- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-234-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40739-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- R. J., R. G., M. G.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. spalio 31 d.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. J. priklausančias pinigines lėšas (1 060 Eur) nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, pinigines lėšas grąžinti R. J..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. G. ir M. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 11,390 g iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. 16.15 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu R. J. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi maksimaliai sumažinti R. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti bausmės vykdymą.
2.1. Skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę tik formaliai paminėjo ir išdėstė teorinius dalykus dėl BK 41 straipsnio nuostatų. Teismas visiškai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, neįvertino, kad R. J. anksčiau neteistas, veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti R. J. asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius. Teismas šiurkščiai pažeidė įstatymo reikalavimus į bausmės individualizavimą, nesilaikė BK 54 straipsnio nuostatų ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tokios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties. Teismas akivaizdžiai formaliai ir šališkai sprendė dėl laisvės atėmimo bausmės parinkimo R. J., nepaisant to, kad teismas nurodė, jog R. J. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, toliau teismas, neanalizuodamas ir nemotyvuodamas vis tiek priėjo išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Toks nuosprendžio argumentavimas negali būti pripažintas tinkamu, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnyje keliamų reikalavimų.
2.2. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, nors nuosprendyje, skiriant bausmę kitam kaltinamajam, M. G., buvo gana plačiai pasisakyta dėl tokios galimybės ir BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos. Teismas net nesvarstė galimybės taikyti R. J. BK 75 straipsnio nuostatų, nors toks prašymas buvo pateiktas baigiamųjų kalbų metu.
2.3. Apeliantas pažymi, kad teismas nenurodė ir nevertino kai kurių R. J. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių: jis ilgus metus dirba, aktyviai sportuoja, yra futbolo klubo „G.“ bendruomenės narys nuo pat klubo susikūrimo dienos, pastoviai dalyvauja klubo veikloje, klubo prezidento charakterizuojamas teigiamai, teigiamai charakterizuojamas ir pagal gyvenamąją vietą (kaimynų charakteristika yra byloje), nuo veikos padarymo 2017 m. rugpjūčio mėnesį naujų veikų nepadarė, nebuvo baustas administracine tvarka. Nors teismas pažymėjo, kad R. J. nepripažino padaręs nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jis prisipažino iš karto, gailisi.
2.4. Skunde akcentuojama, kad R. J. laikytos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos (tokių aplinkybių teismas nenustatė) ir pavartotos, todėl reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta. R. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dorai dirba, atsikrato narkotikų priklausomybės, jų daugiau nevartojo, yra pakankamai jauno amžiaus (38 metai). Visos šios aplinkybės rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir paties R. J. pavojingumą. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad R. J. jau prabuvo suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. spalio 31 d., taigi faktiškai jis yra atlikęs bausmės dalį. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš aukščiau aptarto skundo turinio matyti, kad skunde keliami esminiai klausimai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, prašoma maksimaliai sumažinti R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmę ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina tik šiuos apelianto keliamus klausimus.
4. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas spręsdamas dėl R. J. skirtinos bausmės, atsižvelgė į jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, R. J. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę (už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė 30 parų areštą, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – trejų metų laisvės atėmimo bausmę, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmes subendrino apėmimo būdu). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo R. J. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 1 dalis) sankcijoje numatytam bausmės minimumui, už dviejų nusikaltimų padarymą, iš kurių, kaip jau paminėta, vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra atitinkanti teisingumo principą ir dar labiau jos švelninti nėra pagrindo. Tad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytos pagrįstai, tačiau aplinkybės, aktualios sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo R. J. atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje įvertintos nebuvo, todėl teismas nepagrįstai neatidėjo R. J. jam paskirtos bausmės vykdymo.
5. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).
6. R. J. padarytos nusikalstamos veikos metu galiojo BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas (nuostatas), privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas privalėjo pateikti išsamius argumentus, kodėl BK 75 straipsnio nuostatos R. J. atžvilgiu netaikomos, ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog asmuo teisiamas pirmą kartą. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, kito nuteistojo (M. G.) atžvilgiu, kuris kaip ir R. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo pritaikytas, netgi nustačius faktines aplinkybes, jog M. G. dalį narkotinių medžiagų pardavė, ko nebuvo nustatyta R. J. veiksmuose (R. J. inkriminuotas narkotinių medžiagų laikymas su tikslu realizuoti ir be tikslo realizuoti).
7. Nuteistojo R. J. asmenybė vertinama iš esmės teigiamai – anksčiau jis neteistas (t. 3, b. l. 35, 36), nuo 2006 m. iki 2015 m. turėjo nuolatinį darbą, 2018 m. vasario mėnesį vėl įsidarbino (t. 3, b. l. 34), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 100), yra aktyvus futbolo klubo narys (t. 2, b. l. 142). Nors kaltės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ir nepripažino, ši aplinkybė nešalina galimybės taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Vertinant aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, teisėjų kolegija pažymi, jog nors R. J. nuteistas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, veiksmai faktiškai išplatinant narkotines medžiagas jam inkriminuoti nebuvo, paskirta artima minimumui laisvės atėmimo bausmė taip pat rodo ne tokį didelį veikos pavojingumą, tad R. J. tikslinga taikyti BK 75 straipsnį, reglamentuojantį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. teisiamas pirmą kartą, jo asmenybė iš esmės charakterizuojama teigiamai, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, teisėjų kolegijos vertinimu gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant atitinkamus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje apie alkoholio ir narkotikų žalą (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); nebendrauti su M. G., Ž. K., T. R., t. y. asmenimis, kurie galimai yra pirkę narkotinių medžiagų iš R. J. (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas); dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Teisėjų kolegijos vertinimu R. J. skiriamų draudimų ir įpareigojimų kompleksas bei nemokami darbai padės įgyvendinti bausmės paskirtį – asmuo bus adekvačiai nubaustas už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, daromas poveikis, jog asmuo nevartotų psichiką veikiančių medžiagų bei ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo R. J. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) R. J. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. J.:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje apie alkoholio ir narkotikų žalą (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas);
- nebendrauti su M. G., Ž. K., T. R. (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas);
- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 70 straipsniu skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose įpareigojant juos išdirbti per 4 (keturis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.