Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pagrindiniu kreditoriumi UAB „mogo LT“ 2018-10-11 sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNT11102018/0022 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovė priėmė nurodytą transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (įmokas kas mėnesį už transporto priemonės nuomą). Vadovaujantis Sutarties 13.8 punktu 2019-05-20 dėl esminių Sutarties pažeidimų – atsakovė nevykdė prievolių pagal sutartį tinkami ir laiku, Sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovė informuota 2019-05-20 rašytiniu pranešimu. Pagal Sutarties 6.1 punktą nuomininkas (atsakovė) įsipareigojo mokėti įmokas pagal grafiką esantį Pagrindinėse sutarties nuostatose. Jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo (atsakovės) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas (atsakovė) pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo (Sutarties 13.9.1.2 p.).

Kreditorius UAB „mogo LT“ 2017-02-28 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą AS „PlusPlus Capital“, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota registruotu laišku. Ieškovas nurodė (taip pat tai patvirtina išrašas iš Priedo Nr. 29.1 prie 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01), kad, be kita ko, įgijo reikalavimo teisę – į 379,51 Eur nuomos mokesčio (Sutarties 1.1.5 p., 6.1 p.) ir 825,22 Eur turto vertės atstatymo išlaidų (Sutarties 8.4.1 p., 8.4.5 p., 12.7 p.) sumą.

CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.522 str. 1 d. nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.524 str. nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovė prievolių tinkamai ir laiku pagal Sutartį nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 379,51 Eur nuomos mokesčio ir 825,22 Eur turto vertės atstatymo išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, duomenų byloje, kad atsakovė būtų padengusi nurodytas sumas (CPK 178 str.) ieškovui, nėra.

Dėl netesybų.

Sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad gavėjas laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų, privalo davėjo naudai iki 1 % (vieno procento) dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas už laikotarpį ne ilgesnį nei 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiavo 92,76 Eur delspinigius taikant 0,05 proc. delspinigių norma nuo negrąžintos 1204,73 Eur skolos (379,51 Eur + 825,22 Eur) sumos. Vadovaujantis Sutarties 10.8 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas privalo mokėti davėjui 5 % (penkių procentų) dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatuose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu, ieškovas nuo Sutarties nutraukimo dieną buvusios 2511,68 Eur likutinės vertės paskaičiavo 125,58 Eur (2511,68 Eur*5%) baudą atsakovei.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju bauda ir delspinigiai nustatyti už skirtingų prievolių pažeidimus, ieškovo reikalaujamos netesybos teismo vertinimu nelaikytinos neprotingai didelėmis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl 92,76 Eur delspinigių ir 125,58 Eur baudos priteisimo iš atsakovės tenkininas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1423,07 Eur (379,51 Eur + 825,22 Eur + 125,58 Eur + 92,76 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-23) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 32,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo, teismas tenkino ieškinį pilnai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 379,51 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis Eur 51 ct) nuomos mokesčio, 825,22 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis Eur 22 ct) turto vertės atstatymo išlaidų, 92,76 Eur (devyniasdešimt du Eur 76 ct) delspinigius, 125,58 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 58 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1423,07 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-23) iki visiško teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 32,00 Eur (trisdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai.

Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkių Eur 37 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.