- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-1010-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00031-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė V
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3674-713/2019 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl neteisėtų notarės V. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė V. J. ir A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. 2019 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J. 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. S-52 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) įpareigoti Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarę V. J. išduoti pareiškėjui vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį bei 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J..
2. Nurodo, kad notarės atsisakyme išduoti vykdomąjį įrašą nėra nurodyta konkrečių atsisakymo įstatymų bei jų nuostatų; neįvardinti asmenys, dėl kurių teisių pažeidimo jai kyla abejonės; notarė slepia skolininko pateiktus duomenis, dėl kurių notarė laiko kreditoriaus reikalavimą nepagrįstu. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad notarė neturėjo teisės atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, kadangi paskolos ir sutartinio įkeitimo sutartyse nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis; 2014 m. rugpjūčio 20 d. yra susėjęs hipotekos registre nurodytas kredito grąžinimo terminas. Pareiškėjas taip pat teigė, jog atsisakymas išduoti vykdomąjį įrašą yra neteisėtas, kadangi 2015 m. kovo 6 d. susitarime dėl 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties papildymo buvo susitarta dėl papildomos paskolos skolininkui suteikimo, todėl bendra paskola pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartį sudarė 51 720,00 Eur. Notarė peržengė savo įgaliojimų ribas, kadangi neapsiribodama formaliu kreditoriaus prašymo įvertinimu, atliko kreditoriaus pateiktų duomenų teisingumo vertinimą, atitiktį registrams, todėl notarės veiksmai pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais.
3. Suinteresuotas asmuo notarė V. J. prašė pareiškėjo skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi skundas paduotas praleidus CPK 512 straipsnio nustatytus skundo padavimo terminus ir neprašoma šio termino atnaujinti; pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Notarė nurodė, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skundo dėl notarinio veiksmo pateikimui, jo atnaujinti neprašo, todėl skundas turėtų būti grąžintas pareiškėjui. Notarė taip pat teigė, kad atliko visus privalomus veiksmus prieš išduodant vykdomąjį įrašą ir, gavusi iš skolininko atstovo duomenis, įrodančius kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumą, atsisakė prašymą tenkinti bei neišdavė vykdomojo įrašo. Nagrinėjamu atveju kilo ginčytina situacija dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo ir papildomo susitarimo sudarymo ne notarine tvarka pripažinimo sudėtine notarinės paskolos sutarties dalimi. Kadangi dėl asmenų teisių ir juridinių faktų iškilus abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus, notarė laikė atsisakymą išduoti vykdomąjį įrašą teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. S. prašė skundą atmesti, už piktnaudžiavimą teise skirti pareiškėjui baudą ir priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad notarė informavo skolininką apie gautą kreditoriaus prašomą išduoti vykdomąjį įrašą, todėl skolininkas pateikė notarei mokėjimo nurodymą apie V. J. sumokėtą skolą. Be to, pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, savo reikalavimo teisę grindė ne tuo pačiu 2014 m. vasario 13 d. paskolos sandoriu, kuriam užtikrinti buvo sudarytas sutartinis įkeitimas, o 2015 m. kovo 6 d. paprasta rašytine ne notarine forma sudaryta paskolos sutartimi. Kadangi pareiškėjas, Šiaulių apygardos teismui pareikšdamas ieškinį dėl 2015 m. kovo 6 d. paskolos dokumento pripažinimo paskolos sutartimi, pripažino faktą, kad 2015 m. kovo 6 d. susitarimas nėra 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties pakeitimas ar papildymas, suinteresuotas asmuo laiko, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, kilus ginčui tarp kreditoriaus ir skolininko dėl prievolės įvykdymo. Pareiškėjas yra nesąžiningas, siekia pagal tą pačią paskolos sutartį gauti dvigubą naudą, teikia tapačius reikalavimus skirtingoms notarėms, todėl prašo jam skirti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl neteisėtų notarės V. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. J. ir A. S., taip pat iš pareiškėjo A. S. naudai priteisė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į notarę V. J. dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o notarė 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. S-52 atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą. Skundas dėl notarės veiksmų teisme gautas ir užregistruotas 2019 m. sausio 2 d., tuo tarpu pareiškėjas skundžia notarės veiksmus, atliktus 2018 m. lapkričio 26 d., apie kuriuos sužinojo 2018 m. lapkričio 28 d., ką nurodo skunde ir pats pareiškėjas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundžia notarinius veiksmus, praleidęs 20 dienų terminą, tačiau praleisto termino atnaujinti neprašė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo; jei terminas praleistas, jį atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinę bylą, neišnagrinėjo skundo dėl notarės veiksmų teisėtumo iš esmės, todėl pažeidė jo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes negali atsisakyti priimti skundo, kuris yra nagrinėtas teisme, o kito proceso pagrindo nenurodė.
7.2. Nebuvo praleistas naikinamasis 90 dienų terminas, nes nuo Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. S-52 iki 2019 m. sausio 2 d. skundo buvo praėję mažiau nei 90 dienų.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjas skundą dėl Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 218 m. lapkričio 26 d. nutarimo teismui padavė 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. nepraleidęs 20 dienų termino ir nepagrįstai šis skundas buvo nepriimtas (c/b Nr. 2YT-32920-877/2018). Minėtoje byloje skundas buvo nepagrįstai nepriimtas. Skundas buvo paduotas toje pačioje byloje, tačiau teismas nepagrįstai užvedė naują bylą.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesiniams veiksmams atlikti nustatytų terminų, neužtikrino sklandesnės, operatyvesnės ir teisėtos teismo veiklos, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų, nes skundžiamą nutartį priėmė po dviejų mėnesių. Pirmosios instancijos teismas galėjo iškarto atsisakyti priimti skundą, o ne priimti ir nagrinėti jį teisme.
7.5. Pačiam teismui nepagrįstai priėmus skundą, nebuvo pagrindo iš jo A. S. priteisti 400,00 Eur už advokato E. M. teisinę pagalbą. E. M. atsiliepimo į pareiškėjo skundą neteikė, todėl jo galimai nėra. Byla nutraukta dėl pirmosios instancijos teismo kaltės ir neteisėtų jo veiksmų, todėl ir dėl to nebuvo pagrindo priteisti A. S. turėtų bylinėjimosi išlaidų.
7.6. Pateikti teismui dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis yra pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtinta asmens tapatybė, todėl nėra jokio pagrindo nepriimti jo teiktų procesinių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės V. J. veiksmų, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punkto ir CPK 512 straipsnio pagrindais, nutraukta, t. y. pareiškėjui skundą padavus pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui ir neprašius jo atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė V. J. 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. S-52 „Atsisakyti atlikti notarinį veiksmą“ atmetė V. J. prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ūkininko A. S. hipotekos kreditoriaus naudai (maksimaliojo įkeitimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas V. J., nesutikdamas su priimtu nutarimu, 2019 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J. 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. S-52 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) įpareigoti Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarę V. J. išduoti pareiškėjui vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį bei 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J.. Skundas priimtas 2019 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi skundo nagrinėjimas paskirtas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. vasario 28 d. 13.30 val., apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti, bylą nutraukė. Pareiškėjas V. J., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
11. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
13. Nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, skundas dėl notarės veiksmų pateiktas teismui ir teisme užregistruotas 2019 m. sausio 2 d. Pareiškėjas skundžia notarės veiksmus, atliktus 2018 m. lapkričio 26 d., apie kuriuos sužinojo 2018 m. lapkričio 28 d., ką skunde patvirtina ir pats pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas skundžia notarės veiksmus, praleidęs dvidešimties dienų terminą ir praleisto procesinio termino atnaujinti neprašė, todėl pasivadovavęs kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015, CPK 293 straipsnio 1 punkto norma, civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų nutraukė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatyta aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kasacinio teismo praktiką bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, ko pasėkoje nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Pažymėtina, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, tik tada, kai skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, jis nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs dvidešimties dienų terminą, t. y. kreipimosi į teismo metu naikinamasis terminas nebuvo praleistas, todėl tik konstatavus, kad atnaujinti praleistą dvidešimties dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nėra pagrindo, tai sudarytų pagrindą tokį skundą atmesti.
15. Pažymėtina, kad CPK 512 straipsnis nenumato, jog dvidešimties dienų termino praleidimo klausimas turi būti išspręstas skundo priėmimo stadijoje, klausimas dėl termino atnaujinimo nagrinėtinas priėmus skundą, t. y. dvidešimties dienų termino praleidimas yra pagrindas skundą atmesti, o ne grąžinti jį padavusiam asmeniui dėl to, kad jis skundo priėmimo stadijoje neįrodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-202-520/2010). Atitinkamai, tai taip pat nėra pagrindas, tokiai aplinkybei paaiškėjus jau po skundo priėmimo, civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundų dėl notaro veiksmų padavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Kaip ir minėta, šis terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Tuo tarpu tik pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų terminui nuo skundžiamo notaro veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl notaro veiksmų. Skundas, paduotas teismui praleidus šį devyniasdešimties dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokiai aplinkybei paaiškėjus jau po skundo priėmimo teismas turi civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad yra praleistas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas, todėl nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų teisinio pagrindo nebuvo. Kadangi teismas neišsprendė skundo iš esmės, skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Iš naujo nagrinėjant bylą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-9805-877/2019 (iškelta 2018 m. lapkričio 29 d., senas c/b Nr. 2YT-32920-877/2018) pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl notarės V. J. veiksmų, šiai 2018 m. lapkričio 26 d. atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį ir 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, sudarytą su skolininku A. S.. Atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja aplinkybę, kad nagrinėjamojoje byloje pateiktas skundas dėl notarės veiksmų turėjo būti nagrinėjamas nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-32920-877/2018 (dabar c/b Nr. 2YT-9805-877/2019). Kadangi iš apeliacinės instancijos teismui prieinamų duomenų nėra galimybės nustatyti ar šiuo atveju tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-9805-877/2019, tiek nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir to paties pagrindo, todėl šioje stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nesprendžia klausimo tiek dėl bylų sujungimo, tiek dėl pagrindų skundą palikti nenagrinėtu.
17. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką, procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų nutraukimo pagrindus, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.