Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-1068/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-484-1068/2023Nutartis · 2023-09-29Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
1-83-1068/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31976-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Kaltinamasis
Z. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-1068/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31976-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.6; (S) 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei ir Ingai Kanareikinai,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,kaltinamajai Z. G., jos gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, užsiima individualia veikla, deklaruota ir faktiškai gyvenanti vieta (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi – 2021 m. rugsėjo 14 d. 14.27 val. alkotesteriu jai nustatytas 3,85 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Z. G. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. automobiliu Peugeot 3008, kuris registruotas sutuoktinio vardu, važiavo į Šventąją, į darbo pokalbį. Pokalbis nenusisekė ir dar telefonu gavo nemalonią žinutę. Į viską sureagavo labai jautriai, buvo liūdna, pikta. Parduotuvėje nusipirko butelį trauktinės ir prie jūros, paplūdimyje, išgėrė keletą gurkšnių - puse 0,5 l butelio. Važiuojant į namus, pasidarė bloga, sustojo pamiškėj, įvažiavusi į miško keliuką. Važiuojant atbuline eiga atsitrenkė į medį, apgadino automobilį, dėl ko dar labiau ėmė pergyventi. Pamatė, kad iš paskos važiavęs automobilis ją stabdo. Sustojo, priėjęs vyriškis kažko klausė. Ji nesuprato, todėl neatsakė. Jis paėmė jos mašinos raktelius ir iškvietė policiją. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi.

Be Z. G. prisipažinimo, jos kaltė grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio numatyta tvarka.

Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio I. K. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu I. Š., apie 14.00 val. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad nuo Šventosios link Darbėnų galimai neblaivus vairuotojas su „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini), sustojo ir iš vairuotojos paėmė automobilio užvedimo raktą. Atvykus 14.03 val. (duomenys neskelbtini) pamatė kelkraštyje stovintį automobilį „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad vairuotojo vietoje sėdi moteris ir šalia automobilio stovi vyras. Išsiaiškino, kad policiją iškvietė V. T., kuris paaiškino, kad važiavo iš paskos automobiliui „Peugeot 3008“. Minėtas automobilis vinguriavo po visą važiuojamąją kelio dalį, todėl sukėlė įtarimus, kad vairuotojas yra neblaivus ir iškvietė policiją. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini). Pranešėjas priėjo prie minėto automobilio ir iš vairuotojos paėmė automobilio užvedimo raktą. V. T. stebėjo vairuotoją iki atvykstant policijai, kad neišliptų iš automobilio ir ar nevartoja alkoholinių gėrimų. Nustatyta, kad automobilį vairavo Z. G.. Bendravimo metu nuo automobilio vairuotojos sklido alkoholio kvapas. Paklausus prieš kiek laiko paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotoja atsakė, kad gėrė prieš 3 val. Patikrinus alkoholio matuokliu, vairuotojai nustatytas: pirmu pūtimu, 14.08 val. - 3,93 prom., antru pūtimu, 14.27 val. - 3,85 prom. neblaivumo (girtumo) laipsniai. Z. G. buvo nušalinta nuo tolimesnio vairavimo, transporto priemonė nuvežta į saugojimo aikštelę UAB ”Okreta”. Filmuota kamera Nr. B0F1EC608FB4 (1 t., b. l. 9).

Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad matavimo prietaisu Alkotest 6820, Nr. ARHK- 0648, Z. G. 14.08 val. nustatytas 3,93 ‰ neblaivumas, 14.27 val. - 3,85 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 10,12). Iš patikros sertifikato Nr. 1486403 matyti, kad alkotesteris Alkotest 6820, Nr. ARHK-0648 patikrintas 2021 m. gegužės 7 d. ir jo patikra galioja iki 2021 m. lapkričio 7 d. (1 t., b.l. 11).

Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta ties (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matyti, jog apgadintas automobilio priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės vairuotojo durelės, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas (1 t., b.l. 15-23).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis „Peugeot 3008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas V. G. vardu ( 1 t., b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 14.00 val. su sutuoktine ir vaiku važiavo nuo Lazdininkų k. iki Darbėnų. Jam išsukus iš Lazdininkų k. į Darbėnų kelią ir pavažiavus apie kelis šimtus metrų, pastebėjo, jog priekyje jų labai lėtai važiuoja automobilis. Jam sukėlė įtarimą, todėl nusprendė jo nelenkti, o važiuoti paskui. Pastebėjo, kad apgadintas automobilio galas, tai sukėlė dar didesnį įtarimą. Automobilis pradėjo išvažinėti į priešpriešinio eismo juostą, sugrįžti į savo eismo juostą ir vėl išvažiuoti, todėl įtarė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Sutuoktinė pradėjo filmuoti telefonu priekyje važiuojantį automobilį, vaizdo įrašą pateiks prie apklausos. Jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kad iškviesti policiją. Važiuodamas iš galo mirksėjo automobilio žibintais, galimai dėl to automobilis sustojo kelkraštyje. Jis nuėjo atimti automobilio užvedimo raktelius, nes jam tokį leidimą davė asmuo, su kuriuo kalbėjo, paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą. Priėjus prie automobilio, jis buvo "Peugeot" markės, visos durys buvo užrakintos. Jis beldėsi į automobilio dureles, bet už vairo sėdėjusi moteris visiškai nesiorientavo ir durų nedarė, tačiau po kiek laiko ji atidarė vairuotojo pusės dureles ir jis paėmė automobilio raktelius. Po 3 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Iki atvykstant policijos pareigūnams, moteris, sėdėdama automobilyje, alkoholinių gėrimų nevartojo. Moteris buvo visiškai neadekvati, atrodė labai apsvaigusi nuo alkoholio (1 t., b.l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios Z. G.nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti ir taikyti kaltinamosios atžvilgiu laidavimą, atiduoti ją sutuoktinio ar motinos priežiūrai, nes yra visos tam sąlygos. Prokurorė iš esmės neprieštaravo, kad būtų taikomas laidavimas, nes yra visi pagrindai ir sąlygos, numatyti BK 40 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. G. patvirtino, kad sutinka būti sutuoktinės laiduotoju, dėl to pateikė prašymą (2 t., b.l. 1-2). Paaiškino, kad žino, kas yra laidavimas. Kai atsitiko ši nelaimė, visi pergyveno. Apie tai su žmona kalbėjosi ir viską išsiaiškino. Šiuo metu jų santykiai geri. Dėl priimamų sprendimų tariasi, žmona klauso jo nuomonės. Mano, jog gali jai daryti teigiamą įtaką. Prašo skirti laidavimą be užstato, bet jei teismas nuspręstų skirti užstatą, jo pozicija dėl laidavimo nesikeičia.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamoji Z. G. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Z. G. neteista (1 t., b.l. 62), administracine tvarka šiuo metu nebausta (1 t., b.l. 60-61), turi sveikatos problemų dėl šeimoje patirtų išgyvenimų, bet skirti jai teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b.l. 121), turi šeimą, verčiasi individualia veikla (1 t., b.l. 57).

Visos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ji gali nedaryti naujų nusikalstamų veikų, laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota nesėkmingai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių.

Laiduotojais būti teismui pasiūlytos dvi kandidatūros: kaltinamosios mama Z. A. ir sutuoktinis V. G.. Abu pasiūlyti kandidatai yra susiję su kaltinamąja artimais šeimos ir pasitikėjimo ryšiais, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamosios mama yra garbingo amžiaus moteris, gyvena atskirai nuo kaltinamosios ir jai pačiai reikalinga dukters pagalba. Tuo tarpu sutuoktinis gyvena kartu su kaltinamąja, yra dirbantis – statutinis pareigūnas, darbovietės, seniūno ir medžiotojų būrelio vadovo charakterizuojamas teigiamai ( 2t., b.l. 10, 12-13), neteistas (2 t., b.l. 11), administracine tvarka šiuo metu nebaustas, 2019 m. -2020 m. baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, automobilio palikimą stovėti, nesumokėjus rinkliavos ir kur stovėti draudžiama), baudas sumokėjęs (2 t., b.l. 4-7).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. G. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Esant visoms būtinoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad Z. G. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500,00 (penkių šimtų) eurų užstatu, ją perduodant laiduotojo V. G. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajai nustatyto girtumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Teismo nuomone, paskirtas užstatas drausmins kaltinamąją ir įpareigos laiduotoją imtis visų priemonių, kad laidavimu būtų užtikrintas siekiamų tikslų įgyvendinimas. Paskirto užstato dydis pariktas atsižvelgiant į laiduotojo finansines galimybes, gaunamo darbo užmokesčio dydį.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji neblaivi vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,85 promilės). Savo veiksmais ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau savo ir kitų asmenų sveikatai ir net gyvybei, nes vairuodama padarė eismo įvykį: atsitrenkė ir apgadino automobilį, važiuodama keliu sukėlė baimę kitiems eismo dalyviams, kurie ir pranešė policijai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, nei ji, nei kiti eismo dalyviai nuo jos veiksmų nenukentėjo.

Z. G. neteista, administracine tvarka iki įvykio už kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą) buvo bausta tik 2017 m., transporto priemones vairuoja virš 20 metų. 2019 m. ji bausta administracine tvarka už alkoholio vartojimą darbe, bet kaip pati parodė, tai buvo sunkus jos gyvenimo etapas, išgyvenimai dėl šeimos nario netekties, kas matyti iš byloje esančių jos sveikatos išrašų. Tai tik patvirtina, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo, priešingo taisyklėms elgesio išdava. Ji išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, gailisi ir pasižada daugiau nenusikalsti. Po įvykio alkoholio daugiau nevartoja. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios pažadais ir pasiryžimu laikytis teisės aktų reikalavimų. Kadangi padarytoji veika yra pirmas toks atvejis kaltinamosios gyvenime, atsižvelgiant į nustatyto girtumo laipsnį ir kilusias kitas eismo įvykio pasekmes, teismas mano, kad kaltinamajai nustatytinas vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – du (2) metai šeši (6) mėnesiai, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 15 (1 t., b.l. 136-137).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajai inkriminuotas nusikaltimas, padarytas vairuojant automobilį – „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Automobilis registruotas kaltinamosios sutuoktinio V. G. vardu (1 t., b.l. 31) ir kaip jie parodė teisme yra šeimos turtas. Prokurorė prašė konfiskuoti automobilį "Peugeot 3008", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. G. vardu. Kaltinamosios gynėjas prašė konfiskuoti piniginę automobilio vertę, nes automobilis yra šeimos bendroji jungtinė nuosavybė, todėl V. G. priklausanti dalis neturėtų būti konfiskuojama, nes jis nežinojo apie daromą nusikaltimą.

Atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaivi Z. G.pasinaudojo jai ir sutuoktiniui V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, taip kartu pažeisdama ir bendraturčio sutuoktinio teises, ir visuomenės interesą. Nagrinėjamu atveju siekiant atimti ar apriboti kaltininkei galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, konfiksuotina nusikaltimo priemonė ir tokios priemonės taikymas yra proporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Tokios pozicijos analogiško pobūdžio bylose laikosi ir aukštesnysis teismas (pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-557/2021).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

2021 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą – automobilį „Peugeot 3008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajai Z. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas Lietuvos Respublikos valstybės įmonei „Regitra“. Šiai įstaigai taip pat praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones Z. G. atėmimą.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos ir liudytojo V. T. pateiku vaizdo įrašu, kuris perduotas teismui kartu su byla, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei su 500,00 (penkių šimtų) eurų užstatu, nustatant vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą Z. G. nutraukti.

Įpareigoti V. G. per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti Z. G., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. G., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išiaškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Paskirti Z. G. baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones du (2) metus šešis (6) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Peugeot 3008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Peugeot 3008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Z. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė