Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, D. S., D. S., atstovaujami I. S., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų D. S., D. S. įstatyminės atstovės I. S. atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbą įvertina teismas, mano, kad pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka.Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu nėra pasikeitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.A. L. mirė (duomenys neskelbtini), ši data yra palikimo atsiradimo laikas (CK 5.3 straipsnis). Terminas kreditorių reikalavimams pateikti baigėsi (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas UAB „Finansų bitė“ pripažįsta, kad praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau mano, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.Pareiškėjas patvirtino, kad apie tai, jog A. L. mirė sužinojo 2016 m. gruodžio 14 dieną.Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas apie palikimo momentą sužinojo praktiškai iš karto po palikėjo mirties – dešimties dienų laikotarpyje. Pareiškėjo pateiktas dokumentas, kuris pavadintas „Skambučių registras, A. L., Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10)“ nėra telefoninio pokalbio įrodymas, nes tai paties pareiškėjo sudaryta lentelė, kuri net nepasirašyta ją sudariusio asmens. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų D. S., D. S. įstatyminės atstovės I. S. atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodė, kad neginčija pareiškėjo nurodytų aplinkybių, t.y. neneigia ir pareiškėjo nurodytų telefoninių skambučių, tačiau jie tik įrodo, kad pareiškėjas jau iki 2017 m. sausio 11 d. turėjo informaciją, kad A. L. giminaičiai neketina priimti palikimo.Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2017 išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2017 pažymėjo, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aptartas išaiškinimas atitinka CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus pakartotinai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018.Pareiškėjas į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 12 d. (b.l. 17), t.y. po metų nuo to, kad sužinojo apie A. L. mirtį. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad notarų biuras atsakė, kad kreditorinis reikalavimas gali būti patvirtintas tik tuomet, kai pareiškėjas atvyksta į notarų biurą ir šis veiksmas registruojamas notariniame registre. Tai tik dalis notaro atsakymo. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakyme UAB „Finansų bitė“ (b.l. 16) notarė A. K. nurodė, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas ir kad kreditorius pirmiau dar turi kreiptis į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Į VĮ Registrų centrą dėl duomenų gavimo iš Testamentų registro pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. sausio 11 d. (b.l. 13). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikimo priėmimo data - 2017 m. rugsėjo 29 d. Palikimą priėmęs asmuo Lietuvos Respublika. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2017 m. spalio 02 d., t.y. nuo šios dienos duomenys apie palikėjo įpėdinius tapo prieinami bet kuriam kreditoriui.Sutiktina su suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime išdėstytu argumentu, kad pareiškėjas yra įmonė, kuri užsiima ūkine-komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.Pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui valstybės įmonė Turto bankas paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l.32-34), notarei nustačius, kad palikėjas turi nepilnamečius vaikus – D. S. ir D. S., kurie šioje byloje yra atstovaujami įstatyminės atstovės. Tačiau ir esant įstatyminiams įpėdiniams, kurie pagal vaiko teisių institucijos atstovės paaiškinimus galimai sieks įgyvendinti savo turtines teises, nesukliudė valstybės įmonė Turto bankas laiku kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015 nurodė, kad teismai, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartyje, priimta civilinėje Nr. 3K-3-296/2009, išaiškinta, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, yra išaiškinta, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Tačiau pareiškėjas negali remtis šia teismo nutartimi, nes nepateikė įrodymų, kad nurodytais telefonų skambučiais buvo informuoti įpėdiniai. Pareiškėjas nurodo, kad bendravo su A. L. sugyventine, nenurodydamas ne jos vardo nei pavardės. Nors į bylos nagrinėjimą yra įtraukta nepilnamečių D. S. ir D. S. motina I. S., tačiau iš pareiškėjo pateiktų duomenų negalima nustatyti ar tai tas pats asmuo. Be to, iš vaiko teisių institucijos pateiktų duomenų matyti, kad vaikams nuo 2016-12-03 iki 2017-06-14 buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), tačiau globėjai (vaikų senelei) nevykdant pareigų vaikai buvo paimti. Globėja J. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Tačiau netgi esant įstatyminiams įpėdiniams, kurių pareiškėjas savo pareiškime net nenurodė, kurių turtinės teisės gal būt bus ateityje ginamos, nepakeičia nustatytos aplinkybės, kad valstybės įmonė Turto bankas palikimą priėmė ir šiam asmeniui UAB „Finansų bitė“ ne tik, kad nepareiškė reikalavimo, bet ir jokiu kitu būdu nepateikė informacijos apie savo finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pareiškėjas aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau kaip metai nuo informacijos apie A. L. mirtį gavimo. Pareiškėjas ne tik kad neįrodė jog praleido terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti dėl svarbių priežasčių, neįrodė, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo pareikšti savo reikalavimų, tačiau pareiškėjas net ir nenurodė kokios tos priežastys buvo (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Darytina išvada, kad nenustatytos aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti atitinkančiomis svarbias aplinkybes CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, t.y. kurios sudaro pagrindą atnaujinti terminą, nes jos priklausė nuo pareiškėjo valios, galėjo būti jo kontroliuojamos ir objektyviai netrukdė valdyti informacijos tiek apie skolininką, tiek netrukdė atlikti įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje išaiškintus būtinus atlikti veiksmus dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, 290-291 straipsniu,

Teismas nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.