- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-655-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04477-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Simonsita“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simonsita“ dėl sutarties nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvūs projektai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo nutraukti su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Simonsita“ 2021 m. gruodžio 8 d. sudarytą teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. J9-3113 (toliau – ir Sutartis) dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros, suplanuotos teritorijos dalyje, rengimo ir finansavimo žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
1.2. Sutartimi šalys susitarė dėl sutarties objekto: „1. Vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, korektūros suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rengimas ir finansavimas. Planuojamos teritorijos plotas – apie 1,375 ha.“, tai yra buvo susitarta dėl minėto sklypo detaliojo plano korektūros.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie Labrenciškių ir Medelyno Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, pagal kurio sprendinius gatvių sankryžos kampe esančiai Sklypo teritorijai buvo nustatyta: visuomeninė Sklypo paskirtis su konkrečia statinių zona Sklype; visuomeniniai pastatai, konkrečiai V3 – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos; leistinas pastatų aukštis metrais – 13; leistinas Sklypo užstatymo tankumas – 0,3; leistinas Sklypo užstatymo intensyvumas – 1,5; leistinas pastatų aukštų skaičius – du aukštai + mansarda.
1.4. Ieškovės direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1420 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Sklypo planavimo darbų programa, kurios tikslas – detalizuoti Sklypo teritorijos planavimo sprendinius, uždaviniai – detalizuoti Sklypo naudojimo reikalavimus, papildomi uždaviniai: numatyti funkcinius bei kompozicinius ryšius su gretimomis teritorijomis, numatyti teritoriją socialiniai infrastruktūrai ir želdiniams; rengiama koncepcija dėl reikšmingo visuomenės intereso. Ieškovė pažymi, jog Sklypo planavimo darbų programa numatė tik socialinę infrastruktūrą su želdiniais dėl reikšmingo visuomeninio intereso ir santykio su aplinkinėmis teritorijomis. Todėl, įvertinant aplinkosauginius reikalavimus pagal ieškovės Aplinkosaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. VS-10227, 2021 m. gruodžio 23 d. buvo išduotos atitinkamos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG204954. Ieškovės vertinimu, Sklypo teritorijos planavimo sprendiniai, numatyta vaikų ugdymo įstaigų vieta tiesiogiai koreliavo su vėlesniais gretimų teritorijų planavimo sprendiniais, sukurtas harmoningas socialinės infrastruktūros optimalus išdėstymas. Todėl Sklypo paskirties pakeitimas į komercinę ir (ar) gyvenamąją sukeltų neigiamas pasekmes. Atsakovė 2023 m. sausio 17 d. pateikė prašymą organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo Nr. UA1-17, kuriuo ne detalizavo Sklypo detaliojo plano sprendinius, o numatė visiškai naujus teritorijų planavimo sprendinius, kuriais bandoma pakeisti Sklypo detaliojo plano sprendinius ir Sklypo paskirtį, tačiau ieškovė 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-123 nesutiko su tokiu atsakovės pasiūlymu. Ieškovės vertinimu, atsakovė per atstovą – detaliojo plano korektūros koncepcijos rengėją UAB „Progresyvūs projektai“ – bandė pakeisti Sklypo paskirtį iš visuomeninės į komercinę ir gyvenamąją, nepaisant to, kokiomis sąlygomis ir kokiu tikslu Nacionalinė žemės tarnyba pardavė Sklypą, kurio kaina koreliavo su esama Sklypo paskirtimi. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-123 pareikalavo ištaisyti pateiktos koncepcijos neatitikimus, tačiau tai nepadaryta iki šiol ir nėra jokių duomenų dėl atsakovės ketinimų taisyti. Ieškovės manymu, atsakovė vilkina sutarties vykdymą.
1.5. Savo reikalavimą nutraukti sutartį teismo sprendimu ieškovė grindžia tuo, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovės teigimu, Sutartimi negauta to, ko tikėtasi, t. y. ieškovė tikėjosi mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybą detalizuojančių sprendinių (koreliuojančių su aplinkinių gyvenamųjų rajonų visuomeninės paskirties sprendiniais), o gavo naujus komercinės ir gyvenamosios statybos sprendinius, kurie prieštarauja tiek esamo, tiek gretimų gyvenamųjų rajonų darnaus vystymo principams. Nurodė, jog tiek iš Sutarties esmės, tiek iš ieškovės išduotų 2021 m. gruodžio 23 d. teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG204954, tiek iš naujų komercinės ir gyvenamosios statybos sprendinių nederinimo motyvų matyti, jog galiojančio Sklypo detaliojo plano laikymasis turi esminę reikšmę. Atsakovės pasiūlyti Sklypo teritorijų planavimo sprendiniai yra sąlygoti tik finansinės naudos gavimo, nėra suinteresuotumo visuomeninės (vaikų darželio ir (ar) mokyklos) infrastruktūros vystymu. Nurodė, jog atsakovė šiurkščiai ir nemotyvuotai pažeidė Sutartį, t. y. naujais komercinės ir gyvenamosios statybos sprendiniais „nukrypo“ nuo galiojančio Sklypo detaliojo plano, be to, ieškovės nederinimai nebuvo ginčyti. Atsakovė (neginčydama ieškovės nederinimų) pripažino savo kaltę, už kurią ir privalo prisiimti atsakomybę. Be to, Sutarties nutraukimas neturės įtakos atsakovės valdomam sklypui, nes atsakovė, įsigydama sklypą, negalėjo nežinoti sklypo teritorijų planavimo sprendinių ir jų įtakos sklypo vystymui, perspektyvai, rinkos vertei ir pan. Pažymėjo, jog atsakovė gali naudoti / vystyti sklypą be Sutarties, nes galiojančiame sklypo detaliajame plane yra nustatyti užstatymo reglamentai, t. y. atsakovė bet kada gali inicijuoti faktines statybas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės inicijuotos Detaliojo plano korektūros inicijavimo sutarties, kurios tikslas buvo ir yra pakeisti esamą Sklypo naudojimo būdą (ne paskirtį) į Bendrajame plane numatytą vieną iš kitų galimų žemės naudojimo būdų, galimų pažeidimų ir Sutarties nutraukimo teisėtumo. Mano, jog ieškovė neskiria Žemės įstatyme įtvirtintų „žemės naudojimo paskirties“ ir „žemės naudojimo būdo“ sąvokų. Atsiliepimo pagrindo nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Projektuotojo vadovė D. Z. 2021 m. spalio 29 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, kuriame nurodė bei pagrindė, kokiu konkrečiu Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu siūlė koreguoti Detalųjį planą. Projektuotojo nurodyti Detaliojo plano korektūros planavimo tikslai neprieštaravo įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) aukštesnio ar to paties teritorijų planavimo lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nes teiktą Pasiūlymą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. AD2-2163 dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo plano) koregavimo iniciatyvai iš esmės pritarė, priėmė 2021 m. spalio 29 d. Pasiūlymą ir minėtu įsakymu patvirtino jo teisėtumą (pagrįstumą). 2021 m. lapkričio 8 d. Administracijos direktoriaus įsakymas nėra nuginčytas / panaikintas, todėl yra galiojantis. Atsakovė minėtame pasiūlyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Detaliojo plano korektūros metu yra siekiama „nekeičiant žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, pakeisti naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos ir nustatyti du naudojimo būdus: rekreacinės teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. kitam 2021 m. gruodžio 2 d. priimtam įsakymui Nr. AD2-2360 pritarė, kaip ir Detaliojo plano korektūros rengimo tikslams. 2021 m. gruodžio 2 d. priimtu įsakymu Administracijos direktorius nustatė, kad pradedamo rengti Detaliojo plano korektūros rengimo tikslai: detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; įpareigojo Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti planavimo darbų programą, joje nustatyti nagrinėjamą teritoriją, teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties projektą ir pateikti teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo iniciatorei – atsakovei. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog 2021 m. spalio 29 d. teiktame Pasiūlyme ir 2021 m. gruodžio 2 d. Administracijos direktoriaus įsakyme atsakovės vardu veikusio Projektuotojo nurodyti Detaliojo plano korektūros tikslai buvo atitinkamai perkelti ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1420 patvirtintos Detaliojo plano korektūros planavimo darbų programos 6 punktą bei Sutarties 2 punktą, kuriuose atitinkamai numatyta, kad teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno Klaipėdoje detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417, korektūros, suplanuotos teritorijos dalyje, rengimo tikslai – detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimu, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijos planavimo įstatymo teritorijos planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Detaliojo planavimo tikslai: detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų planavimo dokumentų sprendiniams. Taigi, atsakovei siekiant koreguoti Detaliojo plano sprendinius (pakeisti Sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus), buvo pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra pagal minėtą Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319.4.5.2 papunktį, nepažeidžiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju Klaipėdos miesto Bendrojo plano sprendinių.
2.2. Akcentuoja, jog Sutartis buvo sudaryta 7 metų terminui (su galimybe šį terminą pratęsti) ir joks teisės aktas nereguliuoja planavimo iniciatoriaus teikiamų Detaliojo plano korektūros pasiūlymų skaičiaus ar pateikimo terminų. Dėl šių priežasčių naujų koncepcijos variantų rengimas vietoj ankstesnių pasiūlymų koregavimo negali būti laikomas planavimo iniciatoriaus (atsakovės) piktnaudžiavimu ar Detaliojo plano korektūros proceso vilkinimu.
2.3. Pažymėjo, jog, vadovaujantis atsakovei atstovaujančio projektuotojo parengtais dokumentais, šiuo metu galiojantis Bendrasis planas, skirtingai nei galios netekęs ankstesnis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintas Bendrasis planas ir jo sudedamąja dalimi buvę specialieji planai, Sklypo teritorijai numatė net kelis galimus naudojimo būdus. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patvirtintu 2021 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-191, patvirtintu Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimu, planuojamos teritorijos Sklypas pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą patenka į 10.10 Medelyno rajoną. Planuojamas Sklypas taip pat patenka į Specializuotų kompleksų zoną, kurioje yra galimi net keli žemės naudojimo būdai – (V) visuomeninė, (K) komercinė, (R) rekreacinė, (B) bendro naudojimo, (I2) infrastruktūros, (E) atskirųjų želdynų. Sklypo teritorijos naudojimo tipas – (SK) specializuotų kompleksų teritorijos, (SI) – socialinės infrastruktūros teritorija, didžiausias leistinas pastatų aukštis – 16 m, užstatymo intensyvumas iki 0,8, rekomenduojama 15 proc. sklypo teritorijos želdynai. Teritorijos plėtojimo būdas – nauja plėtra. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Sklype galimas mažmeninės prekybos centras, iki 100 kv. m ploto. Teritorijoje nustatyti didžiausi leistini aukščio ir intensyvumo reglamentai gali būti taikomi tiek, kiek neprieštarauja kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių vertingosioms savybėms. Jų įgyvendinimas turi būti pagrindžiamas pagal galiojančius teisės aktus, išsaugant istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą bei paryškinant paveldo objektų savitumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės inicijuotos ir Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos Detaliojo plano korektūros tikslai ir pateikti koncepcijų sprendiniai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, todėl atsakovė pagrįstai teikė ieškovei svarstyti tokius Detaliojo plano korektūros koncepcijos variantus, kuriais buvo siekiama pakeisti esamus, pačios ieškovės nuo Detaliojo plano įsigaliojimo neįgyvendintus sprendinius, pakeičiant esamą Sklypo naudojimo būdą į kitą galimą.
2.4. Pabrėžė, kad nei Sutarties sąlygos, nei teisės aktai nenumato jokių terminų, per kuriuos planavimo iniciatorius būtų įpareigotas pateikti planavimo organizatoriui priimtiną Detaliojo plano korektūros koncepcijos variantą, juolab kad pats koncepcijos priimtinumas išimtinai priklauso nuo ieškovei atstovaujančių tarnautojų priimtų sprendimų ir subjektyvios nuomonės.
2.5. Papildomai pažymėjo, kad po 2023 m. vasario 27 d. ieškovės priimto sprendimo (koncepcijos nederinimo) atsakovė nevilkino Sutarties vykdymo, nes investavusi į Sklypo pirkimą yra suinteresuota jį toliau vystyti. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, atsakovė informuoja, kad, siekdama Sklypo dalyje suprojektuoti ir pastatyti ieškovės pageidaujamą visuomeninės paskirties pastatą (vaikų darželį), atsakovė kreipėsi į dar vieną projektuotoją – UAB „Danės projektai“, kuri su Urbanistikos ir architektūros skyriumi suderino 2023 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Mokslo paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. UAB „Danės projektai“ jau taip pat parengė naujas Detaliojo plano korektūros ir Mokslo paskirties pastato (vaikų darželio) statybos projekto projektinių pasiūlymų koncepcijas. Atsakovė surado verslo partnerį – Klaipėdoje veiklą jau vykdantį būsimo mokslo paskirties pastato valdytoją / operatorių, su kuriuo šiuo metu yra derinamos dalies Sklypo, kuriame pradėtas projektuoti mokslo paskirties pastatas, pirkimo–pardavimo sąlygos. Atsakovė nuo 2023 m. vasario 27 d. atliko aktyvius pasirengimo veiksmus, siekdama pateikti naują (ieškovei priimtiną ir išbaigtą) Detaliojo plano korektūros koncepciją.
2.6. Nurodė, jog ieškovės dėstomi kaltinimai atsakovei dėl tariamai padarytų esminių Sutarties pažeidimų visiškai nekoreliuoja su pačios ieškovės neveiklumu, tariamai turint, tačiau nesinaudojant Sutartyje ir įstatyme numatyta vienašalio Sutarties nutraukimo teise. Jeigu nagrinėjamu atveju tikrai egzistuotų bent vienas ieškovės nurodomas įstatyme (CK 6.217 straipsnio 1 dalyje) ar pačioje Sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas, ieškovė, vadovaudamasi viešojoje erdvėje bandomu suformuoti neskaidraus Sklypo įsigijimo proceso naratyvu ir gindama viešąjį interesą, jau seniai būtų pasinaudojusi savo menamai turima vienašalio sutarties nutraukimo teise ir nutraukusi su atsakove sudarytą Sutartį ne teismo tvarka, laikydamasi Sutartyje numatytų vienašalio Sutarties nutraukimo procedūrų.
2.7. Atsakovės nuomone, ieškovei neįrodinėjant neesminio Sutarties pažeidimo fakto ir nereikalaujant Sutarties nutraukti CK 6.217 straipsnio 4 dalies ar kitu įstatyme nustatytu pagrindu, o teismui nenustačius CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų esminio sutarties pažeidimo taikymo kriterijų visumos, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 8 734,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismo sprendimo argumentai:
2.1. Nurodė, jog atsakovė 2021 m. spalio 29 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo. Teikdama minėtą pasiūlymą atsakovei atstovaujančio projektuotojo vadovė aiškiai nurodė bei tinkamai pagrindė, kokiu konkrečiu tikslu pasiūlė koreguoti detalųjį planą. Pateiktą pasiūlymą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. N. 2021 m. lapkričio 8 priėmė įsakymą Nr. AD2-2163 dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo plano) koregavimo iniciatyvai. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės atsakingas asmuo priimdamas 2021 m. spalio 29 d. atsakovės projektuotojos pasiūlymą patvirtino jo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėjo, jog 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymas nėra nuginčytas ar panaikintas.
2.2. Atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovės siūlomu ginčo sklypo naudojimo būdo keitimu yra siekiama pakeisti detalųjį planą. Pažymėjo, kad atsakovei siekiant koreguoti detaliojo plano sprendinius (pakeisti Sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus) buvo pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra pagal pasiūlymo pateikimo metu galiojusius minėtus Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319 punktą, nepažeidžiant Klaipėdos miesto Bendrojo plano sprendinių.
2.3. Pažymėjo, jog įsipareigojimams įgyvendinti reikia laiko, kadangi atsakovė privalo išsiaiškinti konkretaus privataus mokslo įstaigos pastato rūšies poreikį, išstudijuoti optimalų jo dydį, surasti tokio pastato valdytoją / operatorių, kuris sutiktų kartu su atsakove investuoti į Sklypo plėtrą ir tokį būsimą mokslo įstaigos pastatą valdyti.
2.4. Akcentavo, jog nei konkretūs teisės aktai, nei ginčo sutarties sąlygos nenumato terminų, per kuriuos atsakovė būtų įpareigota pateikti ieškovei priimtiną detaliojo plano korektūros koncepcijos variantą. Pažymėjo, kad ginčo, jog atsakovė neigia dokumentuose nustatytą pareigą suprojektuoti ugdymo įstaigą, nėra, tačiau projektavimo darbai yra atsakovės projektuotojų kompetencija. Vykdomi projekto derinimo veiksmai negali būti nei skubinami, nei kaip kitaip veikiami, kadangi tokie darbai, jų derinimas, geriausių sprendinių radimas ir jų suderinimas užtrunka daug laiko. Nurodė, jog šalių sudaryta sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo datos, bet ne ilgiau nei septynerius metus. Pažymėjo, jog atsakovė po ieškovės 2023 m. vasario 21 d. priimto sprendimo dėl koncepcijos nederinimo ėmėsi veiksmų dėl ginčo sutarties vykdymo, t. y kreipėsi į dar vieną projektuotoją UAB „Danės projektai“, kuri su Urbanistikos ir architektūros skyriumi suderino 2023 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Mokslo paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, UAB „Danės projektai jau taip pat parengė naujas Detaliojo plano korektūros ir Mokslo paskirties pastato (vaikų darželio) statybos projekto projektinių pasiūlymų koncepcijas. Pažymėjo, jog atsakovė yra sklypo investuotoja ir logiška, jog atsakovė yra suinteresuota sklypą toliau vystyti. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė du kartus nesutiko su atsakovės pateikta koncepcija, nereiškia, jog atsakovė nevykdo ginčo sutarties sąlygų ir vilkina sutarties vykdymą. Šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių ieškovei nenustatyta, o tai leistų daryti išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo.
2.5. Konstatavo, kad ieškovė siekia atsakovės sudarytos ginčo sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių pasibaigimo dar tik pradiniame detaliojo plano korektūros rengimo etape. Pažymėjo, jog atsakovės atstovaujamo projektuotojo pateikti detaliojo plano korektūros koncepcijos variantai prieštaravo ginčo sutartyje numatytam tikslui, 2021 m. gruodžio 23 d. išduotoms teritorijų planavimo sąlygoms bei Bendrojo plano sprendiniams. Nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovės lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl atsakovės veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sutartį nutraukti. Apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Nurodė, jog buvo susitarta dėl Sklypo detaliojo plano korektūros, o atsakovė siekia atlikti detaliojo plano keitimą. Mano, jog atsakovė savo koncepcijomis pažeidžia sutartį, nes keičia Sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į kitą, kuri nenumatyta Sklypo TP galiojančiuose sprendiniuose, t. y. iš visuomeninės į gyvenamąją ir komercinę.
3.2. Pažymėjo, jog pagal Sutarties 11 punktą atsakovė turėjo pareigą ištaisyti Sklypo koncepcijos trūkumus per 30 darbo dienų.
3.3. Akcentavo, jog ieškovė Sutartimi negauna to, ko tikėjosi, t. y. ieškovė aiškiai tikėjosi mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybą detalizuojančių sprendinių (koreliuojančių su aplinkinių gyvenamųjų rajonų visuomeninės paskirties sprendiniais), o gauna naujus komercinės ir gyvenamosios statybos sprendinius, kurie pakerta tiek esamo, tiek gretimų gyvenamųjų rajonų darnaus vystymo principus. Galiojančio Sklypo detaliojo plano laikymasis turi esminės reikšmės. Atsakovė, atsakovės nusamdytų koncepcijų rengėjas ne tik formaliai, bet ir realiai yra savo veiklos profesionalai, todėl minėtų asmenų veiksmai, sąlygoti ir tiesioginės finansinės naudos, negali būti vertinami kaip neatsargi klaida. Atsakovės, veikiančios ir per koncepcijų rengėją – atstovą pasiūlyti Sklypo TP sprendiniai, sąlygoti ir tiesioginės finansinės naudos, aiškiai suponuoja nesuinteresuotumą visuomeninės (vaikų darželio ir (ar) mokyklos) infrastruktūros vystymu. Atsakovė šiurkščiai ir nemotyvuotai pažeidė Sutartį, t. y. koncepcijose siūlomais TP sprendiniais šiurkščiai „nukrypo“ nuo galiojančio Sklypo detaliojo plano, ir pažymėtina – ieškovės nederinimai nebuvo ginčyti.
3.4. Pabrėžė, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes plečiamai vertino administracinius aktus (2021 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. AD2-2163, 2022, gruodžio 2 d. įsakymą Nr. AD2-2360, 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. AD1-1420 ir 2021 m. gruodžio 23 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG204954).
3.5. Nurodė, jog teismas formaliai pažiūrėjo į tai, jog atsakovė pateikė 2021 m. spalio 29 d. prašymą, o ieškovė formaliai tenkino minėtą prašymą. Teismas nevertino, kokia apimtimi tas atsakovės prašymas buvo „tenkintas“. Teismas netinkamai įvertino ginčo esmę (ginčą dėl Sutartimi sutarto turinio), spręsdamas nesamą ginčą dėl TP procedūrų organizavimo. Sutartimi buvo siekiama kitų tikslų – galiojančių Sklypo TP sprendinių konkretizavimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Simonsita“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Nurodė, jog, priešingai, nei teigia ieškovė, šalių sudarytos Sutarties objektas yra Detaliojo plano korektūros rengimas, t. y. esamų Detaliojo plano sprendinių keitimas pagal iš anksto atsakovės pateiktame 2021 m. spalio 29 d. pasiūlyme ieškovės akceptuotą (ginčo šalių suderintą) tikslą ir sąlygas. Atsakovei siekiant koreguoti Detaliojo plano sprendinius (pakeisti Sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus) buvo ir yra pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra pagal minėtą Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319.4.5.2 papunktį, nepažeidžiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju – Klaipėdos miesto bendrojo plano, sprendinių.
4.2. Pažymėjo, jog Sutartis buvo sudaryta 7 metų terminui (su galimybe šį terminą pratęsti) ir joks teisės aktas nereguliuoja planavimo iniciatoriaus teikiamų Detaliojo plano korektūros pasiūlymų skaičiaus ar pateikimo terminų. Dėl šių priežasčių naujų koncepcijos variantų rengimas vietoj ankstesnių pasiūlymų koregavimo negali būti laikomas planavimo iniciatoriaus (atsakovės) piktnaudžiavimu ar Detaliojo plano korektūros proceso vilkinimu, nepriklausomai nuo to, kokiais epitetais ieškovė atsakovės pateiktus koncepcijų variantus įvardijo.
4.3. Pabrėžė, jog ieškovė visiškai be pagrindo teigia, kad Sutarties vykdymo vilkinimas pasireiškia tuo, kad atsakovė nuo Sutarties sudarymo pradžios (2021 m. gruodžio 8 d.) iki ieškovės inicijuoto teisminio ginčo pradžios nepateikė ieškovei priimtino Detaliojo plano korektūros pasiūlymo, o nuo paskutinio 2023 m. vasario 27 d. ieškovės priimto sprendimo (koncepcijos nederinimo) Nr. (31.1)-RS2-123 iki ieškinio pateikimo buvo praėję 6 mėnesiai.
4.4. Akcentavo, jog gavusi pastabas atsakovė privalėjo ne tik išsiaiškinti konkretaus privataus mokslo įstaigos pastato rūšies poreikį, išstudijuoti optimalų privačios ikimokyklinio ugdymo pastato dydį, bet ir surasti tokio pastato valdytoją / operatorių, kuris sutiktų kartu su atsakove investuoti į Sklypo plėtrą ir tokį būsimą mokslo įstaigos pastatą administruoti vykdant ikimokyklinio ugdymo veiklą. Pažymi, kad nei Sutarties sąlygos, nei teisės aktai nenumato jokių terminų, per kuriuos planavimo iniciatorius būtų įpareigotas pateikti planavimo organizatoriui priimtiną Detaliojo plano korektūros koncepcijos variantą, juolab kad pats koncepcijos priimtinumas išimtinai priklauso nuo ieškovei atstovaujančių tarnautojų priimtų sprendimų ir subjektyvios (šiuo atveju šališkos) nuomonės. Nors ieškovė byloje deklaratyviai teigė, kad atsakovė vykdydama sutartį iki civilinės bylos iškėlimo neva padarė esminių sutarties pažeidimų ir dėl to yra pagrindas tokią sutartį nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, realiai civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė toliau reikalavo iš atsakovės vykdyti Sutartį ištaisant paskutinės 2024 m. sausio 19 d. atsakovės pateiktos koncepcijos trūkumus. Nei konkretūs teisės aktai, nei ginčo Sutarties sąlygos nenumato terminų, per kuriuos atsakovė būtų įpareigota pateikti ieškovei priimtiną Detaliojo plano korektūros koncepcijos variantą. Ieškovės viešai deklaruojami sutarties nutraukimo tikslai liudija ne ką kitą, kaip ieškovės primityvų bandymą teismo sąskaita daryti spaudimą atsakovei ir panaikinti ankstesnių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovų priimtus teisėtus sprendimus, kuriais atsakovei buvo suteiktos konkrečios teisės koreguoti Detalųjį planą turint tikslą pakeisti esamą žemės sklypo naudojimo būdą. Jeigu ieškovė neabejotų savo pozicija ir tikrai būtų egzistavęs bent vienas ieškovės nurodomas įstatyme (CK 6.217 straipsnio 1 dalyje) ar pačioje Sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas, ieškovė, vadovaudamasi viešojoje erdvėje bandomu suformuoti neskaidraus Sklypo įsigijimo proceso naratyvu ir gindama viešąjį interesą, jau seniai būtų pasinaudojusi savo menamai turima vienašalio sutarties nutraukimo teise ir nutraukusi su atsakove sudarytą Sutartį ne teismo tvarka laikydamasi Sutartyje numatytų vienašalio Sutarties nutraukimo procedūrų. Nors ieškovė nesivaržydama teigia, kad nagrinėjamu atveju yra tiek įstatyme, tiek Sutarties 11 ir 13 punktuose įtvirtinti vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai, ieškovė net nesivargina paaiškinti, kodėl ji tokiais menamais Sutarties vienašalio nutraukimo pagrindais niekada nebandė pasinaudoti, kodėl niekada anksčiau neinicijavo vienašalio Sutarties nutraukimo ne teismo tvarka procedūros ir nesiuntė atsakovei jokio įspėjimo dėl, ieškovės nuomone, daromų (esminių) Sutarties pažeidimų ar teritorijų planavimo proceso vilkinimo.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo dėl ieškovės ieškinio spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. gruodžio 8 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. J9-3113 dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros suplanuotos teritorijos dalyje rengimo ir finansavimo žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini).
9. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie Labrenciškių ir Medelyno Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius gatvių sankryžos kampe esančiai ginčo sklypo teritorijai buvo nustatyta: visuomeninė Sklypo paskirtis su konkrečia statinių zona sklype; visuomeniniai pastatai, konkrečiai V3 – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos; leistinas pastatų aukštis metrais – 13; leistinas Sklypo užstatymo tankumas – 0,3; leistinas Sklypo užstatymo intensyvumas – 1,5; leistinas pastatų aukštų skaičius – du aukštai ir mansarda.
10. Iš 2021 m. kovo 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, jog UAB „Embelija“ už 385 297,22 Eur įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos. Iš 2021 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, jog UAB „Embelija“ pardavė UAB „Simonsita“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
11. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniai numatyti laikotarpiui iki 2030 metų.
12. UAB „Simonsita“ 2021 m. spalio 19 d. pateikė pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, 2021 m. spalio 29 Nr. (31.1)-RS2-645 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sprendimu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ konstatavo, jog 2021 m. spalio mėn. 19 d. UAB „Simonsita“ pasiūlymas dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prieštarauja bendrojo plano sprendiniams.
13. UAB „Simonsita“ 2021 m. spalio 29 d. pateikė pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. AD2-2163 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pritarta vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento koregavimo iniciatyvai.
14. 2021 m. gruodžio 2 d. priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD2-2360 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo tikslų“, kuriame nustatyta, kad pradedama rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Korektūros rengimo tikslai – detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
15. Tarp šalių 2021 m. gruodžio 8 d. sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. J9-3113 dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros, suplanuotos teritorijos dalyje, rengimo ir finansavimo žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini).
16. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-1420 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtinta planavimo darbų programa vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417, korektūrai suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), rengti.
17. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo 2021 m. gruodžio 23 d. sąlygų Nr. REG204954 matyti, kad tikslus numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417 „Dėl teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijų planavimo dokumento uždaviniai: 1) detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nurodyta, jog teritorijų planavimo sąlygos galioja iki 2024 m. gruodžio 23 d.
18. UAB „Progresyvūs projektai“ atstovė D. Z. 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo.
19. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (4.39E)-R2-3013 „Dėl pateiktos detaliojo plano koncepcijos nederinimo“ nurodyta pašalinti trūkumus.
20. UAB „Progresyvūs projektai“ atstovė D. Z. 2023 m. sausio 17 d. pateikė prašymą organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo.
21. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2023 m. vasario 21 d. sprendimu „Dėl pateiktos detaliojo plano koncepcijos nederinimo“ nurodė pataisytą pagal rašte išdėstytas bei pristatymo metu išsakytas pastabas Detaliojo plano koncepciją pateikti svarstyti iš naujo.
22. UAB „Danės projektai“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 230329 projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai pritarė Urbanistikos ir architektūros skyriaus patarėjas R. B. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje numatyta projektuoti statinį – mokslo paskirties pastatą.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių 2021 m. gruodžio 8 d. sudarytos teritorijų planavimo inicijavimo sutarties Nr. J9-3113 tinkamo vykdymo. Ieškovė įrodinėja padarytus esminius 2021 m. gruodžio 8 d. sutarties pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog atsakovės siūlomu ginčo sklypo naudojimo būdo keitimu yra siekiama pakeisti detalųjį planą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pažymėjo, jog įsipareigojimams įgyvendinti reikia laiko, nenustatyta, jog atsakovė vilkina sutarties vykdymą, neigiamų pasekmių ieškovei nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė jokių realių ginčo sutarties pažeidimo įrodymų. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kelia klausimą, jog šalių sudarytos Sutarties tikslas yra visai ne Sklypo esamo naudojimo būdo keitimas, o tik esamų Detaliojo plano sprendinių konkretizavimas. Nurodo, kad negavo to, ko tikėjosi sudarydama Sutartį, todėl teismo prašo ją nutraukti.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
24. Apeliantė, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, ieškinyje nurodė jos nutraukimo pagrindą – CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai. Pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose apeliantė pažymėjo, jog atsakovė pažeidė: (i)Sutarties 1 punktą, kuriuo buvo susitarta dėl sklypo detaliojo plano korektūros, o atsakovė siekia atlikti detaliojo plano keitimą; (ii) Sutarties 2 punktą, kuriuo buvo susitarta dėl sklypo detaliojo plano korektūros tikslų, nekeičiant esamo sklypo detaliojo plano: kokie visuomeninės paskirties statiniai, kokioje sklypo vietoje ir kaip bus išdėstyti; (iii) Sutarties 4.2 punktą, kuriuo buvo susitarta, jog atsakovė nepažeis trečiųjų asmenų interesų, tačiau pažeidžia aplinkinių teritorijų gyventojų, vystytojų ir kt. asmenų interesus, nes siekia sugriauti koreliacinius ryšius tarp sklypo ir aplinkinių teritorijų planavimo sprendinių; (iv) Sutarties 4.3 punktą, kuriuo buvo susitarta sklypo būtinąją detaliojo plano korektūrą rengti, vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo sprendiniais, galiojančiu sklypo detaliuoju planu; (v) Sutarties 4.11 punktą: siekė padidinti gyvenamosios ir komercinės paskirties teritoriją; (vi) Sutarties 11 punktą.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 28 punktas). Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas ir teismų praktikos išaiškinimai suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Atitinkamai bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.
26. Apeliaciniame skunde ieškovė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, ne išdėstė konkrečius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis argumentus, o perrašo ieškinyje dėstytus argumentus pažodžiui. Akcentuotina, jog apeliantė nenurodė ir konkrečių duomenų, kurie nebūtų įvertinti pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė siekia, kad pirmosios instancijos teismo jau ištirtos ir išnagrinėtos aplinkybės būtų pakarotinai nagrinėjamos ir priešingai įvertintos apeliacinės instancijos teismo.
Dėl sutarties nutraukimo CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu
27. Minėta, apeliantė siekė teismo sprendimu nutraukti šalių sutartį CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.
28. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiau minėti sutarčių privalomumo, bendradarbiavimo, kooperacijos ir sąžiningumo principai yra neatskiriamai tarpusavyje susiję, todėl nustatant, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, turi būti kompleksiškai vertinamas visų šių principų turinys. Kartu tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į konkrečių šalis siejusių santykių pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).
30. Pagal CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą, 1 dalies nuostatą, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Įstatyme (CPK 6.217 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas ir sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
31. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
32. Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar yra tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
33. Apeliantė nurodo, jog atsakovė siekia ne sutarties 1, 2 punktų įgyvendinimo, o detaliojo plano sprendinių pakeitimo visiškai naujais, pagal kuriuos būtų galima statyti nevisuomeninės paskirties statinius. Pagal ginčo sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, todėl, apeliantės įsitikinimu, iš sudarytos sutarties ji negaus to, ko tikisi.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties vykdymo aplinkybes, nusprendė, jog sutartis negali būti nutraukta, kadangi nenustatytas esminis sutarties pažeidimas, apeliantės nuogąstavimai dėl atsakovės siekio pakeisti detalųjį planą nepagrįsti ir neįrodyti, konstatavo, jog ieškovė siekia teisinių santykių nutraukimo dar tik pradiniame detaliojo plano korektūros etape.
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys ginčo sutartį sudarė 2021 m. gruodžio 8 d. Sutarties 8 punktu susitarė, jog ji galioja nuo jos pasirašymo datos iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo datos, bet ne ilgiau kaip septynerius metus. Sutartyje numatyta, jog šalių susitarimu sutartis gali būti keičiama, vieneriems metams gali būti pratęsiamas jos galiojimo terminas arba sutartis gali būti nutraukiama (Sutarties 10 punktas). Kuriai nors šaliai pažeidus sutarties sąlygas ir nepašalinus raštiškai nurodyto pažeidimo per 30 darbo dienų terminą, kita šalis vienašališkai turi teisę nutraukti sutartį (Sutarties 11 punktas). Taip pat šalys susitarė, jog sutartis gali būti vienašališkai nutraukta bet kurios iš šalių, jeigu kita šalis nepagrįstai ilgai vilkina teritorijų planavimo procesą ir nepašalina raštiškai nurodyto pažeidimo per 30 darbo dienų terminą (Sutarties 13 punktas).
36. Apeliantė su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą dėl Sutarties nutraukimo kreipėsi 2023 m. liepos 27 d., t. y. nepraėjus nė dvejiems metams nuo sutarties, kurios vykdymo terminas septyneri metai, sudarymo. Po šalių sutarties sudarymo 2021 m. gruodžio 8 d. atsakovė jau 2022 gruodžio 1 d. pateikė prašymą dėl pasitarimo, kurio metu ketino spręsti dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo, organizavimo. Ieškovė, susipažinusi su koncepcijos sprendiniais, 2022 m. gruodžio 9 d. neigiamu sprendimu nurodė, jog sprendiniai nebus svarstomi, nes (i) teritorijos prie Labrenciškių ir medelyno, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-417, korektūros suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), sprendiniai parengti nesivadovaujant 2021 m. gruodžio 23 d. teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG204954 8 dalies 10 punktu, kuriame nurodoma rengti koncepciją, nagrinėjant alternatyvas dėl funkcinių ir kompozicinių ryšių susiformavusioje urbanistinėje struktūroje; (ii) nurodyti atstumus iki gretimybių; (iii) pateikti koncepcijos alternatyvų reglamentų rodiklių ir sprendinių įgyvendinimui reikalingos infrastruktūros palyginimą. Atsakovė 2023 m. sausio 17 d. pateikė prašymą organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. dėl parengtos detaliojo plano koncepcijos pateikė pastabas, nurodė atsakovei pataisytą pagal rašte išdėstytas bei pristatymo metu išsakytas pastabas detaliojo plano koncepciją pateikti svarstyti iš naujo. Po 2023 m. vasario 27 d. ieškovės sprendimo (koncepcijos nederinimo) atsakovė siekdama sklypo dalyje suprojektuoti ir pastatyti ieškovės pageidaujamą visuomeninės paskirties pastatą (vaikų darželį) kreipėsi į projektuotoją UAB „Danės projektai“, kuri su Urbanistikos ir architektūros skyriumi suderino 2023 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Mokslo paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, rengė naujas detaliojo plano korektūras ir mokslo paskirties pastato statybos projekto projektinių pasiūlymų koncepcijas. Atsakovė 2024 m. sausio 19 d. pateikė prašymą organizuoti pasitarimą dėl detaliojo plano korektūros koncepcijos svarstymo. Apeliantė 2024 m. vasario 26 d. dėl atsakovės parengtos detaliojo plano koncepcijos pateikė pastabas ir nurodė atsakovei pagal rašte išdėstytas bei pristatymo metu išsakytas pastabas detaliojo plano koncepciją pateikti svarstyti iš naujo.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutartimi šalys susitarė dėl detaliojo plano koregavimo detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeičiant žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatant teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus (Sutarties 2 punktas). Taigi susitarta dėl detaliojo plano koregavimo, o koregavimu neturi būti keičiama detaliojo plano esmė, taip pat koregavimas negali pažeisti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių.
38. Sprendžiant klausimą dėl sutarties pažeidimo kaip esminio ir ieškovės deklaruojamo rizikos atsiradimo dėl sutarties vykdymo, akcentuotina aplinkybė, kad atsakovė deda dideles pastangas tinkamai vykdyti sutartį: (i) atsakovė kreipėsi į projektuotoją UAB „Progresyvūs projektai“; (ii) apeliantei atmetus atsakovės detaliojo plano koncepcijas, atsakovė kreipėsi į kitą projektuotoją UAB „Danės projektai“. Neabejotinai jau šiuo metu atsakovės siekis pateikti detaliojo plano koncepcijas, kurios būtų priimtinos apeliantei, pareikalavo nemažų atsakovės investicijų, atsakovė turi suinteresuotumą tinkamai vykdyti sutartį. Įprastinė praktika, kai yra teikiamos detaliojo plano koncepcijos ir dėl jų pritarimo svarstoma, joms nepritariama, įpareigojama koreguoti, negali būti laikoma, jog šalis negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, kai nuo sutarties vykdymo pradžios dar nepraėjo nė 2 metai, o sutarties terminas 7 metai. Taigi yra pagrindas išvadai, jog sutartis bus įvykdyta ateityje. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog teigti, kad apeliantės lūkesčiai dėl sutarties vykdymo lieka neįgyvendini dėl atsakovės veiksmų, nėra pagrindo. Minėta, atsakovė rengė apeliantei svarstyti naujas detaliojo plano koncepcijas, kurioms apeliantė nors ir nepritaria, tačiau pateikė pastabas ir įpareigojo detaliojo plano koncepcijas pateikti svarstyti iš naujo. Taigi, minėti bylos duomenys patvirtina, jog ir po ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl ginčo sutarties nutraukimo atsakovė toliau dėjo pastangas įvykdyti sutartį.
39. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sutartiniai santykiai nėra pasibaigę, apeliantė nesinaudoja sutartimi įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti sutartį (Sutarties 13 punktas), svarsto teikiamas atsakovės detaliojo plano koncepcijas, duomenų, pagrindžiančių CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą, teismui nepateikė, vadinasi, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, neigiamų pasekmių ieškovei nėra nustatyta, kas leistų daryti išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo.
40. Taigi šioje byloje konstatuotina, kad nenustatyta atsakovės esminių sutarties pažeidimų, ieškovė nesinaudoja teise vienašališkai nutraukti sutartį, negalima išvada, kad ieškovė pradiniame sutarties vykdymo etape iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties, ir negalėjo to numatyti; pagal sutarties esmę atsakovės rengiamas detaliojo plano koregavimas, detalizuojant bendrojo plano sprendinius, pakeičiant žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatant teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui; nėra nustatytas joks atsakovės prievolės pažeidimas; ieškovės teikiamos pastabos dėl atsakovės siūlomos detaliojo plano koncepcijos nedavė ieškovei pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; atsakovė dėl sutarties nutraukimo patirtų didelių finansinių nuostolių (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
41. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį jos 13 punkte nustatytu pagrindu, o CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsakovės neteisėtus veiksmus (detaliojo plano koncepcijų teikimą) kvalifikuoti kaip esminį sutarties pažeidimą taip pat nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės veiksmai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes negali būti kvalifikuojami kaip tokie, kurie eliminuotų sutartinių santykių tarp šalių tęsimo galimybę, taip užtikrinant galiojančios sutarties išsaugojimo nuostatą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodytų, kad atsakovė pažeis sutartį iš esmės ateityje. Byloje nustatytos aplinkybės dėl ginčo sutarties vykdymo patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesielgia pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, deda pastangas vykdyti sutartį ir yra pajėgi sutartį įvykdyti. Atsakovės aktyvumas siekiant išsaugoti šalių santykius, noras bendradarbiauti, jos aktyvūs veiksmai dėl sutarties vykdymo net ir vykstant teisminiam ginčo nagrinėjimui neleidžia teigti, jog egzistuoja tokios aplinkybės nutraukti šalių sutartį CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ir atsakovės veiksmus dėl detaliojo plano koncepcijų teikimo kvalifikuoti kaip esminį sutarties pažeidimą.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
43. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Atsakovė prašo priteisti 2 949,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą.
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos).
47. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytus maksimalius dydžius. Už šią teisinę paslaugą maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (aktualus 2023 m. IV ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur x 1,3). Teismas, įvertinęs atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nusprendžia, jog išlaidos yra mažintinos iki 2 743 Eur.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos 2 743 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simonsita“.