- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-958-777/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01803-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- UAB „Economus“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
- 3.1.7Bylinėjimosi išlaidos
- 3.1.7.1Žyminis mokestis
- 3.3.1.10Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Erikos Misiūnienės ir Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Economus“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė ieškiniu (po ieškinio dalyko sumažinimo) prašė priteisti iš atsakovės 269,22 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,43 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovė nurodė, kad teikė atsakovei apgyvendinimo paslaugas pagal 2012-01-01 apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. ST001161 (toliau – sutartis). Atsakovė neatsiskaitė sutarties pagrindu už suteiktą gyvenamąją vietą 4 bendrabutyje 210 kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-31 už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovei priklausiusiam bendrabučio kambariui, yra 269,22 Eur.Ieškovė nurodė, kad sutartyje buvo nurodyta gyvenamosios vietos įmoka už mėnesį, visi UAB „Economus“ rekvizitai, įmokos kodas, todėl atsakovė kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo privalėjo vykdyti savo prievolę, t. y. atsiskaityti su ieškove, nelaukdama kreditoriaus aktyvių veiksmų. Mokestinio lapelio negavimas neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti už paslaugas.Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atsakovę visiškai atleisti nuo prievolės vykdymo. Nurodė, kad ieškovė pažeidė prievolę, atsakovė neturėjo galimybės įvykdyti prievolės dėl ieškovės kaltės (LR CK 6.64 str.). Nurodė ir tai, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove visą sutarties laiką, neatsakė atsakovei nė į vieną raštu pateiktą pretenziją. Ieškovė pateikė atsakovei nevisiškai užpildytą, nepasirašytą (be UAB „Economus“ vadovo / atstovo parašo) sutartį, nenurodė atsakovei mokėtojo kodo, be kurio mokesčių nebuvo galima sumokėti.Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 269,22 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 92,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei gyvenamąją vietą 4 bendrabutyje 210 kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bei namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovei suteikta gyvenamoji vieta.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė įsipareigojo laiku mokėti nustatyto dydžio įmokas už teikiamas paslaugas, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią jai tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu. Konstatavo ir tai, kad sutartyje buvo nurodyta gyvenamosios vietos mėnesinė įmoka, įmokos kodas ir kiti ieškovės rekvizitai. Konstatavo, kad galimas mokestinių lapelių negavimas neatleidžia atsakovės nuo prievolės vykdymo ir tai nėra viena iš sąlygų, nustatytų LR CK 6.64 str., dėl kreditoriaus prievolės pažeidimų. Atsakovė manydama, kad ieškovė pažeidė prievolę, turėjo teisę kreiptis į teismą ir prašyti ją visiškai ar iš dalies atleisti nuo prievolės įvykdymo. Atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti dėl prievolės pažeidimo ieškovei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 269,22 Eur skolą.Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atsakovę visiškai atleisti nuo prievolės vykdymo, o ieškovės ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.Apeliantė skunde nurodė, kad neturėjo jokios galimybės mokėti mokesčius, nes atsakovei nei atėjus pas ieškovę teirautis žodžiu, nei sutartyje, nei el. paštu, nei telefonu nebuvo nurodytas mokėtojo kodas, pagal kurį vadovai buvo griežtai nurodę visiems studentams mokėti mokesčius tik į bendrabutyje pastatytus mokėjimo terminalus, nes į mokėjimo sąskaitą, nurodytą sutartyje, buvo uždrausta mokėti. Apeliantė skunde nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo su apeliante, neatsakė į apeliantės pateiktas pretenzijas. Apeliantė neturėjo galimybės vykdyti prievolės dėl ieškovės kaltės.Apeliantė nurodė, kad ieškovės su apeliante sudaryta apgyvendinimo sutartis teismui yra pateikta suklastota. Apeliantės asmens duomenis ieškovė tvarkė neteisėtai, pažeisdama apgyvendinimo sutartį, Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo direktyvas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodyta sutarties pagrindu teikiamų paslaugų kaina, ieškovės rekvizitai. Dėl to apeliantės teiginys, jog ji neturėjo galimybės mokėti mokesčių, yra nepagrįstas.Ieškovė nurodė, kad apeliantė iki apeliacinio skundo pateikimo dienos niekada neginčijo sutarties, nesirėmė ir neįrodinėjo sutarties autentiškumo ir tik apeliaciniame skunde kelia nepagrįstas prielaidas dėl sutarties suklastojimo bei reikalavimą dėl dokumento ekspertizės atlikimo.Ieškovė nurodė, kad pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Ieškovė nurodė ir tai, kad ji pagrįstai tikėjosi, jog sutartį pasirašiusi atsakovė, kuriai buvo žinomos visos sutarties sąlygos, ją vykdys tinkamai.Ieškovė nurodė, kad mokestinio lapelio negavimas nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos laiku mokėti už suteiktas paslaugas, kadangi mokestinio lapelio pateikimas / nepateikimas negali eliminuoti atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, be kita ko, sąlyga dėl mokestinio lapelio išsiuntimo nėra laikytina esminė sutarties sąlyga.Ieškovė nurodė, kad apeliantė, būdama paslaugos gavėja, nepagrįstai pažeidė pareigą atsiskaityti už suteiktas apgyvendinimo ir su tuo susijusias paslaugas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės atstovė ir atsakovė dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei gyvenamąją vietą 4 bendrabutyje 210 kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bei namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovei suteikta gyvenamoji vieta. Atsakovės įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-31 už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovei priklausiusiam bendrabučio kambariui, yra 269,22 Eur. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad sutartyje, asmens informaciniame lapelyje (apeliantės turimame egzemplioriuje) nebuvo nurodytas mokėtojo kodas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė įteikė apeliantei mokėjimo pranešimus, atsakė į apeliantės pretenzijas. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad apeliantė neturėjo jokios galimybės mokėti mokesčius. Sutarties 6 p. buvo nurodyta nustatyta gyvenamosios vietos įmoka – 160 Lt per mėnesį. Sutarties 8 dalyje „Šalių adresai ir parašai“ nurodyti ieškovės rekvizitai, t. y. pavadinimas, adresas, įmonės kodas, banko pavadinimas, kodas, sąskaitos numeris. Iš sutarties 8.1 p. nustatyta, kad apeliantė prieš apgyvendinimą (neturėdama mokėtojo kodo) sumokėjo 200 Lt avansą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės ieškovei priteisė 269,22 Eur įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.LR CPK 312 str. nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė skunde nurodė, kad ieškovės su apeliante sudaryta apgyvendinimo sutartis teismui yra pateikta suklastota. Apeliantės asmens duomenis ieškovė tvarkė neteisėtai, pažeisdama apgyvendinimo sutartį, Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo direktyvas. Tačiau šių reikalavimų (argumentų) apeliantė nebuvo pareiškusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu.Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 16,22 Eur (3,19 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo + 13,03 Eur už ieškinį) žyminio mokesčio, 21,03 Eur už teisines paslaugas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, 2,90 Eur už Gyventojų registro išrašą, 52,57 Eur už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį.Už paduotą ieškinį ieškovė iš viso turėjo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Ieškovė nagrinėjamoje byloje iš viso sumokėjo 16,22 Eur žyminio mokesčio. Todėl ieškovei grąžintinas permokėtas 1,22 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Iš apeliantės ieškovei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.).Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 2,90 Eur išlaidas už Gyventojų registro išrašą. Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovei.Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB Skolų valdymo biuras nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e2S-1012-460/2015 išnagrinėjo analogišką situaciją ir vadovaudamasi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netenkino kreditorės atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutarties, kuria buvo atmestas kreditorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už UAB „Skolos LT“ paslaugas priteisimo. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl 73,60 Eur ieškovės patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą pagal su UAB Skolų valdymo biuro sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012-S-3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog iš apeliantės ieškovei priteistinas 17,90 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą.Teisėjų kolegija pažymi, jog perskaičiavus bylinėjimosi išlaidas ir nustačius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė priteisti ieškovei iš apeliantės 74,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos mažintinos, tačiau naikinti skundžiamo sprendimo dalį ar jį pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Toks patikslinimas iš esmės nėra apeliantės apeliacinio skundo tenkinimas iš dalies. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.LR CPK 83 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2016-01-01, nustatė, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. LR CPK 83 str. 1 d. redakcija, aktuali, įsigaliojusi nuo 2016-01-01, nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad už apeliacinį skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui 2016-04-06, apeliantė žyminio mokesčio nemokėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas normos redakcijas ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantė už paduotą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį (nagrinėjamos bylos objektas nėra vartojimo sutartis). Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 d).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais,teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-07 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-07 sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš atsakovės E. V. priteisiama ieškovei UAB „Economus“ 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei UAB „Economus“ grąžinama 1,22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2013-12-04, mokėjimo paskirtis žyminių mokesčių užsakymas UAB „Economus“ Nr. ECO123, žyminio mokesčio kodas ZD79570.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) E. V. valstybei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.