis 1/2 (ar daugiau) komunalinių ir ryšio paslaugų, tai atsakovei ir netektų pareiga 1/2 namo išlaidų dalies apmokėti.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paminėtų faktinių aplinkybių apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė, apie jas neužsiminta ir atsiliepime į ieškinį, dėl jų apeliantas neteikė jokių įrodymų. Ieškiniu apeliantas reikalavo priteisti 1 686,77 Eur iš atsakovės, kaip iš namo bendrasavininkės, savo reikalavimą grindė CK 4.82 straipsniu, kartu nuosekliai įrodinėjo, kad atsakovė yra 3/16 namo dalių bendrasavininkė. Taip pat pažymėtina, kad šalių ginčas dėl jų motinos testamento pripažinimo negaliojančiu ir turto dalių nustatymo pasibaigė tik 2021 m. vasario 17 d., kai Panevėžio apygardos teismas priėmė galutinį procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-9-755/2021; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas bei pagrįstumas galėjo būti vertinamas tik byloje, kurioje jos buvo pritaikytos.
28. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
29. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, dėl kurių jam buvo sudarytos kliūtys naudotis 13/16 turto (namo) dalimi, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė iš esmės tinkamą procesinį sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apelianto E. A. K. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti šioje nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinį skundą ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei priteistinos jos patirtos 500 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalie 1 punktu,
nutaria:
Apelianto E. A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.