Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1015-896/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e2A-1015-896/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15739-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Ieškovas
L. R. S.
Atsakovas
A. S., N. F.
Advokatai
Marijus Sakalauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1015-896/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15739-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2866-1070/2020 pagal ieškovės L. R.-S. ieškinį atsakovams A. S. ir N. F. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R.-S. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas A. S. nėra jos sūnaus nepilnamečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, pripažinti įrašą K. S. gimimo įrašo grafoje „Tėvas“ A. S. negaliojančiu, nustatyti, kad atsakovas N. F. yra nepilnamečio K. S. tėvas, nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove ir iš atsakovo N. F. priteisti nepilnamečiam K. S. kas mėnesį mokamomis išmokomis po 600 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti išlaikymo įsiskolinimą (7200 Eur) nuo sūnaus gimimo iki ieškinio padavimo dienos.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė buvo susituokusi su atsakovu A. S., tačiau jie nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ieškovei būnant susituokusiai ji turėjo keletą kartų lytinių santykių su atsakovu N. F.. Praėjus kuriam laikui po bendravimo su atsakovu N. F. ieškovė suprato, kad laukiasi, manė, jog vaiko tėvas yra atsakovas A. S.. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės sūnus K. S.. Gimus sūnui ir jam paaugus, ieškovė suprato, kad sūnus yra nuo atsakovo N. F., nes vaikas vizualiai panašus į atsakovą N. F.. Atsakovas N. F. nepripažįsta tėvystės. Atsakovas A. S. sutinka su tuo, kad K. S. nėra jo sūnus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vaiko K. S. biologinis tėvas yra atsakovas N. F., ji prašė nustatyti, jog atsakovas N. F. yra K. S. tėvas. Ieškovė betarpiškai rūpinasi K. S., prižiūri jį, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymui į mėnesį reikia apie 800 Eur. Atsakovas N. F. turi labai gerai apmokamą darbą, todėl jis gali prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, nei ieškovė, ir tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo N. F. K. S. išlaikymui po 600 Eur, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, paskiriant ją vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo N. F. 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gimimo iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas N. F. su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nustatė, kad atsakovas N. F., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nustatė nepilnamečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. R.-S.; priteisė iš atsakovo N. F., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pareiškimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskyrė ieškovę L. R.-S. nepilnamečiam K. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo N. F., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. R.-S. 1876,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovo N. F., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 81 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė L. R.-S.; grąžino atsakovui N. F., gim. (duomenys neskelbtini), 210,30 Eur užstato, sumokėto į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą; grąžino ieškovei L. R.-S. 12 Eur žyminio mokesčio, sumokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 2018 m. rugsėjo 13 d.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo N. F. 600 Eur periodinį išlaikymą K. S., pateikusi į bylą vaiko poreikių lentelę vieneriems metams. Lentelės duomenimis K. S. poreikiams į mėnesį reikia apie 747 Eur. Atsakovas N. F. nesutiko su prašoma priteisti iš jo suma, nurodydamas, kad nepilnamečiui vaikui iš jo turi būti priteista maksimali 215 Eur suma (t. y. ½ dalis MMA), kadangi vaikas neturi specialių poreikių, ieškovės ir atsakovo N. F. turtinė padėtis yra vienoda, o ieškovė siekia tik pasipelnyti iš atsakovo.

6. Teismas, vertindamas byloje pateiktą K. S. poreikių lentelę, pažymėjo, kad joje nurodytos tam tikros mėnesio/metų išlaidos vaikui žymiai viršija orientaciniu išlaikymo dydžiu teismų praktikoje nurodytą sumą, t. y. 430 Eur į mėnesį, kurios iš esmės nereikia įrodinėti, ir atsakovas N. F. pripažįsta, kad toks išlaikymo dydis yra protingas ir užtikrina K. S. poreikius. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad augant vaikui, auga ir jo poreikiai, bet išlaikymo dydis nustatomas pagal poreikius, esančius teismo sprendimo priėmimo dieną, ir ne vadovaujantis kito skirtingo amžiaus vaiko poreikiais (kaip šiuo atveju ieškovė nurodo V. S. poreikius), bet būtent to vaiko, kurio naudai priteisiamas išlaikymas. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė pripažino, kad ji išleidžia K. S. išlaikymui apie 400 Eur. Iki ieškinio pateikimo ji susitarė su A. S., kad jis abiems vaikams teiks po 150 Eur, t. y. galima išvada, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo metu ji pripažino, kad vieno jos vaiko išlaikymui reikalinga ne didesnė kaip 300 Eur suma.

Šalies argumentai

7. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė ir tas išlaidas, kurios teismo nuomone, viršija vidutinius vaiko poreikius (išlaidos maistui – 230 Eur į mėnesį, 10 Eur Internetui, 770 Eur į metus būreliams, kai vaikui yra tik dveji metai, 100 Eur į mėnesį pramogoms, atostogoms, kai atskirai buvo nurodžiusi lentelėje ir išlaidas spektakliams, muziejams, 120 Eur kas metus paspirtukui, dviratukui, 1500 Eur į metus auklei, kai vaikas lanko darželį, neturi specialių poreikių, nėra duomenų, kad dažnai serga, 360 Eur gyvybės draudimui, 50 Eur kitoms išlaidoms, į kurias įtraukia vaistus, nors jau buvo paminėjusi lentelėje išlaidas vaistams ir vitaminams).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių (K. S. šiuo metu yra du su puse metų), į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui, jog išleidžia K. S. poreikiams apie 400 Eur, t. y. sumą, artimą šiuo metu 1 MMA dydžiui, įvertinęs tai, kad nuo ieškinio pateikimo teisme praėjo 1,5 metų, sprendė, kad harmoningos K. S. asmenybės ugdymą ir jo visapusišką vystymąsi šiuo metu užtikrintų 500 Eur suma.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera. Ieškovė yra MB „duomenys neskelbtini“, kuri 2017, 2018 m. veikė pelningai, 2019 m. – nuostolingai, savininkė. Ieškovės pajamų šaltinis yra ir MB „duomenys neskelbtini“, nes nepriklausomai nuo to, kad įmonė veikė nuostolingai 2019 m., ieškovei buvo mokamas atlyginimas už darbą bendrijoje, atlyginimą, kurio dydis svyravo nuo 50 Eur iki 400 Eur į mėnesį. Ieškovė iki ir po K. S. gimimo dirbo: iš pradžių (duomenys neskelbtini), šiuo metu – UAB „duomenys neskelbtini“, kur jai mokamas fiksuotas atlyginimas bei numatyta galimybė gauti priedus ieškovei (2019 m. spalio mėn. pradėjus dirbti UAB „duomenys neskelbtini“ jos atlyginimas buvo nuo 563,48 Eur iki 984,21 Eur į mėnesį (neatskaičius mokesčių)). Ieškovė kas mėnesį gauna 100 Eur išmoką už vaikus iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, todėl 50 Eur šios sumos ieškovė turi skirti K. S. poreikiams patenkinti. Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė faktiškai kas mėnesį kaip skolos grąžinimą iš T. R. gaudavo 500–1000 Eur sumą, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis prieš vaiko gimimą buvo gera, ji turėjo galimybę paskolinti gana didelę sumą T. R.. Ieškovė taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką V. S., gim. duomenys neskelbtini, kurį išlaiko ir atsakovas A. S..

10. Teismas nustatė, kad atsakovas N. F. neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, dirba diplomatu, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, į mėnesį gauna apie 2500 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovo N. F. paaiškinimais, jis materialiai padeda savo motinai, pervesdamas jai kas mėnesį 300-500 Eur sumą, šiuo metu gydosi nuo depresijos. Atsakovas už vieną psichoterapeuto seansą moka apie 160 Eur. Atsakovo paaiškinimais, jis geranoriškai teikia išlaikymą savo motinai, kuri turi dar du vaikus: atsakovo brolį ir seserį. Prie motinos išlaikymo prisideda ir brolis, sesuo neprisideda, nes turi vaikų, kuriems padeda. Atsakovo N. F. teismui duotais paaiškinimais, jo turtinė padėtis leidžia jam gyventi gerai, bet jis išleidžia visą savo atlyginimą, nieko netaupydamas.

11. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės turtinę padėtį (į tai, kad ji turi du nepilnamečius vaikus, bylos nagrinėjimo metu jos grynosios pajamos į mėnesį buvo apie 800–900 Eur, t. y. beveik trigubai mažesnės nei atsakovo N. F., jai nuosavybės teise priklauso automobilis, įkeistas butas, už kurį ji moka paskolą), o atsakovas N. F., gaudamas kas mėnesį apie 2500 Eur, bei du kartus į metus dvigubą atlyginimą, neturi kitų išlaikytinių, kuriuos privalo išlaikyti pagal teismo sprendimą ar įstatymo pagrindu, išskyrus sūnų K. S., padarė išvadą, kad nors N. F. ir neturi nekilnojamojo turto bei automobilio, kaip ieškovė, bet jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas N. F. turi prisidėti didesne dalimi prie K. S. išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis išlaikymo K. S. teikiama valstybės Išmokų vaikams įstatymo pagrindu (50 Eur), nusprendė kitą dalį vaikui būtino išlaikymo paskirstyti, iš atsakovo N. F. priteisiant po 300 Eur išlaikymo, mokėtino kas mėnesį, konstatuodamas, kad ieškovė gali prisidėti prie K. S. išlaikymo 150 Eur suma, nepažeisdama ir kito savo vaiko, t. y. V. S. interesų būti išlaikomam abiejų tėvų. Teismo nuomone, priteista iš atsakovo N. F. 300 Eur išlaikymo suma atitinka ir atsakovo interesus, kadangi dar iki ekspertizių atlikimo jis siūlė ieškovei sumokėti vienkartinę 60 000 Eur išmoką vaiko išlaikymui, atsižvelgdamas į 18 vaiko gyvenimo metų (60 000 Eur/18 metų/12 mėn.= 277,78 Eur).

12. Teismas nustatė, kad gimus K. S. pirmus jo gyvenimo metus vaiko išlaikymo pareigą vykdė ieškovė ir atsakovas A. S.. Teismo nuomone, šias aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir byloje esantys A. S. ir ieškovės sąskaitų išrašai, kurių duomenimis, A. S. pervesdavo į ieškovės sąskaitą periodiškai tam tikras sumas, mokėjo už ją paskolas. Po metų ieškovei nutraukus santuoką su A. S., jis susitarė su ieškove, kad ir toliau skirs išlaikymą K. S., nors buvo paaiškinęs teismui, kad jau tuo metu turėjo abejonių dėl savo tėvystės. A. S. mokant išlaikymą K. S. 2018 m. lapkričio, gruodžio mėn. pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė grąžino A. S. šio geranoriškai mokėtą išlaikymą K. S.. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad grąžino lėšas dėl to, kad A. S. nėra vaiko tėvas, ir ji tai suprato dar iki santuokos nutraukimo.

13. Nustatęs, kad iki 2018 m. rugsėjo mėn. lėšas K. S. išlaikymui teikė ir A. S., nuo 2018 m. rugsėjo išlaikymas A. S. K. S. nebuvo teikiamas abiejų ieškovės ir atsakovo A. S. sutarimu, o ieškinys buvo paduotas 2018 m. rugsėjo mėn., teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš N. F. atmetė, kadangi iki ieškinio pareiškimo teisme buvo užtikrinta K. S. teisė į išlaikymą A. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė L. R.-S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. S. priteisimo ir nepilnamečio K. S. naudai iš atsakovo N. F. priteisti 600 Eur dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. R. – S.; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui K. S. priteisimo iš atsakovo N. F. ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje tenkinti pilna apimtimi: nepilnamečio vaiko K. S. naudai iš atsakovo N. F. priteisti 7200 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d sprendimą nurodytose dalyse ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įpareigoti atsakovą N. F. pateikti darbo sutarties kopiją galiojusią ginčo laikotarpiu, t. y. nuo K. S. gimimo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (su visais pakeitimais ir priedais); prijungti papildomus rašytinius įrodymus - MB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos išrašo kopiją; priteisti iš atsakovo N. F. ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo N. F. nusišalinimą nuo pareigų, susijusių su nepilnamečio vaiko interesais. Atsakovas N. F. nuo pat nepilnamečio vaiko K. S. gimimo iki šios dienos yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi nepilnamečio vaiko interesais. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad neketina bendrauti su vaiku iki jo pilnametystės. Atsakovui N. F. visiškai nebendraujant su šalių vaiku, vaikui gyvenant kartu su ieškove, būtent jai tenka didesnė jo išlaikymo pareiga, todėl tokiu atveju atsakovas turi pareigą prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas ne tik kad nevertino N. F. nusišalinimo nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo dydžio proporcingumo kaip reikšmingos aplinkybės priteisiant didesnį materialinį išlaikymą, bet nepagrįstai dėl šios aplinkybės nepasisakė priimdamas sprendimą, nepagrįstai nelaikė reikšminga aplinkybe, sudarančia pagrindą atsakovui didesne dalimi materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su atsakovo N. F. finansinėmis galimybėmis teikti prašomą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Aplinkybę, kad atsakovas N. F. turi realias galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą vaikui (600 Eur), patvirtino 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, nurodydamas, kad atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui skirtos sumos (pvz. 330 Eur SPA ir pan.) nėra atsakovui didelės. Jei atsakovui 330 Eur išlaidos SPA paslaugoms nėra didelės, tokiu atveju jis turi realias finansines galimybes didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo atskleista atsakovo N. F. tikroji turtinė padėtis. Teismas neatliko detalios atsakovo N. F. sąskaitų išrašu analizės, visų abejonių, kylančių dėl tikrosios N. F. turtinės padėties, nevertino šalių nepilnamečio vaiko naudai. Atsakovas gauna pastovias pajamas, kurios yra ženkliai didesnės, nei ieškovės, savo asmeninių poreikių tenkinimui skiria netgi didesnes pinigines lėšas nei priteistas išlaikymas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti, kokias išlaidas būtinų poreikių tenkinimui atsakovas N. F. patiria, negalėjo paaiškinti dėl atsakovo atliekamų mokėjimo pavedimų pakankamai didelėmis pinigų sumomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip atsakovo pagrįstas išlaidas nurodė išlaidas psichoterapijos kursams 5855,59 Eur sumai, kadangi byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šių psichoterapijos kursų būtinybę, nėra pateikta medicininių dokumentų, kurie pagrįstų tokių išlaidų (ir kursų) tikslingumą. Atsakovas N. F. buvo įpareigotas pateikti darbo sutartį, tačiau šis įpareigojimas taip ir buvo neįvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant nustatyti tikrąją atsakovo N. F. turtinę padėtį. Iš darbo sutarties būtų galimybė identifikuoti tikrąsias atsakovo N. F. gaunamas pajamas, banko sąskaitos numerį, į kurį gaunamas darbo užmokestis. Byloje taip ir liko neišsklaidytos abejonės apie lengvatas, kurias galimai gauna atsakovas N. F., dirbdamas diplomatinėje tarnyboje (pvz., išmokas už būstą, transportą, komandiruotes ir pan.). Be to civilinėje byloje nėra pateikti duomenys apie atsakovo N. F. turimą nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų tikslu išreikalauti duomenis apie atsakovo turtinė padėtį pasitelkiant užsienio valstybių institucijų ar tarpininkaujančių įrodymų rinkimui institucijų pagalbą.

14.3. Byloje atsakovo N. F. pateikti sąskaitų išrašai ir algalapiai galimai nėra pagrindžiantys tikrąsias atsakovo gaunamas pajamas dėl keleto priežasčių: 1) algalapiai pateikti už laikotarpi nuo 2017 m. rugsėjo mėn., o sąskaitos išrašas tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d.; 2) sąskaitų išrašuose matyti, kad atlyginimo paskirtis nurodoma „tęstinis mokėjimas dalimis“, galima daryti prielaidą, kad iškėlus civilinę bylą likusi atlyginimo dalis galimai pervedama į kitą atsakovo sąskaitą. Tai iliustruoja atlyginimas už 2018 m. rugsėjo mėn., kur matyti, kad atsakovui per du kartus pervestas atlyginimas bendrai 3 675,26 Eur sumai - už nurodytą laikotarpį (2018 m. rugsėjo mėn.) algalapis byloje nėra pateiktas. Tačiau ši suma preliminariai atitinka pvz. algalapyje už 2018 m. gegužės mėn. nurodytą atlyginimo sumą (3651,38 Eur). Todėl atsakovo pateikti įrodymai galimai nepagrindžia tikrosios atsakovo turtinės padėties. Toks atsakovo procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip galimas siekis nuslėpti tikrąją turtinę padėtį.

14.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės turtinę padėtį, kuri yra nelygiavertė su atsakovo turtine padėtimi. O būtent, ieškovės turtinę padėtį ir pajamas sudaro: 1) ieškovės vardu yra registruotas butas, tačiau minėtas butas yra įkeistas, ieškovė moka paskolą; 2) ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė, tačiau minėto automobilio ieškovė parduoti ir gauti papildomų pajamų taip pat negali, kadangi reikalinga vežioti vaiką į ugdymo, gydymo įstaigas ir pan. 3) ieškovė turi dar vieną išlaikytinį V. S., kuriam taip pat turi skirti materialinį išlaikymą, ieškovė gyvena viena su dviem nepilnamečiais vaikais; 4) ieškovės sumokėtų pajamų mokesčio pažyma už 2018 m. patvirtina, kad ieškovės pajamos 2018 m. kiekvieną kalendorinį mėnesį sudarė apie 1062,90 Eur; sumokėtų pajamų mokesčio pažyma už 2017 m. patvirtina, kad ieškovės pajamos 2017 m. kiekvieną kalendorinį mėnesį sudarė apie 1283,36 Eur. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės atlyginimas nuo 2019 m. spalio mėn. jai dirbant UAB „duomenys neskelbtini“ svyravo nuo 563,48 Eur iki 984,21 Eur į mėnesį, tačiau toks ieškovės gaunamas darbo užmokestis nurodytas neatskaičius mokesčių, kas atlyginimą „į rankas“ sudaro atitinkamai nuo 411 Eur iki 653 Eur. Įvertinus, kad ieškovės išlaidos telefonui 30 Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams 14,28 Eur, išlaidos kreditorinių įsipareigojimų vykdymui 106,05 Eur, ieškovei iš 653 Eur lieka 492,72 Eur suma, iš kurios ieškovė privalo pasirūpinti kitu nepilnamečiu vaiku, mažamečiu atsakovo sūnumi K. S. ir tenkinti savo būtinuosius poreikius. Teismas nepagrįstai neįvertino faktinės aplinkybės, jog MB „duomenys neskelbtini“ veikla teismo sprendimo priėmimo dienai buvo nuostolinga, todėl negali būti laikoma papildomu ieškovės pajamų šaltiniu.

14.5. Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, nes: 1) atsakovas gauna pastovias pajamas, kurios yra ženkliai didesnės, nei ieškovės; 2) atsakovas N. F. kitų išlaikytinių neturi; 3) atsakovas N. F. turi realias galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą vaikui (600 Eur); 3) atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų; 4) atsakovas neturi prievolės teikti materialinio išlaikymo savo motinai.

14.6. Šalių nepilnametis vaikas K. S. gyvena su ieškove, jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką tiek materialine, tiek kasdieninės rūpybos prasme. Šiuo atveju atsakovui esant visiškai nusišalinusiam nuo vaiko priežiūros ir netgi neketinant bendrauti su vaiku, susiklosto situacija, kad vienintelis indėlis į vaiko priežiūrą yra teismo priteistas materialinis išlaikymas.

14.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaidos maistui 230 Eur yra viršijančios vaiko poreikius. Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko maitinimąsi, kuris būtų pilnavertis, 230 Eur/mėn. suma yra atitinkanti tik būtiniausius vaiko poreikius maistui, ši suma vienai kalendorinei dienai vaiko poreikiams maistui tenkinti sudaro tik 7,6 Eur. Ieškovė išsamiai paaiškino, kad vaikas yra maitinamas ne tik darželyje, bet ir namuose prieš užsiėmimus, taip pat grįžus namo, perkami kokybiški maisto produktai. Siekiant užtikrinti vaiko, kaip asmenybės, formavimąsi būtina užsiimti vaiko lavinimu. Ieškovės nurodyta 770 Eur suma į metus vaiko būreliams yra adekvati, proporcinga vaiko poreikiams, juolab per mėnesį sudaro apie 64 Eur. Atsakovo turtinė padėtis sudaro galimybes užtikrinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet ir papildomus. Tam, kad vaikas augtų visavertiškai, negali būti apribojamos galimybės pramogauti, atostogauti, plėsti akiratį. Todėl 100 Eur per mėnesį išlaidas pramogoms ir atostogoms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip perteklines. 120 Eur išlaidos dviračiui, paspirtukui yra pagrįstos, kadangi tokio amžiaus vaikas jau gali ir turi būti lavinamas sportuoti, naudotis dviračiu ar paspirtuku. Atsakovui N. F. visiškai nusišalinusiam nuo vaiko auklėjimo, auklės paslaugos yra būtinos tam, kad ieškovė galėtų vykdyti savo darbo funkcijas, taip pat būtinos, susirgus pačiai ieškovei ar susiklosčius kitai gyvenimiškai situacijai, todėl 1500 Eur į metus arba 125 Eur per mėnesį išlaidos auklės paslaugoms yra būtinos. Šalių vaikas yra apdraustas gyvybės draudimu, 360 Eur gyvybės draudimo išlaidos yra racionalios, siekiant užtikrinti geriausius vaiko poreikius, todėl teismas nepagrįstai jas vertino kaip perteklines. Ieškovės nurodytos vidutinės išlaidos vaiko poreikių tenkinimui 747 Eur/mėn. yra pagrįstos bei proporcingos, maksimaliai atitinka vaiko poreikius bei nėra perteklinės. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra 6 kartus didesnis nei ieškovės, vadinasi atitinkamai didesne dalimi atsakovas turi realias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo: 600 Eur/mėn. iš atsakovo priteistinas išlaikymas, o likusia dalimi, 126,58 Eur/mėn. prie vaiko išlaikymo prisidėtų ieškovė. Atsakovo turtinė padėtis leidžia maksimaliai tenkinti vaiko poreikius, o ne būtinuosius, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas. Priteista išlaikymo suma neatitinka realių vaiko poreikių.

14.8. Minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio kaip orientacinio kriterijaus sprendžiant klausimą dėl priteistino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

14.9. Pirmosios instancijos teismas sprendimo nemotyvavo šiose dalyse: 1) dėl nepilnamečio vaiko (ne būtinųjų) poreikių užtikrinimo; 2) dėl atsakovo realiosios turtinės padėties; 3) dėl galimybės nukrypti nuo abiejų tėvų lygiavertės pareigos teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Dėl šios priežasties kyla pagrįstos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo bylos nagrinėjimo metu bei sprendimo skundžiamoje dalyje pagrįstumo. Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas, sprendimas dalyje yra iš dalies naikintinas/keistinas arba civilinė byla yra grąžintina nagrinėjimui iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aplinkybę, jog A. S. neteikė materialinio išlaikymo K. S., patvirtino pats atsakovas A. S.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino proceso šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų, kadangi byloje nėra nustatytas faktas, kad A. S. būtų teikęs materialinį išlaikymą K. S.. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Atsakovas N. F. yra asmeniškai (individualiai) atsakingas už išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (A. S.) asmenims. N. F. visiškai neprisidedant prie vaiko išlaikymo, priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas 7200 Eur nuo sūnaus gimimo iki ieškinio padavimo dienos.

14.11. Prie bylos prijungtini papildomi įrodymai apie paskutinius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį - MB „duomenys neskelbtini“ sąskaitų išrašai, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl MB „duomenys neskelbtini“ finansinės veiklos. Įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl šis įrodymas turi reikšmės teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, bei neužvilkins bylos nagrinėjimo.

14.12. Byloje taip ir liko neatskleista tikroji atsakovo N. F. turtinė padėtis, todėl darbo sutartis iš atsakovo N. F. išreikalautina apeliacinės instancijos teismo. Gavus minėtą darbo sutartį būtų galimybė identifikuoti atsakovo gaunamas pajamas, lengvatas būstui, transportui ir pan., taip pat identifikuoti į kokią atsiskaitomąją sąskaitą yra pervedamas atsakovo gaunamas darbo užmokestis. Taip pat būtų sudaryta galimybė nustatyti, ar atsakovo N. F. neva nurodytos išlaidos yra realiai patiriamos ar jam darbdavys nesuteikia papildomų privilegijų ar lengvatų, dirbant konsulinėje tarnyboje.

Atsiliepimas

15. Atsakovas N. F., atstovaujamas advokato Marijaus Sakalausko, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:

15.1. Atsakovas byloje įrodinėjo kito atsakovo, buvusio ieškovės sutuoktinio A. S. registruotos tėvystės naudą vaikui, t. y. esamos tėvystės išlaikymo nepilnamečio vaiko interesais klausimą. Atsakovas kėlė ne biologinės, bet socialinės tėvystės vaiko interesais klausimą, prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę šiam ryšiui nustatyti ir kt. Atsakovo išsakyti teiginiai šiuo klausimu negali būti vertinami kaip nustatytas faktas dėl kažkokių atsakovo teisių ir pareigų faktinio įgyvendinimo. Nepilnamečio vaiko interesai turi viešojo intereso reikšmę, todėl remiantis CPK 320 straipsniu apeliacinės instancijos teismas nepilnamečio vaiko interesais šį klausimą turi teisę peržiūrėti.

15.2. Atsakovo kaip tėvo pareigos buvo patvirtintos (atsirado) tik Kauno apylinkės teismui priėmus 2020 m. kovo 9 d. sprendimą byloje dėl tėvystės atsakovui nustatymo. Atsakovas turėjo teisę nesutikti su tėvyste vaikui ir motyvuotai tą darė. Todėl apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra deklaratyvūs ir nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti.

15.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumento apie atsakovo gaunamas pajamas. 4200 Eur darbo užmokesčio suma per mėnesį yra su mokesčiais, kas aiškiai algalapiuose (ir jų paskaičiavimuose) yra nurodyta, taip pat nurodyta, kokio dydžio mokesčiai yra išskaitomi darbdavio Italijos užsienio reikalų ministerijos bei „grynoji“ pajamų dalis, tenkanti darbuotojui (atsakovui). Atsakovo į rankas gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro apie 2420 Eur (atskaičius mokesčius). Gruodžio mėnesį atsakovas gauna tryliktą atlyginimą. Tokius teiginius taip pat patvirtina ir atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame pagal algalapius išmokama suma yra atspindėta. Atsakovas yra pateikęs visus algalapius (duomenis apie savo gaunamas pajamas), kurių jų pareikalavimo paprašė pirmosios instancijos teismas. Taip pat algalapių turinys atitinka ir atsakovo teismo posėdžio metu 2019 m. rugsėjo 6 d. pateiktus paaiškinimus teisme apie gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismo išvados (nustatyti faktai) šiuo klausimu yra teisingi, tinkamai įvertinti, o apeliantė neetiškai apeliacinės instancijos teismą klaidina.

15.4. Prieš paskutinį posėdį pateikta atsakovo 2020 m. vasario 3 d. baigiamoji kalba raštu apie jo patiriamas būtinąsias išlaidas kas mėnesį, pajamų išlaidų suvestinė (būtinosios išlaidos (duomenys neskelbtini) 1026 Eur, psichoterapijos paslaugos apie 623 Eur, motinos priežiūra, išlaikymas apie 650 Eur per mėnesį). Atsakovas taip pat byloje teikė paaiškinimus raštu apie jo sąskaitos išrašo sumas – didesnių sumų atskiras eilutes ir kt. Atsakovo turtinė padėtis buvo analizuojama, teismo nagrinėjama ne vieno teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu – tiek vertinant atsakovo pateiktų duomenų pakankamumą, tiek ir turinį sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo, yra teisiškai pagrįstos.

15.5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas neįvykdė įpareigojimo byloje pateikti darbo sutartį ir pan. Atsakovas pateikė visą jo darbo sutartį su darbo sąlygomis diplomatinėje tarnyboje Italijoje. Dokumentai, kurie surašomi Lietuvoje, nebūtinai turi atitikti dokumentus, surašomus Italijoje (turinio, tiek rekvizitų prasme). Italijoje kiekvienos kategorijos darbo sutartys yra derinamos tarp profsąjungų ir valstybės ir galioja imperatyvas tos kategorijos darbuotojams (tarnautojams) naudoti būtent tokią patvirtintą oficialią sutarties formą visiems įdarbinamiems asmenims. Analogiškai Italijoje yra ir su Italijos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų sutartimis. Byloje pateikta sutartis su Italijos Užsienio reikalų ministerijos parašais, patvirtinančiais, kad tokia sutartis galioja jos darbuotojams.

15.6. Atsakovas neturi jokių lengvatų, išskyrus apibrėžtas Italijoje veikiančių diplomatinių atstovybių darbo santykių reglamente (darbo sutartyje), pavyzdžiui, 4 straipsnis – ekonominiai kriterijai ir kt. Atsakovas yra atskleidęs savo turtinę padėtį, savo darbo santykių ypatybes, o jeigu ieškovė įsivaizduojanti kitokius duomenis ar įrodymus, ji turinti šias aplinkybes pagrįsti konkrečiais objektyviais duomenimis. Byloje pateikti visi reikalingi duomenys, reikalingi bylai (ginčui) teisingai išspręsti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos visus vertino ir padarė pagrįstas išvadas byloje. Jokių kitų duomenų (pajamų) nėra ir jis negali pateikti to, ko nėra (įskaitant Italijos Respublikos dokumentų formą ir turinį). Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. kovo mėn. turėjo tik vieną ir tą pačią banko sąskaitą, kurios išrašą su visais ilgiausio periodo duomenimis, kuriuos teikia BNL Hello Bank, pateikė kaip prašė teismas. Atsakovas taip pat pagrindė, kad jam mokamas atlyginimas pagal pateiktus oficialius algalapius atsispindi jo sąskaitos išraše pervedamas sumas.

15.7. Ieškovės pajamos yra ne mažesnės nei atsakovo, kadangi ieškovė gauna pajamas tiek su darbo santykiais, tiek iš individualios veiklos. Iš ieškovės VMI teiktų metinių deklaracijų už 2017 ir 2018 metus matyti, kad ieškovė už 2018 m. yra gavusi pajamų (atskaičius mokesčius) 21 902,70 Eur sumai; už 2017 m. yra gavusi pajamų (atskaičius mokesčius) 30 106,37 Eur sumai. Kad realiai ieškovė gauna paminėto dydžio pajamas patvirtina ir ieškovės pateikti SEB banko sąskaitų išrašai apie išlaidas, kurių bendra suma sudaro apie 37 000 Eur per 2018 metus. Ieškovės gautos pajamos gimstant vaikui atitiko atsakovo pajamas ir, manytina, buvo pradėtos sąmoningai mažinti dėl jos pradėtos bylos prieš atsakovą, ką patvirtina ir kiti jos pateikti byloje įrodymai ir atlikti veiksmai. Ieškovė yra MB „duomenys neskelbtini“ savininkė. Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis ši mažoji bendrija už 2018 m. turėjo 9 015 Eur nepaskirstytojo pelno, gavo 18 133 Eur pajamų, pelnas sudarė 1 604 Eur, už 2017 metus, veiklos rezultatai buvo dar geresni: gauta 20 170 Eur pajamų, pelnas 1 827 Eur. MB „duomenys neskelbtini“ finansinės atskaitomybės duomenis tvarko I. G., kuri taip pat buvo ir tariamai ieškovės samdyta auklė vaikui prižiūrėti, t. y. su ieškove susijęs asmuo. I. G. nėra pateikusi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių mokėjimą jai už auklės paslaugas, pateikti kvitai už auklės paslaugas buvo į priekį (šių dokumentų teikimo į bylą metu kvitų datos buvo vėlesnės nei pateikimo į bylą laikas).

Šalies argumentai

15.8. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai nepagrįstai išdidinti. Per metus ieškovė neskiria 2 755 Eur (daugiau kaip 8 eurų per dieną) vaiko maitinimui, kadangi vaikas lanko valstybinį darželį, kur gauna pilną maitinimą (pusryčius, pietus, pavakarius). Vaiko darželis per mėnesį ieškovei kainuoja apie 45 Eur. Ieškovei įprastai maitinti vaiką reikia tik savaitgalį ir grįžus vaikui iš darželio. Metams ši suma protingai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 000 Eur (52 dienos savaitgaliais (po 7 eurus) ir 313 dienos vakarienės darbo dienomis (po 2 eurus). Nesutiktina, kad vaikui per metus reikalingas net 6 vienetų dėžučių kiekis vitaminams. Nėra duomenų, kad vaikas dažnai sirgtų, todėl šis kiekis turėtų būti per pusę mažesnis. Nesutiktina, jog 2 metų vaikui reikalingas internetas, per mėnesį kainuojantis 10 Eur. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad vaiko ugdymui per metus reikalinga daugiau kaip 900 Eur suma. K. yra 2 metų amžiaus ir jis nėra lankęs ir dėl savo amžiaus negalintis lankyti nei Menar, nei A. L. šeštadieninės mokyklėlės. Tokio amžiaus vaikui reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpestis savaitgaliais, o ne pasiturinčių tėvų vaikų būreliai, kurių jis dėl amžiaus ir taip negalintis lankyti. Pati ieškovė poreikių lentelėje nurodanti, kad Menar galima lankyti nuo 4-5 metų. Todėl išlaidos K. 770 Eur per metus Menar neturi pagrindo. Sutiktina dėl edukacinės K. veiklos 144 Eur sumai per metus ar vaiko mankštos išlaidomis lankant (duomenys neskelbtini) būrelį už 20 Eur per mėnesį ir pan., bet ne daugiau. Nepagrįstos ir 1 500 Eur išlaidos metams auklei, kadangi vaikas lanko darželį. Suma vaiko atostogoms ir pramogoms 1 200 Eur per metus taip pat yra didelė. Be to, pramogos yra įvertintos kitoje išlaidų eilutėje, kur per mėnesį vaiko spektakliams, muziejams skiriama 12 Eur. Tokio amžiaus vaiko būtinoms atostogoms galėtų būti skiriama apie 400–500 Eur suma. Teismų praktikoje prie būtinųjų išlaidų nepriskiriamos ir išlaidos vaiko gyvybės draudimui, todėl 360 Eur suma vaiko gyvybės draudimui nepagrįsta.

15.9. Ieškovė neturi teisės į jokį išlaikymo įsiskolinimo priteisimą iš atsakovo. Bylos duomenimis A. S. mokėjo išlaikymą K. ir po ieškinio pateikimo, o ieškovė jo negrąžino. Grąžinimai galbūt prasidėjo tik vėliau - 2018 metų pabaigoje, o, A. S. teigimu, išlaikymą jis K. mokėjo iki pat atsakovo DNR ekspertizės rezultatų dėl biologinės tėvystės vaikui. Todėl susitarimo tarp ieškovės ir A. S. dėl išlaikymo neteikimo K. kaip tokio nebuvo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

19. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo išreikalauti iš atsakovo N. F. darbo sutarties kopiją, galiojusią ginčo laikotarpiu, t.y. nuo K. S. gimimo (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2020 m. kovo 9 d. (su visais pakeitimais ir priedais).

20. Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, iš dalyvaujančių byloje arba kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytiniais įrodymais gali pagrįsti.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomas pateikti dokumentas iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė, jog dėl atsakovo turtinės padėties yra pagrindas mažinti iš jo nepilnamečiam vaikui priteistiną išlaikymą. Tuo tarpu ieškovė, reikšdama tokį prašymą, jį argumentuoja tuo, kad atsakovo darbo užmokestis yra 4200 Eur, o ne 2500 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi, klausimas dėl atsakovo darbo užmokesčio, byloje esančių įrodymų visumos kontekste, šiuo atveju nėra lemiantis. Be to, tokio įrodymo išreikalavimas, atsižvelgiant į byloje esantį tarptautinį elementą, užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Dėl to teisėjų kolegija ieškovės prašymo dėl įrodymo išreikalavimo netenkina (CPK 199 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

22. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė MB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos išrašo kopiją.

23. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktas įrodymas yra susijęs su ginčo dalyku, todėl priimtinas. Atsakovui sąskaitos išrašo kopija buvo pateikta kartu su apeliaciniu skundu, taigi atsakovas galėjo atsikirsti į šį įrodymą, todėl proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl išlaikymo priteisimo

25. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 600 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, nepagrįstai nenukrypo nuo šalių pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, nukrypo nuo vienodos teismų praktikos, tinkamai nemotyvavo sprendimo.

27. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius. Ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 747 Eur per mėnesį suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko K. S. poreikiams patenkinti pakankama 500 Eur suma per mėnesį.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 500 Eur vaiko poreikius patenkinančią sumą, pagrįstai nepripažino dalies ieškovės nurodomų išlaidų.

30. Spręstina, kad 230 Eur nurodomos išlaidos vaiko maistui yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad vaikas lanko darželį, taigi, didelė dalis jo poreikių maistui patenkinama ugdymo įstaigoje, o ieškovės pareiga užtikrinti vaiko poreikius maistui apima tik vaiko pusryčius (ir tik tuo atveju, jei vaikas nevalgo pusryčių darželyje) bei vaiko vakarienę, o taip pat vaiko maitinimą savaitgaliais. Pažymėtina, kad vaiko maitinimo darželyje kainas nustato Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Nr. T-611 Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-350 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo Kauno miesto savivaldybės įsteigtų švietimo įstaigų ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse„ pakeitimo, kurio 1.2 papunktyje nustatytos maitinimo kainos - darželio ir priešmokyklinės grupių pusryčiai 0,52 Eur, pietūs 0,98 Eur, priešpiečiai arba pavakariai 0,3 Eur, vakarienė 0,52 Eur, naktipiečiai 0,2 Eur. Taigi, įvertinus, kad vaikas darželyje valgo pusryčius, pietus, priešpiečius ir pavakarius, tai sudaro 2,1 Eur per dieną, arba apie 60 Eur per mėnesį, ir tai sudaro penkių dienų racioną be vakarienės. Todėl ieškovės nurodoma 230 Eur suma, kuri yra beveik 4 kartus viršijanti maksimalius vaiko maitinimo darželyje kaštus yra akivaizdžiai neadekvati. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaikas neturi specialiųjų poreikių, taigi, ir neturi specialiųjų poreikių maistui (pvz., dietiniam, nesukeliančiam alergijų ir pan.), o ieškovė šios aplinkybės neginčija. Todėl, net ir tuo atveju, jei ieškovė tikrai patiria tokias išlaidas vaiko maitinimui, atsakovui negali kilti pareiga šias išlaidas padengti, nes vertintina, jog tokios išlaidos atsiranda ne dėl vaiko poreikių, o dėl ieškovės neūkiškumo.

31. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas vaiko būreliams, o jos nurodomos 770 Eur išlaidos, t.y. 77 Eur išlaidos per mėnesį, įvertinant, kad vaikas paprastai būrelių nelanko vasaros atostogų metu, vertintinos kaip nepagrįstai didelės. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie vaiko lankomus būrelius ir realiai tam patiriamas išlaidas.

32. 1500 Eur ieškovės nurodomas išlaidas auklės paslaugoms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo įtraukti į vaiko poreikių sumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikui lankant darželį ieškovei nekyla poreikis samdyti auklę. Be to, įvertintina tai, kad atsiradus tam tikroms specialioms, nekasdienėms išlaidoms, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

33. Ieškovė nurodo, kad 360 Eur išlaidos vaiko gyvybės draudimui yra pagrįstos išlaidos. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Ieškovė pateikė 2018 m. vasario 12 d. gyvybės draudimo „Vaiko ateičiai“ sutartį, iš kurios matyti, kad apdraustasis yra K. S., draudimo įmoka yra 30 Eur per mėnesį, sutarties laikotarpis yra 18 metų. Iš draudimo sutarties pobūdžio matyti, kad tai yra kaupiamojo draudimo sutartis. Tai reiškia, kad ši sutartis ne tik suteikia vaikui gyvybės draudimo apsaugą, kas kompensuotų turtinius ar neturtinius praradimus, pvz., vaiko traumos atveju, bet veikia kaip ir lėšų kaupimo mechanizmas, o galutinė suma vaikui išmokama draudiminio laikotarpio pabaigoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra reikalingas vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams užtikrinti, o ne kaupti lėšas iki vaiko pilnametystės.

34. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė dalį poreikių dubliuoja, nurodydama skirtingose vaiko poreikių lentelės eilutėse, pvz., atskiroje eilutėje nurodydama poreikius vaistams ir vitaminams, o taip pat šiuos poreikius įtraukdama prie „kitų išlaidų“.

35. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo gaunamas pajamas patvirtina atsiskaitymo lapeliai, iš kurių aiškiai matyti, jog atsakovo atlyginimas paprastai yra 4202,63 Eur, išmokama grynais suma 2619,74 Eur. Be to, konstatuota, jog atsakovas du kartus per metus gauna dvigubą darbo užmokestį. Ieškovės argumentai dėl atsakovo darbo užmokesčio netinkamo apskaičiavimo yra pagrįsti prielaidomis, neįtikinami, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo ir dėl to nemažino atsakovo teiktino išlaikymo dalies. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis gera, atsižvelgtina į tai, kad jis kitų išlaikytinių, kuriems turi pareigą teikti išlaikymą, neturi, todėl gali teikti nepilnamečiui sūnui reikalingą išlaikymą.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 800-900 Eur. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė bei butas, už kurį mokama paskola. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendimo 17 punkte aptarė visas ieškovės gautas pajamas per 2017 m. – 2019 m. laikotarpį. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad teismas turi vertinti šalių turtinę padėtį sprendimo priėmimo metu. Pažymėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 19 d., nuo to momento ir prašo priteisti išlaikymą. Laikotarpis nuo 2017 m. rodo, kokias pajamas iki bylos užvedimo ieškovė turėjo, todėl leidžia objektyviai įvertinti jos galimybes gauti pajamas. Nors ieškovė ir nurodo, jog sprendimo priėmimo metu jos pajamas sudaro tik darbo užmokestis UAB „duomenys neskelbtini“, kuris buvo tik nuo 563,48 Eur iki 984,21 Eur, o ieškovės įmonė MB „duomenys neskelbtini“ yra nuostolinga, tačiau pažymėtina, kad ieškovė šioje įmonėje pradėjo dirbti tik 2019 m. spalio 3 d., darbo sutarties 4.1 p. nurodytas darbo užmokestis trims mėnesiams, o vėliau – sutartinis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio yra jos darbo užmokestis praėjus pirmiems trims mėnesiams, todėl darytina išvada, kad neįrodė, jog jos darbo užmokesčio vidurkis UAB „duomenys neskelbtini“ yra nuo 411 iki 653 Eur. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pajamų šaltinis yra ir MB „duomenys neskelbtini“. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų visumos, 2019 m. ieškovė gaudavo darbo užmokestį iš šios įmonės, todėl ta aplinkybė, kad įmonė, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, dirba nuostolingai, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijusi su ieškovės gaunamomis pajamomis.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abu vaiko tėvai, būdami jauni, darbingi, išsilavinę, turintys specialiųjų žinių, turi galimybę teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

38. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo šalių pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš skundžiamo teismo sprendimo 69 punkto aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių, o ieškovė turi, sprendė, jog atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko materialinio išlaikymo. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog ieškovė gauna vaiko išmoką, kuri turi būti panaudojama vaiko poreikiams tenkinti ir šia suma mažėja tėvų pareiga teikti išlaikymą. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

39. Įvertinus tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. vaiko išmoka yra 60 Eur (LR Išmokų vaikams įstatymas), o nustatyti vaiko poreikiai yra 500 Eur per mėnesį, darytina išvada, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui paskirstytina 440 Eur apimtyje. Iš atsakovo priteisus 300 Eur, ieškovei tenkanti materialinio išlaikymo sūnui dalis yra 140 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovas, lyginant su ieškove, turi daugiau nei 2/3 dalimis prisidėti prie vaiko materialinio išlaikymo.

40. Vertindama ieškovės galimybes teikti išlaikymą vaikui, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog ieškovė, nurodydama, jog vaiko poreikius patenkinanti suma yra 747 Eur, o iš atsakovo prašydama priteisti 600 Eur, faktiškai teigia, kad likusia, t. y. 147 Eur suma prie vaiko išlaikymo turi galimybę prisidėti pati.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

41. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė.

42. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog išlaikymą vaikui K. S. teikė atsakovas A. S.. Be to, vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkelta trečiajam asmeniui, kadangi pareiga materialiai išlaikyti vaikus kyla jų tėvams.

43. Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

44. Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl, jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris nuginčijus išlaikymą teikusio asmens tėvystę nustatomas vaiko tėvu, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

45. Ieškovė remiasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009; Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1675-324/2019), kur nurodoma, kad vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkelta trečiajam asmeniui, kadangi pareiga materialiai išlaikyti vaikus kyla jų tėvams.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Civilinėse bylose, kuriose priimtais sprendimais ieškovė remiasi, buvo nagrinėjami atvejai, kai nebuvo nustatyta, jog nuo vaiko gimimo iki tėvystės nuginčijimo vaikui išlaikymą teikė kitas asmuo, laikantis save tėvu. Todėl darytina išvada, kad ieškovė remiasi netinkamais šiam konkrečiam atvejui precedentais.

48. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo A. S. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-18010-752/2018, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (1 b. t. 10-13 l.). Teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovės ir A. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie, be kita ko, susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. S. ir K. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. R.-S., o atsakovas A. S. mokės kiekvienam vaikui išlaikymą po 150 Eur į mėnesį. Taigi, iš sutuoktinių sudarytos sutarties turinio matyti, jog išlaikymo įsiskolinimo klausimas sutartyje nebuvo aptartas. Iš to darytina išvada, jog vaikui K. S. atsakovas A. S. iki santuokos nutraukimo momento išlaikymą teikė. Todėl ieškovės argumentai šioje byloje apie neteiktą išlaikymą atmestini.

49. Be to, pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog iš atsakovo N. F. priteista didesnė išlaikymo suma nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarę ieškovė ir A. S., nereiškia, jog vaikui išlaikymas suteiktas tik iš dalies. Priešingai, tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovo N. F. turtinė padėtis gera ir jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko K. S. materialinio išlaikymo.

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas N. F. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė ir jų priteisti neprašo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika