- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1675-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- S. N.
- Ieškovas
- E. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1063-950/2019 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui S. N. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. N. įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį 14 400 Eur; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys susipažino (duomenys neskelbtini) mėnesį, pradėjo bendrauti, netrukus jų bendravimas peraugo į draugystę, juos siejo jausmai. (duomenys neskelbtini) pradžioje ieškovė pasijautė besilaukianti ir šią žinią pranešė atsakovui, kurio žinia nenudžiugino. Jis ieškovei nurodė, kad, jeigu nori, kad tarp jų vyktų toks pat bendravimas, ieškovė turi darytis abortą. Su tuo ieškovė nesutiko, todėl jų santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus. Apie tai ieškovė informavo atsakovą, tačiau jis nerodė iniciatyvos pripažinti tėvystę. Sūnui paaugus, vaikas pradėjo ieškovę klausinėti apie savo tėtį ir kilmę, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovės nuomone, sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, tai atitiks sūnaus interesus. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 800 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo gimimo neteikė išlaikymo savo sūnui, todėl iš atsakovo priteistinas 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis nėra vaiko tėvas, todėl neprivalo mokėti nei išlaikymo, nei išlaikymo įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. N. tėvas. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 200 kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-08-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei. Priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. N. įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį 7200 Eur. Priteisė ieškovei iš atsakovo dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų 889 Eur, valstybei iš atsakovo 77 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo po 4 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai pripažino, jog yra vaiko D. N. tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. N. yra D. N. tėvas su 99,9999999973538 proc. tikimybe. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų teisingumu. Sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (motina) prieštarautų D. N. teisėms ir teisėtiems interesams, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nustatė šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove.
6. Konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga yra 555 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į ginčo šalių sūnaus amžių (duomenys neskelbtini), lankomus mokamus užsiėmimus, gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nors ir neturi rimtų sveikatos problemų ir vis dar yra darbingas, tačiau jo amžius – (duomenys neskelbtini) – liudija, kad (duomenys neskelbtini) taps senatvės pensininku ir pasitrauks iš darbo rinkos. Ši faktinė aplinkybė sudaro prielaidą, kad atsakovas turi ne itin dideles galimybes gauti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra ne dėl jo paties nerūpestingo ar neatsakingo (nesąžiningo) elgesio, bet dėl to, jog jis objektyviai (dėl amžiaus) jau nebėra paklausus darbo rinkoje ir negali susirasti geriau apmokamo darbo ar užsiimti kita pelninga veikla, negali kitais būdais padidinti savo gaunamų pajamų. Kartu nėra nustatyta ir jokių aplinkybių, kurios liudytų, kad tokia atsakovo S. N. padėtis ateityje galėtų pagerėti, todėl vaiko išlaikymui priteisė iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d.) reikėjo tenkinti būtinuosius nepilnamečio sūnaus poreikius, o civilinės bylos medžiaga neginčijamai liudija, kad atsakovas prie jo išlaikymo neprisidėjo, iš atsakovo priteisė 7 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesius ir tą ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:
7.1. teismas neteisingai taikė CK 3.137 straipsnį, neatsižvelgė į ypatingą šios bylos situaciją.
7.2. Nors šio pobūdžio bylose senaties terminas netaikomas, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl tėvystės tik po (duomenys neskelbtini) metų, iki to laiko atsakovas nežinojo, kad yra vaiko tėvas. Ieškovė pagimdė kūdikį būdama santuokoje su kitu asmeniu, todėl vaikas turėjo kitą tėvą, jis vaiką išlaikė. Sprendime teismas konstatavo, kad per tuos (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo ištekėjusi net du kartus, vaikas gyveno tose šeimose ir buvo visiškai išlaikomas, todėl šiuo atveju jis negalėjo būti antruoju vaiko tėvu ir nėra skolingas išlaikymą už praėjusius metus. Išlaikymas iš atsakovo galėjo būti priteistas tik teismo sprendimu, kuriuo atsakovas buvo pripažintas vaiko tėvu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. CK 3.137 straipsnio nuostatos nurodo sąlygas vaiko kilmei. Šioje byloje atsakovo tėvystę teismas nustatė remdamasis įrodymais, tarp kurių yra DNR ekspertizė, todėl ginčyti teismo nustatytą tėvystę nėra teisinio pagrindo.
8.2. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Teismas pagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą tik už trejus metus, nors apeliantas niekada neteikė išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantas neteisingai teigia, kad iki ieškinio pareiškimo nežinojo esantis vaiko tėvas – kad laukiasi, ieškovė jam pasakė iš karto. Apeliantui nustojus su ja bendrauti, dar kelis kartus sakiusi, jog atsakovas yra D. tėvas, tačiau jis to niekada nepripažino. Šias aplinkybes patvirtino ieškovės paaiškinimai teisme bei elektroniniai susirašinėjimai su apeliantu.
8.4. Nors G. G. vaiko gimimo įraše ir buvo įrašytas tėvu, jis žinojo, kad nėra biologinis tėvas, išlaikymo neteikė. Ieškovė tik savo mamos ir sesers padedama išlaikė sūnų. Vaiko tėvai yra ieškovė ir atsakovas, todėl teisė ir pareiga išlaikyti berniuką pagal įstatymą priklauso šiems asmenims. Nei vienas kitas žmogus neturi nei teisės, nei pareigos prisidėti prie D. išlaikymo užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, nustačius vaiko tėvystę, iš tėvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliantas neginčija sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo būtinumo ar išlaikymo sūnui dydžio. Jis kvestionuoja tik sūnui priteisto išlaikymo pradžios momentą, nurodydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo negalėjo būti priteistas, kadangi vaiko mama buvo ištekėjusi du kartus, vaikas gyveno šeimose ir buvo pilnai išlaikomas.
12. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.137 straipsnį, neatsižvelgė į ypatingą šios bylos situaciją.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
14. Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl, jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. N., kurio tėvystės atsakovui nustatyta apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, gimė (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, buvo nurodyta, kad D. G. tėvas yra G. G., o motina E. G. (t., b. l. 69). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-880-773/2010 nutraukė G. G. ir E. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo E. G. paliko ikisantuokinę pavardę N., panaikino (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje D. G. tėvu įrašytas G. G., nepilnamečio vaiko D. G. pavardę „G.“ pakeitė į pavardę „N.“. Teismas šiame sprendime pažymėjo, kad tai, jog ieškovas G. G. nėra vaiko D. G. biologinis tėvas, patvirtina byloje esantys moksliniai įrodymai – Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovas nėra D. tėvas, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė E. G., nurodžiusi, kad vaiko tėvas yra S. N.. (duomenys neskelbtini) išduotame D. N. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko motina nurodyta E. G., duomenų apie vaiko tėvą nepateikta.
16. Taigi, nagrinėjamu atveju vaiko kilmė iš tėvo S. N. nustatyta ne nuo gimimo dienos, ji buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu. Tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos pagal CK 3.137 straipsnio 3 dalį atsirado nuo vaiko gimimo dienos. Šalys neginčija fakto, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad vaikas (duomenys neskelbtini) metų gyveno šeimose ir buvo pilnai išlaikomas. Šio teiginio atsakovas nepagrindė įrodymais. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismui 2010 m. vasario 5 d. priėmus sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyta, kad G. G. nėra D. G. tėvas, šio vyro pareiga išlaikyti vaiką pasibaigė, o tai, kad ieškovė, nutraukusi santuoką su G. G., buvo sudariusi dar dvi santuokas, nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti savo vaiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvę ieškovės sutuoktiniai teikė D. N. būtiną išlaikymą paskutinius 36 mėnesius.
17. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiama pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaikymo įskolinimo. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos iš apelianto nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.