Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Economus“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-03-17 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Economus“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 269,22 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Kretingos rajono apylinkės teisme 2015-05-15 gautas atsakovės E. V. prašymas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinant praleistą pareiškimo padavimo terminą.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-21 nutartimi atsakovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė prašyme nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių negalėjo laiku pateikti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nors atsakovė ir nurodo, kad apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015-04-03, tačiau savalaikiai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, atsakovei buvo žinoma, jog yra iškelta civilinė byla, kurioje ji yra atsakovė, todėl privalėjo domėtis bylos eiga bei laiku pasirūpinti teisinės gynybos priemonėmis, prašymą atnaujinti terminą pateikė praėjus beveik dviem mėnesiams po sprendimo už akių priėmimo dienos, taigi yra pagrindas teigti, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai bei netinkamai naudojosi jai pagal įstatymą suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Atsakovė E. V. 2015-06-08 pateikė atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutarties, kuriame prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - atsakovę visiškai atleisti nuo prievolės vykdymo ieškovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl termino pareiškimui pateikti atnaujinimo neįvertino, jog atsakovė nustatytais terminais teikė procesinius dokumentus į bylą, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime iki teismas procesinius dokumentus atsakovei pradėjo siųsti per liteko vep posistemį.Atsakovė neturi nuolatinės prieigos prie interneto, įrangos tokiems veiksmams atlikti, todėl negavo jai siųstų procesinių dokumentų per liteko vep posistemį, tokiu būdu prarado galimybę nustatytu terminu pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo 2015-04-03 atvykusi teismą pasidomėti bylos eiga, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nesidomėjimo bylos eiga ir netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis nepagrįsta.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą, neįvertino, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2015-03-09 iki 2015-03-20 imtinai turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo termino atnaujinimą, todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal pareiškėjos UAB „Economus“ pareiškimą Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-12-04 išdavė teismo įsakymą dėl 1518,41 Lt (439,76 Eur) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 72,60 Lt (21,02 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės E. V.. Skolininkei pateikus prieštaravimus dėl 2014-12-04 teismo įsakymo bei priėmus ieškovės UAB „Ecinomus“ ieškinį, 2014-12-04 teismo įsakymas panaikintas. Kretingos apylinkės teismas 2015-03-17 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Economus“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 269,22 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. 2015-04-16 atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2015-03-17 sprendimo už akių panaikinimo. Tos pačios dienos raštu atsakovei apeliacinis skundas buvo grąžintas, nurodant, kad šioje byloje atsakovė neturėjo teisės paduoti apeliacinio skundo, nes ji byloje turi atsakovės procesinį statusą. 2015-05-15 gautas atsakovės E. V. prašymas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinant praleistą pareiškimo padavimo terminą. Atsakovei E. V. teismo įsakymas, teismo pranešimas, ieškinys išsiųsti registruotu paštu bei įteikti pasirašytinai. Teismo šaukimai į 2015-02-25, 2015-03-17 parengiamuosius teismo posėdžius išsiųsti per liteko vep posistemį.

CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą, numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nurodyta, kad minėtas terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Nei šioje normoje, nei CPK 78 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių terminų atnaujinimą, nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl šį klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismui pradėjus siųsti procesinius dokumentus per liteko vep posistemį, apeliantė apie tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą nebuvo informuota, todėl prarado galimybę apginti savo pažeistas teises, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatytu terminu. Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentu.

Procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuojančio CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kitiems asmenims teismas įteikia procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jei jie pageidavo gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 8 punktas numato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 8.1 įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 8.2 patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 8.3 patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Taisyklių 33 punktas taip pat numato, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovė paskutinį kartą buvo prisijungusi prie vep posistemio 2015-02-05. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, kada atsakovė prisijungė prie vep posistemio pirmą kartą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą prisijungdama prie elektroninių paslaugų portalo, atsakovė išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo vep paskyroje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę procesinius dokumentus įteikti atsakovei per vep posistemį ir laikyti tinkamai įteiktais CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmą kartą procesiniai dokumentai (šaukimas į 2015-02-25 parengiamąjį teismo posėdį, 2015-02-10 nutartis) atsakovei per vep posistemį išsiųsti tik 2015-02-11. Civilinė byla užvesta 2014-12-04, iki 2015-02-11 visi su byla susiję procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami registruotu paštu, atsakovė aktyviai ir nustatytais terminais teikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, vėliau atsiliepimą į ieškinį, papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išsiųsti procesinius dokumentus atsakovei per liteko vep posistemį, tačiau, įvertinus tai, jog nuo bylos iškėlimo dienos atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik registruotu paštu, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, laikydamasis proceso ekonomiškumo principo, turėjo informuoti apeliantę, jog, prisijungus prie liteko vep posistemio, jai skirti procesiniai dokumentai bus siunčiami tik elektorinių ryšių priemonėmis, juo labiau, esant duomenims, jog atsakovė neturi teisinio išsilavinimo bei profesionalaus atstovo. Todėl sutiktina su apeliantės argumentu, jog ji turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių gauti procesinius dokumentus paštu. Be to, apeliantė teigia, jog neturi prieigos prie interneto, niekada nėra prašiusi teismo prisijungimo prie sistemos slaptažodžio, iš tokių apelianės teiginių darytina išvada, jog apeliantė neturi pakankamai žinių apie liteko vep posistemio veikimą, prisijungimą prie jo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai jog apeliantei procesiniai dokumentai be perspėjimo buvo siunčiami tik per vep posistemį, buvo priežastis, dėl kurios apeliantė neturėjo galimybės tinkamai ginti savo pažeistų teisių bei interesų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino termino praleidimą sąlygojusių aplinkybių – apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2015-04-03 atvykusi į teismą pasidomėti bylos eiga, iš karto ėmėsi veiksmų, siekdama apginti savo pažeistas teises, neturėdama teisinio išsilavinimo 2015-04-16 pateikė netinkamą procesinį dokumentą - apeliacinį skundą, kuris buvo grąžintas atsakovei, laikotarpiu nuo 2015-03-02 iki 2015-03-20 turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė nuo bylos iškėlimo dienos aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, teikė įrodymus, atsiliepimą į ieškinį, prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Kaip teigia apeliantė, negavusi jokių pranešimų iš teismo, 2015-04-03 pati atvyko į teismą pasidomėti bylos procesu, tą pačią dieną teisme gavo 2015-03-17 sprendimo už akių kopiją. Kaip matyti, 2015-04-16 atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2015-03-17 sprendimo už akių panaikinimo. Tos pačios dienos raštu atsakovei apeliacinis skundas buvo grąžintas, nurodant, kad šioje byloje atsakovė neturėjo teisės paduoti apeliacinio skundo, nes ji byloje turi atsakovės procesinį statusą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nesidomėjo bylos eiga, nerūpestingai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog atsakovė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015-04-03, gavusi jos atžvilgiu priimto sprendimo už akių kopiją, apeliantė per pakankamai neilgą laiką siekė ginti savo pažeistas teises, aktyviai domėjosi bylos eiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis, nes, priešingu atveju, įstatyme įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis) taptų formalia ir praktiškai nerealizuojama, ir neužtikrintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimo, tuo pačiu nebūtų sudaryta galimybė nustatyti tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeidė civilinio proceso kodekso normas (CPK 78 straipsnis, 287 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovei E. V. paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo sprendžia sprendimą už akių priėmęs teismas (CPK 287 straipsnio 1 dalis), pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei E. V. terminą paduoti pareiškimą dėl 2015-03-17 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės E. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą.