Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-07-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-570-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-28
Bylos Nr.
II-570-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00151-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Andrejus Proškinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-570-729/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00151-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 28 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui G. G.,pareiškėjo atstovui advokatui Andrej Proškin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1130-2021 (ROIK: 21135922249).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1130-2021 (ROIK: 21135922249) G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. birželio 15 d., 07.36 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Doviluose, Gargždų g., vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas G. G. skundas, kuriame jis nurodo, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo visiškai prisipažįsta ir labai gailisi. Teismo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad: priimant skundžiamą nutarimą buvo padaryta klaida – nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis iš karto sutiko, kad padarė pažeidimą ir gailėjosi, tai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe; skundžiamame nutarime nurodoma, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymi, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nesukėlė jokio eismo įvykio, nenukentėjo nei kiti žmonės, nei turtas. Turi 42 metų vairavimo stažą, per kuriuos už KET pažeidimą jis buvo nubaustas tik vieną kartą (prieš dešimt metų), taigi nėra linkęs daryti nusižengimus. Jam buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumas, tai yra, nedaug viršijantis leistiną promilių normą. Jis sumokėjo nutarimu paskirtą baudą. Šiuo metu dirba, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Darbo pobūdis specifinis, reikalaujantis specifinių įgūdžių ir galimybių, todėl G. G. yra sunku pakeisti kitu darbuotoju tokiu būdu, kad nenukentėtų viso kolektyvo darbo efektyvumas, visuomenei teikiamų paslaugų kokybė. Atėmus iš jo teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui, galimybė jam visaverčiai atlikti savo darbą realiai bus atimta net ilgesniam laiko tarpui, kadangi po to jam teks iš naujo laikyti vairavimo egzaminus (ruoštis jiems, registruotis įjuos, laukti savo eilės), taip pat jam teks bandyti atgauti vairavimo įgūdžius. Prašo atsižvelgti į visa tai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę (mažesnės trukmės) administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. G. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas. Institucijos nuomone, skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti sumažintas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, yra nepagrįsti ir į tai neturėtų būti atsižvelgiama. Pripažinimas pažeidimo, dėl kurio padarymo nekyla jokių abejonių, negali būti tokio svarumo lengvinanti aplinkybė, kad sąlygotų specialiosios teisės atėmimo termino sumažinimą labiau nei sankcijos minimumas. Baudos sumokėjimas yra neišvengiamas dalykas, jei pažeidėjas jos laiku nesumokėtų, jam atsirastų tik dar sunkesnės pasekmės, nes jos administravimą perimtų VMI ir anstolių kontora. Kadangi nebuvo nustatyta sunkinančių asmens atsakomybę aplinkybių, nutarimu jam ir buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus G. G. nesukėlė eismo įvykio ir dėl to nenukentėjo kiti žmonės ir jų turtas, tačiau tai jo atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nelengvina; jei jis būtų sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio būtų nukentėję žmonės ar jų turtas, padaryta veika būtų kvalifikuota ne pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o pagal tai, kokią veiką ir žalą G. G. būtų padaręs; todėl dėl šios aplinkybės taip pat nėra jokio pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. G. G. nustatytas 0,61 promilių girtumas (pritaikius paklaidą 0,59 promilės) ir toks alkoholio kiekis kraujyje turi įtakos vairuotojo būsenai: nuo tokio kiekio galima pernelyg atsipalaiduoti, o vairuojant reikalingas ypatingas susikaupimas ir dėmesys. Dėl to, kad G. G. nustatytas tik lengvas neblaivumo laipsnis, tai taip pat nėra priežastis sumažinti specialiosios teisės atėmimo termino, nes nustačius vidutinį arba sunkų neblaivumo laipsnį būtų iškelta baudžiamoji byla. Asmuo yra dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas, tačiau apie tai, kad reikės vykti į darbą, o darbe taip pat reikalingas vairuotojo pažymėjimas, asmeniui reikėjo galvoti prieš sėdant vairuoti neblaiviam, tačiau apie tai asmuo negalvojo. Prašyme nurodoma, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, G. G. negalės vykti į darbą ir darbe atlikti visas jam pavestas funkcijas, todėl advokatas prašo sumažinti atėmimo terminą per pusę t. y. iki 6 mėnesių, tačiau tokiu atveju G. G. į darbo vietą kažkas nuveš ir parveš, o darbe asmuo atliks jam pavestas funkcijas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Institucijos nuomone, jei asmuo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tai galės daryti 6 mėnesius, galės tai daryti ir 12 mėnesių, todėl tai taip pat nėra aplinkybė, dėl kurios turėtų būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Institucijos manymu, advokatas nenurodė nei vienos realios ir individualios G. G. aplinkybės, dėl kurios pagrįstai turėtų būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o tik išdėstė bendras ir dažnai skunduose pasikartojančias aplinkybes, kurias motyvuojant prašoma sumažinti paskirtas nuobaudas. Tenkinus G. G. skundą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Prašo bylą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo skundą. Pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą - parvažiavo namo su darbiniu automobiliu, namie vartojo alkoholį, turėjo seną alkotesterį, kuriuo pasitikrino blaivumą, tačiau apsvaigimo šis prietaisas nerodė, apsvaigęs nesijautė, todėl kitos dienos rytą važiavo į darbą. Savo elgesį vertina kritiškai. Dirba avarinėje tarnyboje, atlieka avarinių situacijų likvidavimo darbus. Komandoje dirba dviese, jam tenka vairuoti darbinę transporto priemonę, nes kitas darbuotojas nevairuoja. Darbiniu automobiliu atsiveža įrankius, jie dviese Klaipėdoje aptarnauja 500 namų. Gyvena vienas, gyvenamoji vieta Vėžaičiuose, darbo vieta Klaipėdoje. Teisė vairuoti transporto priemones šiuo metu nėra sustabdyta. Anksčiau, prieš maždaug 10 metų, buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Per savo visą vairavimo stažą daugiau nėra buvęs baustas administracine tvarka. Sutiktų, kad būtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Andrej Proškin teismo posėdžio metu paaiškino, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, tai yra į tai, kad G. G. pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi. Skiriamos administracinio poveikio priemonės neturėtų būti vienodo griežtumo ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, ir jai nesant. Institucija neįsigilino į pažeidėjo asmenybę. G. G. nėra linkęs pažeisti teisės aktus, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Darbas yra atsakingas ir reikšmingas ne tik jam, bet ir daugeliui visuomenės narių. Nėra duomenų, kad G. G. piktnaudžiautų alkoholiu. Turi būti atsižvelgta į tai, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones jam teks iš naujo laikyti vairavimo egzaminus, asmuo realiai neturės teisės vairuoti transporto priemones ilgesnį laikotarpį. Paskyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų pasiekti nuobaudos tikslai. Prašo G. G. paskirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.

Atsižvelgus į Institucijos prašymą byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. G. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. birželio 15 d., 07.36 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Doviluose, Gargždų g., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,61 promilių neblaivumas).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. G. G. prašo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tai yra, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).

ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-919/2021). Tačiau taip pat pažymėtina, kad iš sisteminės ANK analizės matyti, kad ANK specialiosios dalies straipsnis (nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 6 dalis) ir ANK 31¹ straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės jam paskyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai.

Kad ANK numato institucijoms ir teismui pareigą spręsti alternatyvios priemonės skyrimo klausimą ir priimtą sprendimą motyvuoti matyti ir iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-612-658/2020 išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę skirti konkrečią administracinio poveikio priemonę, tačiau privalo motyvuoti savo sprendimą, kodėl skiria vieną iš jų, jei yra alternatyviai galimas variantas.

Skundžiamame nutarime nenurodyti motyvai, kodėl iš dviejų alternatyvių administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 422 straipsnio 6 dalyje, G. G. paskirta būtent griežtesnioji. Teismo vertinimu, nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nebuvo svarstytas alternatyvios administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas bei nebuvo aiškintasi G. G. valia šiuo klausimu.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-397/2020). Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu.

G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad jo atžvilgiu būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl yra pagrindas spręsti šios rūšies administracinio poveikio priemonės taikymo G. G. klausimą.

G. G. atstovas teismo posėdyje taip pat prašė nustatyti trumpesnę šios administracinio poveikio priemonės trukmę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

G. G. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Nagrinėjamu atveju nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas išvakarėse, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020).

G. G. jau administracinio nusižengimo tyrimo metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 12–13), tačiau skundžiamu nutarimu tai nebuvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo vertinimu, G. G. teismo posėdžio metu gailėjosi nuoširdžiai, savo elgesį įvertino kritiškai, jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nupasakojo jo padarymo aplinkybes, todėl tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. G. G. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. G. G. sumokėjo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą (b. l. 7). G. G. buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumas (paklaida ± 1,7 %, pritaikius paklaidą 0,60 promilės), tai yra, nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą (b. l. 9–10, 16). G. G. per pastaruosius 5 metus nebaustas už KET pažeidimus, tokį pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta (b. l. 18–19), o tai rodo, G. G. elgesiui nebūdingas teisei priešingas elgesys, jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. G. G. dirba UAB „Sobo sistemos“ vidaus santechnikos sistemų ir įrengimų montuotoju, jam patikėtas vairuoti brigadai priskirtas automobilis; avarinės brigados iškomplektavimas įneštų didelių sunkumų įmonės darbe; UAB „Sobo sistemos“ G. G. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 8).

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Ta aplinkybė, kad jam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, G. G. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo, neatsargaus ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vis dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą G. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Tokia administracinio poveikio priemonė padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, nesukeldama asmeniui neproporcingai ilgalaikių ir sunkių pasekmių, kurios gali turėti neigiamos įtakos ir visai visuomenei ( asmuo ilgą laiką negalėtų atlikti visuomenei reikalingo darbo, per šį laiką gali netekti ir motyvacijos dirbti, taptų visuomenės išlaikytiniu ir pan.).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad G. G. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1130-2021 (ROIK: 21135922249) keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir G. G. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.

Dar labiau švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir išvis neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neatitiktų nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, pagal kurią pažeidimą padaręs asmuo turi patirti tam tikras neigiamas savo elgesio pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1130-2021 (ROIK: 21135922249) ir G. G., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą 2021 m. birželio 15 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė