Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-355-838/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-18
Bylos Nr.: e2-355-838/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04477-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Giedrė
Ieškovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „S“, uždarajai akcinei bendrovei „S“
Suinteresuotas asmuo: Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „P.p“
Advokatai: Aurimas Grudikis

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-355-838/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04477-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.12; 3.2.4.11

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė,

sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Gretai Tarasevičiūtei, Violetai Žalienei, Gintarei Vaitkienei,

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S“, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „P.p“, dėl sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė prašo nutraukti su atsakove 2021 m. gruodžio 8 d. sudarytą teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. J9-3113 (toliau – Sutartis) dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros, suplanuotos teritorijos dalyje rengimo ir finansavimo žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu.

1.2. Nurodė, jog sutartimi šalys susitarė dėl sutarties objekto: „1. Vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, korektūros suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rengimas ir finansavimas. Planuojamos teritorijos plotas – apie 1,375 ha.“. Tai yra, buvo susitarta dėl minėto sklypo detaliojo plano korektūros.

1.3. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, pagal kurio sprendinius gatvių sankryžos kampe esančiai Sklypo teritorijai buvo nustatyta: visuomeninė Sklypo paskirtis su konkrečia statinių zona Sklype; visuomeniniai pastatai, konkrečiai V3 – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos; leistinas pastatų aukštis metrais – 13; leistinas Sklypo užstatymo tankumas – 0,3; leistinas Sklypo užstatymo intensyvumas – 1,5; leistinas pastatų aukštų skaičius – du aukštai + mansarda.

1.4. Nurodė, jog ieškovės direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1420 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Sklypo planavimo darbų programa, kurios tikslas – detalizuoti Sklypo teritorijos planavimo sprendinius, uždaviniai –detalizuoti Sklypo naudojimo reikalavimus, papildomi uždaviniai: numatyti funkcinius bei kompozicinius ryšius su gretimomis teritorijomis, numatyti teritoriją socialiniai infrastruktūrai ir želdiniams; rengiama koncepcija dėl reikšmingo visuomenės intereso. Ieškovė pažymi, jog Sklypo planavimo darbų programa numatė tik socialinę infrastruktūrą su želdiniais dėl reikšmingo visuomeninio intereso ir santykio su aplinkinėmis teritorijomis. Todėl, įvertinant aplinkosauginius reikalavimus pagal ieškovės Aplinkosaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. VS-10227, 2021 m. gruodžio 23 d. buvo išduotos atitinkamos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG204954. Ieškovės vertinimu, Sklypo teritorijos planavimo sprendiniai, numatyta vaikų ugdymo įstaigų vieta tiesiogiai koreliavo su vėlesniais gretimų teritorijų planavimo sprendiniais, sukuriant harmoningą socialinės infrastruktūros optimalų išdėstymą. Todėl Sklypo paskirties pakeitimas į komercinę ir/ar gyvenamąją, atitinkamai sukeltų neigiamas pasekmes. Atsakovė 2023 m. sausio 17 d. pateikė prašymą organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo Nr. UA1-17, kuriuo ne detalizavo Sklypo detaliojo plano sprendinius, o numatė visiškai naujus teritorijų planavimo sprendinius, kuriais bandoma pakeisti Sklypo detaliojo plano sprendinius ir, atitinkamai, Sklypo paskirtį, tačiau ieškovė 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-123 nesutiko su tokiu atsakovės pasiūlymu. Ieškovės vertinimu, atsakovė per atstovą –detaliojo plano korektūros koncepcijos rengėją UAB „P. p.“ – bandė pakeisti Sklypo paskirtį iš visuomeninės į komercinę ir gyvenamąją, nepaisant to, kokiomis sąlygomis ir kokiu tikslu Nacionalinė žemės tarnyba pardavė Sklypą, kurio kaina koreliavo su esama Sklypo paskirtimi. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-123 pareikalavo ištaisyti pateiktos koncepcijos neatitikimus, tačiau tai nepadaryta iki šiol ir nėra jokių duomenų dėl atsakovės ketinimų taisyti. Ieškovės manymu, atsakovė vilkina sutarties vykdymą.

1.5. Savo reikalavimą nutraukti sutartį teismo sprendimu ieškovė grindžia tuo, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovės teigimu, jog Sutartimi negauta to, ko tikėtasi, t. y. ieškovė tikėjosi mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybą detalizuojančių sprendinių (koreliuojančių su aplinkinių gyvenamųjų rajonų visuomeninės paskirties sprendiniais), o gavo naujus komercinės ir gyvenamosios statybos sprendinius, kurie prieštarauja tiek esamo, tiek gretimų gyvenamųjų rajonų darnaus vystymo principams. Nurodė, jog tiek pagal Sutarties esmę, tiek pagal ieškovės išduotas 2021 m. gruodžio 23 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG204954, tiek pagal naujų komercinės ir gyvenamosios statybos sprendinių nederinimo motyvus, matosi, jog galiojančio Sklypo detaliojo plano laikymasis turi esminę reikšmę. Atsakovės pasiūlyti Sklypo teritorijų planavimo sprendiniai yra sąlygoti tik finansinės naudos gavimu, nėra suinteresuoti visuomeninės (vaikų darželio ir/ar mokyklos) infrastruktūros vystymu. Nurodė, jog atsakovė grubiai ir nemotyvuotai pažeidė Sutartį, t. y. su naujo komercinės ir gyvenamosios statybos sprendiniais „nukrypo“ nuo galiojančio Sklypo detaliojo plano, be to, ieškovės nederinimai nebuvo ginčyti. Atsakovė (neginčydama ieškovės nederinimų) pripažino savo kaltę, už kurią ir privalo prisiimti atsakomybę. Be to, Sutarties nutraukimas neturės įtakos atsakovės valdomam sklypui, nes atsakovė, įsigydama sklypą negalėjo nežinoti sklypo teritorijų planavimo sprendinių ir sprendinių įtaką sklypo vystymui, perspektyvai, rinkos vertei ir pan. Pažymėjo, jog atsakovė gali naudoti/vystyti sklypą be Sutarties, nes galiojančiame sklypo detaliajame plane yra nustatyti užstatymo reglamentai, t. y. atsakovė bet kada gali inicijuoti faktines statybas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, mano, kad ieškinys nepagrįstas. Nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės inicijuotos Detaliojo plano korektūros inicijavimo sutarties, kurios tikslas buvo ir yra pakeisti esamą Sklypo naudojimo būdą (ne paskirtį) į Bendrajame plane numatytą vieną iš kitų galimų žemės naudojimo būdų, galimų pažeidimų ir Sutarties nutraukimo teisėtumo. Mano, jog ieškovė neskiria Žemės įstatyme įtvirtintų „žemės naudojimo paskirties“ ir „žemės naudojimo būdo“ sąvokų.

2.1. Nurodė, jog projektuotojo vadovė D. Z. 2021 m. spalio 29 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, kuriame nurodė bei pagrindė, kokiu konkrečiu Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu siūlė koreguoti Detalųjį planą. Projektuotojo nurodyti Detaliojo plano korektūros planavimo tikslai neprieštaravo įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) aukštesnio ar to paties teritorijų planavimo lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nes teiktą Pasiūlymą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. AD2-2163 dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo plano) koregavimo iniciatyvai (priedas Nr. 2) iš esmės pritarė ir priėmė 2021 m. spalio 29 d. Pasiūlymą ir minėtu įsakymu patvirtino jo teisėtumą (pagrįstumą). 2021 m. lapkričio 8 d. Administracijos direktoriaus įsakymas nėra nuginčytas/panaikintas, todėl yra galiojantis. Atsakovė minėtame pasiūlyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Detaliojo plano korektūros metu yra siekiama „nekeičiant žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, pakeisti naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos ir nustatyti du naudojimo būdus: rekreacinės teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. kitam 2021 m. gruodžio 2 d. priimtam įsakymui Nr. AD2-2360 atitinkamai pritarė ir Detaliojo plano korektūros rengimo tikslams. 2021 m. gruodžio 2 d. priimtu įsakymu Administracijos direktorius nustatė, kad pradedami rengti Detaliojo plano korektūros rengimo tikslai: detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; įpareigojo Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti planavimo darbų programą, joje nustatyti nagrinėjamą teritoriją, teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties projektą ir pateikti teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo iniciatorei – atsakovei. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog 2021 m. spalio 29 d. teiktame Pasiūlyme ir 2021 m. gruodžio 2 d. Administracijos direktoriaus įsakyme atsakovės vardu veikusiu Projektuotojo nurodyti Detaliojo plano korektūros tikslai buvo atitinkamai perkelti ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1420 patvirtintos Detaliojo plano korektūros planavimo darbų programos 6 punktą, bei Sutarties 2 punktą, kuriuose atitinkamai numatyta, kad teritorijos prie (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417, korektūros suplanuotos teritorijos dalyje rengimo tikslai – detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimu, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijos planavimo įstatymo teritorijos planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Detaliojo planavimo tikslai: detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų planavimo dokumentų sprendiniams. Taigi, atsakovei siekiant koreguoti Detaliojo plano sprendinius (keisti Sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus), buvo pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra pagal minėtų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319.4.5.2 papunktį, nepažeidžiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju, Klaipėdos miesto Bendrojo plano sprendinių.

2.2. Atsakovė akcentuoja, jog Sutartis buvo sudaryta 7 metų terminui (su galimybe šį terminą pratęsti) ir joks teisės aktas nereguliuoja planavimo iniciatoriaus teikiamų Detaliojo plano korektūros pasiūlymų skaičiaus ar pateikimo terminų. Dėl šių priežasčių, naujų koncepcijos variantų rengimas vietoj ankstesnių pasiūlymų koregavimo negali būti laikomas planavimo iniciatoriaus (atsakovės) piktnaudžiavimu ar Detaliojo plano korektūros proceso vilkinimu.

2.3. Nurodė, jog vadovaujantis atsakovei atstovaujančio projektuotojo parengtais dokumentais, šiuo metu galiojantis Bendrasis planas, skirtingai nei galios netekęs ankstesnis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintas Bendrasis planas ir jo sudedamąja dalimi buvę specialieji planai, Sklypo teritorijai numatė net kelis galimus naudojimo būdus. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patvirtintu 2021 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-191, patvirtintu Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimu, planuojamos teritorijos Sklypas pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą patenka į 10.10 Medelyno rajoną. Planuojamas Sklypas taip pat patenka į Specializuotų kompleksų zoną, kurioje yra galimi net keli žemės naudojimo būdai – (V) visuomeninė, (K) komercinė, (R) rekreacinė, (B) bendro naudojimo, (I2) infrastruktūros, (E) atskirųjų želdynų. Sklypo teritorijos naudojimo tipas – (SK) specializuotų kompleksų teritorijos, (SI) – socialinės infrastruktūros teritorija, didžiausias leistinas pastatų aukštis – 16 m, užstatymo intensyvumas iki 0,8, rekomenduojama 15 proc. sklypo teritorijos želdynai. Teritorijos plėtojimo būdas – nauja plėtra. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Sklype galimas mažmeninės prekybos centras iki 100 kv. m ploto. Teritorijoje nustatyti didžiausi leistini aukščio ir intensyvumo reglamentai gali būti taikomi tiek, kiek neprieštarauja kultūros paveldo objektų ir/ar vietovių vertingosioms savybėms. Jų įgyvendinimas turi būti pagrindžiamas pagal galiojančius teisės aktus, išsaugant istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą bei paryškinant paveldo objektų savitumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės inicijuoto ir Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos Detaliojo plano korektūros tikslai ir pateikti koncepcijų sprendiniai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, todėl atsakovė pagrįstai teikė ieškovei svarstyti tokius Detaliojo plano korektūros koncepcijos variantus, kuriais buvo siekiama pakeisti esamus, pačios ieškovės nuo Detaliojo plano įsigaliojimo neįgyvendintus sprendinius, pakeičiant esamą Sklypo naudojimo būdą į kitą galimą.

2.4. Atsakovė pažymi, kad nei Sutarties sąlygos, nei teisės aktai nenumato jokių terminų, per kuriuos planavimo iniciatorius būtų įpareigotas pateikti planavimo organizatoriui priimtiną Detaliojo plano korektūros koncepcijos variantą, juolab, kad pats koncepcijos priimtinumas išimtinai priklauso nuo ieškovę atstovaujančių tarnautojų priimtų sprendimų ir subjektyvios nuomonės.

2.5. Atsakovė papildomai pažymi, kad po 2023 m. vasario 27 d. ieškovės priimto sprendimo (koncepcijos nederinimo), atsakovė nevilkino Sutarties vykdymo, nes investavusi į Sklypo pirkimą yra suinteresuota jį toliau vystyti. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovė informuoja, kad, siekdama Sklypo dalyje suprojektuoti ir pastatyti ieškovės pageidaujamą visuomeninės paskirties pastatą (vaikų darželį), atsakovė kreipėsi į dar vieną projektuotoją –UAB „D. p.“, kuri su Urbanistikos ir architektūros skyriumi suderino 2023 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Mokslo paskirties pastato, Klaipėda, (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. UAB „D.p.“ jau taip pat parengė naujas Detaliojo plano korektūros ir Mokslo paskirties pastato (vaikų darželio) statybos projekto projektinių pasiūlymų koncepcijas. Atsakovė surado verslo partnerį – Klaipėdoje veiklą jau vykdantį būsimo mokslo paskirties pastato valdytoją/operatorių, su kuriuo šiuo metu yra derinamos dalies Sklypo, kuriame pradėtas projektuoti mokslo paskirties pastatas, pirkimo–pardavimo sąlygos. Todėl yra akivaizdu, kad atsakovė nuo 2023 m. vasario 27 d. atliko aktyvius pasirengimo veiksmus, siekdama pateikti naują (ieškovei priimtiną ir išbaigtą) Detaliojo plano korektūros koncepciją.

2.6. Atsakovės nuomone, ieškovės dėstomi kaltinimai atsakovei dėl tariamai padarytų esminių Sutarties pažeidimų visiškai nekoreliuoja su pačios ieškovės neveiklumu, tariamai turint, tačiau nesinaudojant Sutartyje ir įstatyme numatyta vienašalio Sutarties nutraukimo teise. Jeigu, nagrinėjamu atveju, tikrai egzistuotų bent vienas ieškovės nurodomas įstatyme (CK 6.217 straipsnio 1 dalyje) ar pačioje Sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas, ieškovė, vadovaudamasi viešojoje erdvėje bandomu suformuoti neskaidraus Sklypo įsigijimo proceso naratyvu ir gindama viešąjį interesą jau seniai būtų pasinaudojusi savo menamai turima vienašalio sutarties nutraukimo teise ir nutraukusi su atsakove sudarytą Sutartį ne teismo tvarka, laikydamasi Sutartyje numatytų vienašalio Sutarties nutraukimo procedūrų.

2.7. Atsakovės nuomone, ieškovei neįrodinėjant neesminio Sutarties pažeidimo fakto ir nereikalaujant Sutarties nutraukti CK 6.217 straipsnio 4 dalies ar kitu įstatyme nustatytu pagrindu, o teismui nenustačius CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų esminio sutarties pažeidimo taikymo kriterijų visumos, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, jog pagrindinis atsakovės gynybos motyvas – ieškovės ieškinio atskirų motyvų/žodžių ištraukimas iš konteksto, ignoruojant sąvokų turinio esmę. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, jog galiojantys Sklypo teritorijų planavimo sprendiniai gali būti keičiami, tačiau atsakovė „užmiršta“, jog Sutarties 2 punkte buvo apibrėžtos tokių keitimų ribos. Pažymi, kad atsakovė ignoruoja kitas Sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovė privalėjo per nustatytą terminą pakoreguoti detaliojo plano korektūros koncepciją.

3. Ieškovė 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, jog atsakovė pažeidė šiuos sutarties punktus: 1) Sutarties 1 punktą, kuriuo buvo susitarta dėl Sklypo detaliojo plano korektūros, o atsakovė siekia atlikti detaliojo plano keitimą; 2) Sutarties 2 punktą, kuriuo buvo susitarta dėl Sklypo detaliojo plano korektūros tikslų, nekaičiant esamo Sklypo detaliojo plano: kokie visuomeninės paskirties statiniai ir kokioje Sklypo vietoje bei kaip bus išdėstyti; 3) Sutarties 4.2. punktą, kuriuo buvo susitarta, jog atsakovė nepažeis trečiųjų asmenų interesų, tačiau pažeidžia aplinkinių teritorijų gyventojų, vystytojų ir kt. asmenų interesus, nes siekia sugriauti koreliacinius ryšius tarp Sklypo ir aplinkinių teritorijų planavimo sprendinių; 4) Sutarties 4.3. punktą, kuriuo buvo susitarta Sklypo būtinąją detaliojo plano korektūrą rengti, vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo sprendiniais, galiojančiu Sklypo detaliuoju planu; 5) Sutarties 4.11. punktą: siekė padidinti gyvenamosios ir komercinės paskirties teritoriją; 6) Sutarties 11 punktą. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-123 pareikalavo ištaisyti pateiktos koncepcijos neatitikimus, tačiau tai nepadaryta iki šiol, o atsakovės bylą teikiamos darželio koncepcijos nesprendžia Sklypo koncepcijos problemos: darželio teritorija (su pastatais, automobilių aikštelėmis ir žaliosiomis erdvėmis) užims tik apie 10 proc. nuo viso Sklypo ploto. Atsakovė pažeidė Sutartį, nes vietoje visuomeninės paskirties teritorijų planavimo sprendinių detalizavimo (konkretizavimo), siekia sukurti prielaidas – pakeisti esamą Sklypo paskirtį iš visuomeninės į komercinę.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė 2024 m. vasario 19 d. rašytinius paaiškinimus ir pažymėjo, jog atsakovei atstovavusi UAB „P. p.“ vadovė D. Z. 2021 m. spalio 19 d. pateikė ieškovei pirminį pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo, kur nurodė, kad planavimo tikslai yra koreguoti Detaliojo plano sprendinius, t. y. nekeičiant žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į rekreacinės teritorijos, nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, koreguoti teritorijos naudojimo reglamentus. Po minėto pasiūlymo pateikimo 2021 m. spalio 27 d. tarp šalių vyko pasitarimas, kurio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai išdėstė pastabas, kad Sklypo teritorijoje pagal Bendrojo plano sprendinius yra numatyta ikimokyklinio ugdymo įstaigos statyba, todėl Sklypo naudojimo būdo keitimas tik į „rekreacinės teritorijos“ prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams, nes poilsio paskirties pastatuose ikimokyklinio ugdymo veikla negalima. Reaguojant į pastabas, atsakovės atstovė 2021 m. spalio 27 d. pasitarimo metu pasiūlė keisti žemės Sklypo naudojimo būdą iš „visuomeninės paskirties teritorijos“ į du kitus galimus naudojimo būdus, t. y. „rekreacinės teritorijos“ ir „komercinės paskirties objektų teritorijos“, ir jame būtų galima administracinės paskirties pastato, pritaikyto ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklai, statyba. Šalis tai tenkino ir šalys sutarė atmesti pirminį pasiūlymą (pavaduotojo A. D., 2021 m. spalio 29 d. priimtas sprendimas Nr. (31.1)-RS2-645) dėl galimybės teikti kitą – alternatyvų pasiūlymą, kurį atsakovo atstovė D. Z. 2021 m. spalio 29 d. (tą pačią dieną, kai buvo atmestas pirminis pasiūlymas) pateikė ieškovei suderintą alternatyvų pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, kuriame nurodė, kad Detaliojo plano korektūros metu yra siekiama „nekeičiant žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, pakeisti naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos ir nustatyti du naudojimo būdus: rekreacinės teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos“, kurį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. AD2-2163 dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo plano) koregavimo iniciatyvai, patvirtino. Pažymėtina, kad tokiu būdu ieškovė, atstovaujama administracijos direktoriaus, patvirtino paskesnio pasiūlymo teisėtumą, neprieštaravimą Bendrojo plano sprendiniams. Vėliau, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. kitu, 2021 m. gruodžio 2 d. priimtu įsakymu Nr. AD2-2360, atitinkamai pritarė ir Detaliojo plano korektūros rengimo tikslams bei nustatė, kad pradedamos rengti Detaliojo plano korektūros rengimo tikslai: detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; įpareigojo Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti planavimo darbų programą, joje nustatyti nagrinėjamą teritoriją, teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties projektą ir pateikti teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo iniciatorei – atsakovei UAB „S.“. Ir tokie ieškovės veiksmai patvirtina faktą, kad ieškovė prieš Sutarties sudarymą nuosekliai įvertino atsakovės viešai deklaruojamus Detaliojo plano koregavimo tikslus ir šių tikslų įgyvendinimui atsakovės numatytų būsimų Detaliojo plano korektūros sprendinių atitiktį Bendrojo plano sprendiniams. Tokiu būdu, atsakovės inicijuoti ir Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtinti Detaliojo plano korektūros tikslai ir pateikti koncepcijų sprendiniai neprieštaravo Bendrojo plano sprendiniams, todėl atsakovė pagrįstai teikė ieškovei svarstyti tokius Detaliojo plano korektūros koncepcijos variantus, kuriais atsakovė siekia pakeisti esamą Sklypo naudojimo būdą į kitus ieškovės akceptuotame 2021 m. spalio 29 d. pasiūlyme numatytus žemės sklypo naudojimo būdus.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Linas Ališauskas palaikė poziciją, išdėstytą ieškinyje, prašė tenkinti ieškinį ir sutartį su atsakove nutraukti. Papildomai nurodė, jog atsakovė teikdama projektinius pasiūlymus tame pačiam sklype šalia darželio „nupaišo“ daugiabučius, nors pagal detalųjį planą ir sutartį to negali būti. Esamojo detaliojo plano ribose atsakovė gali sumažinti užstatymo teritorijas, bet atsakovė nori vietoj to padaryti daugiabučius, todėl ieškovė su tuo nesutinka, nes tam reikia keisti žemės naudojimo paskirtį. Esamas detalusis planas neturi būti keičiamas, nes keičiant naudojimo būdą į komercinės paskirties, reikalingas detalusis plano keitimas, o jei projektuojami tik visuomeninės paskirties pastatai, reikalingas tik detaliojo plano koregavimas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas M. M. paaiškino, jog žemės sklypo naudojimo būdas šiuo metu yra visuomeninės paskirties. Sklype turi būti užtikrinamas darželio pastatymas. Detaliajame plane buvo numatytas švietimo objektas, jis ir turi būti. Iniciatorius, kuris apsiėmė planuoti sklypą, turi įvertinti detalųjį planą ir ugdymo įstaigos poreikius. Iniciatoriai turi atlikti analizę. Iniciatorius turi išnagrinėti visą būklę, pagal tas išvadas ir turi būti parengti sprendiniai. Iniciatoriai nepadarė analizės dėl darželio dydžio. Pagal detalųjį planą sklype yra minima ugdymo įstaiga, nesvarbu kokio valdymo. Savivaldybė parduodama sklypą tikėjosi, kad tame sklype būtų ugdymo įstaiga. Naujajame plane ugdymo įstaiga yra ir turi likti.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėja esminio sutarties pažeidimo fakto ir nereikalauja teismo sutarties nutraukti CK 6.217 straipsnio 4 dalies kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Nors ieškovė, viena vertus, reikalauja teismo nutraukti sutartį, kita vertus, ieškovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog įpareigoja atsakovę toliau koreguoti paskutinį koncepcijos variantą, t. y. ieškovė pati prieštarauja savo pozicijai, reikalauja ir toliau teikti koncepcijas, šalinti trūkumus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. L. nurodė, kad dirba, kaip privatus projektuotojas, ir yra investuotojas, dirba UAB „D. p.“. Kaip architektas įvertino galiojantį bendrąjį planą, kur buvo nurodyta, kad šitas sklypas yra visuomeninės paskirties ir galiojančiame detaliajame plane irgi visuomeninės paskirties. Matė, kad savivaldybės sprendiniai naujajame bendrajame plane bus rekreaciniai. Įsigijo sklypą ir laukė, kada savivaldybė patvirtins naująjį bendrąjį planą. Kai savivaldybė patvirtino naująjį bendrąjį planą, pradėjo darbą. Kažkokių specialių sąlygų pirkimo sutartyje nebuvo. Prieš įsigyjant sklypą, buvo išnagrinėta šito sklypo perspektyva. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties iniciatorius buvo UAB „S.“. Prieš sudarant inicijavimo sutartį, buvo teikti pasiūlymai, projektai, konsultacijos, sakė, kad dalyje sklypo nori vystyti rekreacinę teritoriją. Konsultacijos metu, prieš sudarant sutartį, buvo konsultuojamasi su savivaldybės architektūros skyriumi. Pirminė koncepcija buvo įrengti ugdymo patalpas dalyje pastato, bet savivaldybei toks projektas netiko, tačiau niekada nebuvo pasakyta, kokio dydžio konkrečiai turi būti suprojektuotas darželis. Tada buvo pradėta konsultuotis su operatoriais, o tai užima nemažai laiko. Pagal jų pasiūlymus buvo pradėtas projektuoti darželis. Jie pakoregavo užduotį ir galutinis rezultatas yra suprojektuotas ir parengti projektiniai pasiūlymai 100 vaikų darželiui. Išgirdus politikų norus, suprojektavo darželį, kad būtų šita veikla, buvo ieškoma sprendimų, koks turėtų būti darželio dydis ir rodikliai, praktikoje tai yra normalu. Buvo įvertinti visų savivaldybėje veikiančių darželių dydžiai. Patiems yra svarbu žinoti, kokie turi būti realūs dydžiai, pačių iniciatyva atliko skaičiavimus, projektavimo darbus. Iš savivaldybės negavo jokių priekaištų, vyko įprastos konsultacijos. Pasirašė sutartį, tada rengė koncepcijų pristatymus, vyko diskusijos, po šio pristatymo taip sutapo, kad įvyko mero rinkimai, po rinkimų prasidėjo viešos akcijos. Nuo to laiko gavo kitų pastebėjimų dėl koncepcijos, laukė, kol bus išrinkti atsakingi asmenys po rinkimų, tada organizavo susitikimą su meru, buvo sprendžiama, kaip galima vystyti šią teritoriją, dalį sklypo skiriant darželiui. Tai buvo išgirsta ir prasidėjo ieškojimai, kokio dydžio turėtų būti darželis. Sutarties tikslas – pakeisti žemės naudojimo būdą iš visuomeninio į rekreacinį ir komercinį, šie būdai galimi pagal naujojo plano sprendinius, nėra pasakyta, kad negalima keisti naudojimo būdo. Privatus sklypas suformuojamas, kaip komercinės paskirties sklypas ir projektuojamas pastatas, kuris bus pritaikytas neformaliam ugdymui. Jokių nurodymų negavo, nėra pasitaikę, kad rengiant detalų planą būtų nurodomi rėmai nuo kada iki kada būtų galima pateikti koncepciją, jos teikiamos tam, kad būtų rastas tinkamiausias sprendimas. Jokios informacijos iš savivaldybės nei iš politikų nebuvo, kokiu būdu darželis turi atsirasti. Čia tik savininkų klausimas, kaip jie sugebės suprojektuoti ir įgyvendinti, spręsti klausimą, ar savivaldybė norėtų būti operatoriumi. Visi veiksmai bus tokie, kad tas darželis tame sklype atsirastų. Nesuprantama savivaldybės pozicija dėl koncepcijos pateikimo vilkinimo. Logiška, kad projektuotojai turi suprasti, ką jie planuoja, nes konsultacijos ieškant sprendimų užima laiko, čia yra normali praktika dėl terminų. Yra nuoseklumas gavus užduotį, įsigilinimas. Dėl pirminės koncepcijos – pirminė koncepcija neprieštarauja detaliajam planui. Suprojektavo rekreacinį sklypą ir suprojektavo darželį. Darželis, kad būtų patogiai suplanuotas, turi būti kuo arčiau kelio, turi būti sprendžiami izoliacijos klausimai, rytinėj, pietinėj ir vakarinėj pusėj. Projektuotojų kompetencija yra taip suprojektuoti, kad būtų patogu. Projektuotojai žiūri, kad projektas visomis prasmėmis būtų patogus. Nėra komunikacijos su savivaldybe dėl šio projekto, nors visi esminiai rodikliai projektą atitinka. Savivaldybės veiksmai neprognozuojami. Kad ir nepatvirtinti, projektiniai pasiūlymai gali būti viešinami, kodėl jų neviešino, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

9. 1. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir atsakovė UAB „S.“ 2021 m. gruodžio 8 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. J9-3113 dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros suplanuotos teritorijos dalyje rengimo ir finansavimo – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas);

10.2. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius gatvių sankryžos kampe esančiai ginčo sklypo teritorijai buvo nustatyta: visuomeninė Sklypo paskirtis su konkrečia statinių zona sklype; visuomeniniai pastatai, konkrečiai V3 – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos; leistinas pastatų aukštis metrais – 13; leistinas Sklypo užstatymo tankumas – 0,3; leistinas Sklypo užstatymo intensyvumas – 1,5; leistinas pastatų aukštų skaičius – du aukštai + mansarda;

10.3. 2021 m. kovo 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis (pardavėjas: Nacionaline žemės tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos, pirkėjas – UAB „E., objektas – Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) ir 2021 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis (pardavėjas –UAB „E.“, pirkėjas – UAB „S.“, objektas – Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini));

10.4. 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. T2-191 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo, kuriuo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniai numatyti laikotarpiui iki 2030 metų;

10.5. 2021 m. spalio mėn. 19 d. UAB „S.“ pasiūlymas dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo;

10.6. 2021 m. spalio 29 Nr. (31.1)-RS2-645 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, kuriame nurodyta, jog 2021 m. spalio mėn. 19 d. UAB „S.“ pasiūlymas, dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo pasiūlymas prieštarauja bendrojo plano sprendiniams;

10.7. 2021 m. spalio mėn. 29 d. UAB „S.“ pasiūlymas dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo;

10.8. 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. AD2-2163 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento koregavimo iniciatyvai;

10.9. 2021 m. gruodžio 2 d. Nr. AD2-2360 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo tikslų;

10.10. 2021 m.. gruodžio 8 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. J9-3113 dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros suplanuotos teritorijos dalyje rengimo ir finansavimo – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas);

10.11. 2021 m. gruodžio 8 d. Nr. AD1-1420 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas dėl planavimo darbų programos patvirtinimo, kuriuo patvirtinta planavimo darbų programa vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417, korektūrai suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rengti;

10.12. 2021 m. gruodžio 23 d. EG204954 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo sąlygos, kur nurodyta, kad tikslus numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypu(duomenys neskelbtini)Teritorijų planavimo dokumento uždaviniai: 1) detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;

10.13. 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „P.p.“ atstovės D. Z. prašymas organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo;

10.14. 2022 m. gruodžio 9 d. Nr. (4.39E)-R2-3013 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl pateiktos detaliojo plano koncepcijos nederinimo, nurodyta pašalinti trūkumus;

10.15. 2023 m. sausio 17 d. UAB „P. p.“ atstovės D. Z. prašymas organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo;

10.16. 2023 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl pateiktos detaliojo plano koncepcijos nederinimo, nurodyta pataisytą pagal rašte išdėstytas bei pristatymo metu išsakytas pastabas Detaliojo plano koncepciją pateikti svarstyti iš naujo;

10.17. 2023 m. rugpjūčio 11 d. 230329 UAB „D. p.“ projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, naujos detaliojo plano koncepcijos planas bei vaizdinė vizualizacija.

10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2021 m. gruodžio 8 d. teritorijų planavimo inicijavimo sutarties Nr. J9-3113 (toliau – ginčo sutartis), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės tinkamo vykdymo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė pažeidė minėtos sutarties 1,2, 4.2, 4.3, 4.11,11 punktus iš esmės motyvuodama tuo, kad atsakovė neteisėtai siekia pakeisti esamą sklypo paskirtį iš visuomeninės į rekreacinę ir komercinę bei vilkina teritorijų planavimo procesą. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, nurodo, jog visus įsipareigojimus pagal sutartį vykdo tinkamai. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tariamai atsakovės padarytų esminių pažeidimų, vykdant šalių sudarytą teritorijų planavimo inicijavimo sutartį, laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo momento iki civilinės bylos iškėlimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

12. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

13. Kaip matyti ginčo sutarties 1 punkte nustatytas sutarties objektas – vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) korektūros rengimas ir finansavimas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame 1,3747 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Sutarties 2 punkte nustatytas planavimo tikslas – detaliojo plano koregavimo tikslas – detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė sutartį, kuria buvo susitarta dėl Sklypo detaliojo plano korektūros, kadangi atsakovė savo siūlomomis koncepcijomis pageidauja pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties į rekreacinę ir komercinę paskirtį, o tai, ieškovės atstovo nuomone, yra detaliojo plano keitimas.

14. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei atstovaujanti projektuotojo vadovė D. Z. 2021 m. spalio 29 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo. Teikdama minėtą pasiūlymą atsakovei atstovaujančio projektuotojo vadovė aiškiai nurodė bei tinkamai pagrindė, kokiu konkrečiu tikslu pasiūlė koreguoti detalųjį planą. Kadangi atsakovę atstovavusio projektuotojo nurodyti detaliojo plano korektūros planavimo tikslai neprieštaravo įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) aukštesnio ar to paties teritorijų planavimo lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, teiktą pasiūlymą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. 2021 m. lapkričio 8 priėmė įsakymą Nr. AD2-2163 dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo plano) koregavimo iniciatyvai. Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovės atsakingas asmuo priimdamas 2021 m. spalio 29 d. atsakovės projektuotojos pasiūlymą patvirtino jo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymas nėra nuginčytas ar panaikintas, todėl laikytinas galiojančiu.

15. Kaip matyti 2021 m. spalio 29 d. atsakovės projektuotojos pateiktame pasiūlyme, nurodyta, kad detaliojo plano korektūros metu yra siekiama, „nekeičiant žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, pakeisti naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos ir nustatyti du naudojimo būdus: rekreacinės teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. kitu, 2021 m. gruodžio 2 d. priimtu įsakymu Nr. AD2-2360 atitinkamai pritarė ir Detaliojo plano korektūros rengimo tikslams, be kita ko, nustatė, jog pradedami rengti Detaliojo plano korektūros rengimo tikslai: detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; ii) įpareigojo Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti planavimo darbų programą, joje nustatyti nagrinėjamą teritoriją, teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties projektą ir pateikti teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo iniciatorei-atsakovei UAB „S. “.

16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės projektuotojos 2021 m. spalio 29 d. teikto pasiūlymo ir 2021 m. gruodžio 2 d. Administracijos direktoriaus įsakyme atsakovės vardu veikusiu projektuotojo nurodyti detaliojo plano korektūros tikslai buvo atitinkamai perkelti ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1420 patvirtintos detaliojo plano korektūros planavimo darbų programos 6 punktą bei ginčo Sutarties 2 punktą, kuriame nustatyta, jog detaliojo plano koregavimo tikslai – detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

17. Teritorijų planavimo įstatymo, priimto 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120, įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. sausio 2 d.), 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus.

18. 2014 m. sausio 2 d. Nr. D1-8 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo (suvestinės redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d iki 2021 m. spalio 31 d.) 315 punkte nustatyta, jog konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus, kai detalusis planas turi būti keičiamas. Detalusis planas turi būti keičiamas šiais Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytais vienu ar keliais atvejais, kai 315.1. numatomi sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų planavimo sąlygų visoje planuojamoje teritorijoje bei 315.2 visoje planuojamoje teritorijoje numatyta keisti visą galiojančiame detaliajame plane nustatytą Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą teritorijos naudojimo reglamentą. Minėtų taisyklių 319 punkte nustatyta, kad koreguojant detalųjį planą, nustatyti sprendiniai gali būti keičiami ir (ar) papildomi sprendiniai nustatomi (išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus) visoje šiuo planu suplanuotoje teritorijoje arba jos dalyje. Vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus (prijungiant naujus žemės sklypus ir (ar) įsiterpusius valstybinės žemės plotus), detalusis planas gali būti koreguojamas papildomai nustatant sprendinius padidėjusioje suplanuotos teritorijos dalyje, išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus. Koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti ir (ar) papildomai nustatyti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje – šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma ne mažesnė kaip kvartalas nagrinėjama teritorija, kurios kraštovaizdis, želdynai, urbanistinės struktūros, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra apibūdinami esamos būklės brėžinyje (brėžiniuose) ir aiškinamajame rašte.

19. Pagal Klaipėdos miesto Bendrojo plano sprendinius, planuojamos teritorijos Sklypas pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą patenka į Medelyno rajoną. Planuojamas Sklypas taip pat patenka į Specializuotų kompleksų zoną, kurioje yra galimi net keli žemės naudojimo būdai – visuomeninė, komercinė, rekreacinė, bendro naudojimo, infrastruktūros, atskirųjų želdynų. Sklypo teritorijos naudojimo tipas – specializuotų kompleksų teritorijos, socialinės infrastruktūros teritorija, didžiausias leistinas pastatų aukštis – 16 m, užstatymo intensyvumas iki 0,8, rekomenduojama 15 proc. sklypo teritorijos želdynai. Teritorijos plėtojimo būdas – nauja plėtra. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Sklype galimas net iki 100 kv. m. mažmeninės prekybos centras. Teritorijoje nustatyti didžiausi leistini aukščio ir intensyvumo reglamentai gali būti taikomi tiek, kiek neprieštarauja kultūros paveldo objektų ir/ar vietovių vertingosioms savybėms. Jų įgyvendinimas turi būti pagrindžiamas pagal galiojančius teisės aktus, išsaugant istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą bei paryškinant paveldo objektų savitumą.

20. Nagrinėjamu atveju, atsakovei siekiant koreguoti detaliojo plano sprendinius (keisti Sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus) buvo pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra pagal pasiūlymo pateikimo metu galiojusius minėtų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319 punktą, nepažeidžiant Klaipėdos miesto Bendrojo plano, sprendinių. Todėl ieškovės argumentai, jog atsakovės siūlomu ginčo sklypo naudojimo būdo keitimu yra siekiama pakeisti detalųjį planą yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini.

21. Kaip matyti 2021 m. gruodžio 23 d. EG204954 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo sąlygose nustatytos šios pareigos atsakovei: 1) grafinės dalies sudėtyje pateikti planavimo sąlygose išvardintų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų, darančių įtaką projekto sprendiniams aiškiai įskaitomas ištraukas ir eksplikacijas, susijusias su planuojama teritorija (ir besiribojančiose su ja gretimybėse). Detaliai nurodyti, kaip detalusis planas atitinka galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 2) esamos būklės įvertinimo stadijoje parengti planuojamos teritorijos su aplinka, apimant gretimą susiformavusį užstatymą, analizę. Įvertinti gretimybėse esantį užstatymą, žemės naudojimo būdus, statinius, inžinerinę infrastruktūrą, želdinius, teritorijų planavimo dokumentų bei techninių projektų sprendinius, teritorijos vystymo tendencijas ir nustatyti problemines situacijas. Parengti esamos situacijos analizę visai numatomų sprendinių poveikį patiriančiai teritorijai (nagrinėjamai teritorijai). 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovė, atstovaujama projektuotojos D. Z., vadovaudamasi anksčiau nurodytomis teritorijų planavimo sąlygomis, pateikė esamos būklės vertinimo planą ir aiškinamąjį raštą. Ieškovė 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (4.39E)-R2-3013 nederino pateiktos detaliojo plano koncepcijos, nurodydama pastabas. 2023 m. sausio 17 d. atsakovė pašalino trūkumus ir pateikė derinti prašymą ieškovei. Ieškovė 2023 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. ADM1-60 nederino pateiktos detaliojo plano koncepcijas, nurodydama, kad atsakovė įpareigota pakoreguoti Detaliojo plano koncepcijos sprendinius ir pateikti naują koncepciją, pagal kurią Sklypo dalyje būtų numatytas ir visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas, t. y. suplanuotas ir atskiras mokslo įstaigos pastatas. Minėtiems įpareigojimams įgyvendinti, atsakovė privalėjo išsiaiškinti konkretaus privataus mokslo įstaigos pastato rūšies poreikį, išstudijuoti optimalų jo dydį, surasti tokio pastato valdytoją/operatorių, kuris sutiktų kartu su atsakove investuoti į Sklypo plėtrą bei tokį būsimą mokslo įstaigos pastatą valdyti. Akivaizdu, jog minėtų įpareigojimų įgyvendinimui reikia laiko.

22. Iš ieškovės atstovo žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu bei byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės iš esmės netenkina atsakovės sklypo teritorijoje planuojamos ugdymo įstaigos pateikta projekto koncepcija bei jos pateikimo terminas, nors nei konkretūs teisės aktai, nei ginčo sutarties sąlygos nenumato terminų, per kuriuos atsakovė būtų įpareigota pateikti ieškovei priimtiną detaliojo plano korektūros koncepcijos variantą. Šiuo atveju ginčo, kad atsakovė neigia dokumentuose nustatytą pareigą suprojektuoti ugdymo įstaigą, nėra, tačiau projektavimo darbai yra atsakovės projektuotojų kompetencija. Vykdomi projekto derinimo veiksmai negali būti nei skubinami, nei kaip kitaip veikiami, kadangi tokie darbai, jų derinimas, geriausių sprendinių radimas ir jų suderinimas užtrunka daug laiko. Kaip matyti iš pateiktos ginčo sutarties 8 punkto, sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo datos, bet ne ilgiau nei septynerius metus. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovė po ieškovės 2023 m. vasario 21 d. priimto sprendimo dėl koncepcijos nederinimo ėmėsi veiksmų ginčo sutarties vykdymui, t.y. kreipėsi į dar vieną projektuotoją UAB „D. p.“, kuri su Urbanistikos ir architektūros skyriumi suderino 2023 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Mokslo paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, UAB „D. p.“ jau taip pat parengė naujas Detaliojo plano korektūros ir Mokslo paskirties pastato (vaikų darželio) statybos projekto projektinių pasiūlymų koncepcijas. Pažymėtina, jog atsakovė yra sklypo investuotoja ir logiška, jog atsakovė yra suinteresuota sklypą toliau vystyti. Vien tai, kad ieškovė du kartus nesutiko su atsakovės pateikta koncepcija, nereiškia, jog atsakovė nevykdo ginčo sutarties sąlygų ir vilkina sutarties vykdymą. Šiuo atveju, jokių neigiamų pasekmių ieškovei nenustatyta, o tai leistų daryti išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo.

23. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei šalių pasisakymus bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog ieškovė siekia atsakovės sudarytos ginčo sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių pasibaigimo dar tik pradiniame detaliojo plano korektūros rengimo etape. Byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovaujamo projektuotojo pateikti detaliojo plano korektūros koncepcijos variantai prieštaravo ginčo sutartyje numatytam tikslui, 2021 m. gruodžio 23 d. išduotoms teritorijų planavimo sąlygoms bei Bendrojo plano sprendiniams. Ieškovės atstovo teigimu, jog ginčo sutartimi nepatenkinti jos lūkesčiai dėl mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybą detalizuojančių sprendinių. Minėta, jog ginčo sutarties vykdymas yra dar tik prasidėjęs, ginčo sutarties terminas nėra pasibaigęs, ginčo sutarties veiksmai vykdymo veiksmai yra vykdomi, todėl teigti, jog ieškovės lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl atsakovės veiksmų, pagrindo nėra.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusi šalis negali tik formaliai remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais, kaip pretekstu nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 33 punktą). Tačiau tai nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192 969/2021, 71 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių realių ginčo sutarties pažeidimo įrodymų, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog ginčo sutarties tolesnis galiojimas sukeltų sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio pobūdžio didelius praradimus, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovė už advokato padėjėjo atstovavimą sumokėjo 8 734,68 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, šis atsakovės prašymas tenkinamas.

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos 8 734,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Giedrė