- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2-1152-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08107-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Trečiasis asmuo
- G. S., uždaroji akcinė bendrovė ,,Laumetos prekyba“
- Ieškovas
- E. G. K.
- Atsakovas
- G. S.
- Advokatai
- Arvydas Budnikas, Viktoras Dovidaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. K. ieškinį atsakovei G. S.; tretieji asmenys – G. S. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Laumetos prekyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. S. 1 686,77 Eur žalos už komunalines ir ryšio paslaugas atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 m. namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė 3 savininkams: 3/16 dalys ieškovui, 3/16 dalys atsakovei (ieškovo seseriai) ir 5/8 dalys šalių mamai O. L. K.. 2010 m. rugsėjo mėn. ieškovas persikėlė gyventi į tėvų namus (duomenys neskelbtini), kadangi išsiskyrė su savo žmona. Tuo metu name jau gyveno atsakovės sūnus G. S.. 2015 m. gegužės 6 d. mirė šalių motina O. L. K., kuri pagal testamentą jai priklausančias 5/8 dalis namo paliko ieškovui. Ieškovas iš savo lėšų mokėjo už komunalines ir ryšio paslaugas ir pasiūlė savo sūnėnui (atsakovės sūnui) šias išlaidas apmokėti lygiomis dalimis. Sūnėnas sutiko su ieškovo pasiūlymu ir kurį laiką mokėjo, tačiau vėliau pareikalavo iš ieškovo gauti rašytinius patvirtinimus apie sumokėtas sumas. Sūnėnas paskutinį kartą sumokėjo 2016 m. rugsėjo mėn., tačiau vėliau prie komunalinių ir ryšio išlaidų apmokėjimo neprisidėjo. Už laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. namui tiektą elektrą, gamtines dujas, vandenį, šiukšlių išvežimą ir internetą ieškovas iš viso sumokėjo 5 307,18 Eur, atsakovės sūnus G. S. – 966,82 Eur, taigi atsakovės sūnus yra skolingas ieškovui 1 686,77 Eur. Kadangi turto bendrasavininkė yra atsakovė, todėl 1 686,77 Eur sumą, kaip žalą, ieškovui turi atlyginti būtent atsakovė (CK 4.82 straipsnis). Ieškiniu prašomos atlyginti išlaidos susideda tik iš išlaidų, reikalingų gyvenamajam namui išlaikyti bei išsaugoti ir atsakovei priskirtinų išlaidų. Ginčo periodu (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) namu daugiausiai naudojosi ieškovas ir atsakovės sūnus G. S.. Atsakovės sūnus itin intensyviai viso ginčo laikotarpiu naudojosi namo ištekliais – jis naudojo savo asmeninėms reikmėms beveik visą namo antrą aukštą, be to, namo rūsyje atsakovės sūnus turėjo dirbtuves, kur gamindavo pardavimui baldus. Trečiasis asmuo UAB ,,Laumetos prekyba“ nesinaudojo jokiomis paslaugomis, už kurių apmokėjimą ieškinį šioje byloje pareiškė ieškovas, nes name buvo tik sandėliuojamos įmonės prekės, pati įmonė veiklos nuo 2014 m. nevykdo, ginčo laikotarpiu viso namo komunalinės paslaugos vidutiniškai siekdavo tik 120,61 Eur, t. y. labai mažos, lyginant su tuo, kad namo plotas yra daugiau kaip 200 kv. m. Jei įmonė name būtų vykdžiusi veiklą, tai kasmėnesinė mokesčių suma būtų akivaizdžiai didesnė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra gavusi jokių reikalavimų iš komunalinių ir ryšių paslaugų tiekėjų apie nesumokėtą skolą. Atsakovė gyvena visai kitu adresu. Ieškovui atsakovė yra sumokėjusi už visas paslaugas proporcingai jai priklausančiai daliai (3/16 dalys) su didele permoka. Po šalių motinos mirties faktiškai visą namo plotą užėmė ieškovas, perkėlęs į namą savo įmonę UAB ,,Laumetos prekyba“ (ofisą ir sandėlį) be atsakovės sutikimo. Atsakovės sūnus gyveno tik 10 kv. m ploto kambaryje, nors atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys namo. Ieškovas ne kartą bandė atsakovės sūnų iškeldinti, sukurdamas neįmanomas gyvenimui sąlygas, šmeiždamas, provokuodamas konfliktui. Atsakovės sūnus 2015–2016 m. mokėjo mokesčius perpus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad yra didelė permoka. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. priėmė galutinį procesinį sprendimą testamento nuginčijimo byloje, kuriuo testamentą paliko galioti. Vadinasi, 13/16 dalių ginčo turto savininkas yra ieškovas. Ieškovas po mamos mirties be atsakovės žinios ir sutikimo į ginčo namą perkėlė savo įmonę UAB ,,Laumetos prekyba“, o vėliau ir UAB ,,Veltona“ ofisą ir sandėlį, užimdamas didžiąją dalį gyvenamojo ploto. Ieškovas melagingai nurodo, kad UAB ,,Laumetos prekyba“ gyvenamajame name nuo 2014 m. nevykdo veiklos.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Laumetos prekyba“ atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi ieškovui ir atsakovei namas priklauso lygiomis dalimis, be to, atsakovė intensyviai naudojasi namu per savo sūnų G. S.. Ginčo laikotarpiu UAB ,,Laumetos prekyba“ jokiomis paslaugomis, už kurių apmokėjimą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, nesinaudojo, todėl neturi pareigos apmokėti. Nuo 2014 m. UAB ,,Laumetos prekyba“ intensyviai veiklos nevykdo, name buvo tik sandėliuojamos UAB ,,Laumetos prekyba“ prekės, todėl jokių namo mokesčių mokėti neprivalo.
5. Trečiasis asmuo G. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Panevėžio apygardos teisme 2021 m. vasario 17 d. buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo ginčijamas testamentas buvo paliktas galioti. Ieškovas gyvenamosios paskirties patalpas naudojo ir naudoja iki šiol jo vadovaujamų įmonių UAB ,,Laumetos prekyba“ ir ,,Veltona“ ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bendrovėms priklausančių prekių sandėliavimui gyvenamose patalpose, darbo funkcijoms vykdyti. Ieškovas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad, viena vertus, komunalinių išlaidų už namui teikiamas paslaugas mokama labai mažai, kita vertus, nurodo, kad G. S. namo rūsyje intensyviai dirbo. Didžiąją namo dalį, įskaitant namo antrą aukštą užėmė ieškovas, o G. S. tik 10 kv. m. kambarį, nors atsakovei priklausė 3/16 dalys namo, t. y. 42 kv. m, ir naudojosi bendro naudojimosi patalpomis.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens ,,Laumetos prekyba“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas atsakovei, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei, atlyginti pusę sumos, ieškovo sumokėtos už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ginčo laikotarpiu gyvi buvo du minėto namo savininkai – ieškovas ir atsakovė, kuriems abiem priklausė po vienodą namo dalį (po 3/16 dalis). Per ginčo laikotarpį ieškovas sumokėjo 5 307,18 Eur, o atsakovė sumokėjo 966,82 Eur, todėl atsakovei liko pareiga sumokėti 1 686,77 Eur (5 307,18 Eur/2 - 966,82 Eur). Visos šios išlaidos skirtos namo išlaikymui. CK 4.82 straipsnis ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nesvarbu naudojimosi/nesinaudojimo turtu faktas, bet bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas proporcingai savo turimo turto daliai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčo namu naudojosi – ieškovas tiesiogiai naudojosi namu jame gyvendamas, o atsakovė per savo sūnų G. S. (trečiąjį asmenį byloje), kuris gyveno minėtame name. Tai, kad atsakovė naudojosi namu ne tiesiogiai, neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti pusės komunalinių išlaidų. 2015 m. balandžio 1 d. testamentu šalių mama O. L. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) paliko jai priklausiusias 5/8 dalis namo ieškovui, tačiau atsakovė, užginčijusi testamentą ir paprašiusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neleido ieškovui priimti palikimo. Atsakovė nei leido priimti ieškovui palikimo, nei sutinka apmokėti pusę išlaidų; tokia situacija yra negalima.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad didžioji dalis sutarčių buvo sudarytos šalių mamos vardu. Ieškovas, kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, sąmoningai ilgą laiką nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ieškovas yra mirusiosios teisių perėmėjas, tai patvirtina pats faktas, kad jis sudarė naujas sutartis su paslaugų teikėjais. Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės: turto administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, šių grupių neišskyrė, nors tokia pareiga tenka jam. Ginčo name veikė dvi ieškovo įmonės. Vilniaus miesto savivaldybė konstatavo, kad ieškovas gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį. Byloje esantys objektyvūs įrodymai paneigia ieškovo teiginį, kad jo įmonės gyvenamajame name nevykdė veiklos. Visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad trečiasis asmuo G. S. gyvenamosiose patalpose intensyviai vykdė ūkinė komercinę veiklą. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. S. palaikė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, patvirtino, kad ginčo laikotarpiu name gyveno ieškovas ir G. S., tačiau, jo teigimu, komunalinių paslaugų žymiai daugiau išnaudojo ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
9. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei, prašydamas priteisti iš jos pusę komunalinių ir interneto ryšio išlaidų, sumokėtų ieškovo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas tuo, kad namas minėtu laikotarpiu abiem šalims priklausė lygiomis daliomis (po 3/16 dalis). Ginčo laikotarpiu ieškovas sumokėjo 5 307,18 Eur už komunalines paslaugas (elektrą, gamtines dujas, vandenį, šiukšlių išvežimą ir interneto ryšį), atsakovės sūnus ieškovui sumokėjo 966,82 Eur, todėl, ieškovo teigimu, atsakovei, kaip namo bendrasavininkei, kyla pareiga apmokėti ieškovui likusią dalį, sudarančią 1 686,77 Eur (5 307,18 Eur/2 - 966,82 Eur).
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 6 d. priklausė trims asmenims: ieškovui (3/16 namo dalys), atsakovei (3/16 namo dalys) ir O. L. K. (5/8 dalys). 2015 m. gegužės 6 d. namo bendrasavininkė O. L. K. mirė. 2015 m. balandžio 1 d. testamentu O. L. K. jai priklausiusias 5/8 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Ieškovas, įrodinėdamas, kad atsakovei kyla pareiga apmokėti pusę komunalinių mokesčių, patirtų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tokią savo poziciją motyvuoja tuo, kad ginčo laikotarpiu namas priklausė abiem šalims lygiomis dalimis (po 3/16 dalis), kadangi atsakovė, užginčijusi testamentą ir paprašiusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neleido ieškovui priimti palikimo. Tokia ieškovo pozicija atmestina kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsta.
11. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas apie palikimo fakto įregistravimą testamentų registre patvirtina, kad ieškovas palikimą, atsiradusį po palikėjos O. L. K. mirties, priėmė 2015 m. liepos 31 d.
12. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Tačiau įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008). Be to, palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią: įpėdinis palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teisės doktrinoje (pvz., žr.: Augytė-Kamarauskienė L. Palikimo priėmimas // iš Paveldėjimo teisė. Lietuvos notarų rūmai. 2018. P. 229).
13. Kadangi ieškovas 2015 m. liepos 31 d. priėmė palikimą, palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią, konstatuotina, kad ieškovui nuo 2015 m. gegužės 6 d. priklauso 13/16 (3/16 + 5/8) dalių namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei – 3/16 namo dalys. Taigi ieškovo argumentas, kad ginčo laikotarpiu abiem šalims priklausė lygios dalys namo, atmestinas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centre įregistruota, jog ieškovui ir atsakovei priklauso po 3/16 dalis namo, nereiškia, jog šalių nuosavybės teisės į ginčo namą lygios. Ieškovas nuosavybės teisę į likusias 5/8 dalis namo įgijo paveldėjimo būdu, kaip vienu iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), o asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o tik teisių išviešinimo funkciją. Tai, jog ieškovo nuosavybės teisių apimtis buvo ginčijama teisme (ginčijant minėtą testamentą), nereiškia, kad ieškovas, 2015 m. liepos 31 d. priėmęs palikimą, neįgijo nuosavybės teisių į turtą, paliktą minėtu testamentu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad 2015 m. balandžio 1 d. testamento dalis, kuria O. L. K. paliko ieškovui 5/8 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra nuginčyta. Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad ieškovo argumentas, jog atsakovė, pareikšdama ieškinį dėl testamento nuginčijimo, trukdė atsakovui priimti palikimą, yra faktiškai nepagrįstas. Ieškovas per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą ir palikimą 2015 m. liepos 31 d. priėmė. Palikimo priėmimo fakto, kaip minėta, nekeičia aplinkybė, kad paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui nebuvo (nėra) išduotas.
14. CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
15. Kaip minėta, paduotu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę išlaidų, ginčo laikotarpiu ieškovo sumokėtų už elektrą, gamtines dujas, vandenį, šiukšlių išvežimą ir interneto ryšį. Tokio pobūdžio išlaidos iš esmės yra su namo naudojimu susijusios asmeninės išlaidos. Kita vertus, nurodytos paslaugos buvo teikiamos bendrai namui, todėl šalims neįsirengus atskirų skaitiklių, objektyviai nėra galimybės nustatyti/diferencijuoti, kiek kuris name gyvenančių asmenų faktiškai sunaudoja įvairių komunalinių paslaugų bei turi mokėti komunalinių mokesčių. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių teisinį pagrindą, kuriuo tam tikros namo dalys būtų perleistos naudotis tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nuomos sutartis, panaudos sutartis ar kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog už namui suteiktas komunalines paslaugas turi apmokėti jo bendrasavininkai proporcingai turimo turto daliai (CK 4.76 straipsnis; 4.82 straipsnio 3 dalis).
16. Kaip minėta, ieškovui priklauso 81,25 proc. namo, ieškovei – 18,75 proc. namo (atitinkamai 13/16 namo dalių ir 3/16 namo dalys). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs 5 307,18 Eur. Vadinasi, atsakovei tektų pareiga apmokėti 995,10 Eur šių išlaidų (5 307,18 Eur x 18,75 proc.). Kaip pripažįsta pats ieškovas, atsakovės sūnus G. S. už šį laikotarpį yra atlyginęs ieškovui už jo apmokėtas komunalines paslaugas 966,82 Eur. Taigi ieškovui jau yra atlyginta už komunalines paslaugas, suteiktas 3/16 daliai namo, kuri priklauso atsakovei.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmetamas.
18. Atmetus ieškinį, ieškovo ir jo pusėje esančio trečiojo asmens UAB ,,Laumetos prekyba“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei priteistinos jos patirtos 1 120 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
19. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 15,88 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,88 Eur (penkiolika eurų ir 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.