Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui A. A., tretiesiems asmenims UAB „Julianus Inkaso“, „NEO Finance“, AB, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, byloje teikia išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti dėl atsakovo A. A. kaltės jos ir A. A. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));

2. Nutraukus santuoką ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – L.;

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. A. pagal jos gyvenamąją vietą;

4. Priteisti iš atsakovo A. A. nepilnamečių vaikų sūnaus E. A. ir sūnaus U. A. išlaikymui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio dvidešimtos dienos į E. A. banko sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. A.;

5. Priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymo sūnui E. A. įsiskolinimą nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 990,00 Eur bei išlaikymo sūnui U. A. įsiskolinimą nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 588,00 Eur;

6. Nustatyti, kad A. A. su sūnumi E. A. ir sūnumi U. A. bendrauja be jokių apribojimų pagal atskirą šalių susitarimą;

7. Nustatyti, kad pinigines prievoles kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pagal vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0133/22/00108 ir Nr. 0133/21/01199 bei kreditoriui „NEO Finance“, AB pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0182/20/00539 vykdys E. A.;

8. Nustatyti, kad piniginę prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0087/22/01905 bei piniginę prievolę kreditoriui „NEO Finance“, AB pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0187/21/01495, vykdys A. A..

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoką su atsakovu A. A. sudarė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje gimė du sūnūs E. A. ir U. A.. Su atsakovu santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Dar iki šio laiko apie metus jos ir atsakovo santykiai buvo labai prasti. Dabar ji gyvena močiutei priklausančiame būste, o atsakovas išvyko į Vilkaviškio rajoną, kur gyvena su kita moterimi. Santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, nesirūpinimo šeima. Dažnai atsakovas gerdavo po kelias dienas, gerdavo su draugais, su jais leisdavo ir visą savo laisvalaikį, net jai gulint ligoninėje pasirinko pasilinksminimus su draugais, negrįžo pas vaiką, todėl teko prašyti, kad vaiku pasirūpintų mama. Gimus sūnui U., atsakovas pareiškė, kad tai ne jo vaikas, žadėjo daryti DNR tyrimą, tačiau iki šiol nepasidarė. Dėl atsakovo girtavimo šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Atsakovas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams buvo pasižadėjęs, kad gydysis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. Atsakovas jos atžvilgiu ir smurtaudavo, vieną kartą buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, tačiau buvo nutrauktas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė bandė tartis su atsakovu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau susitarti nepavyko, kiekvieną kartą bendraujant ir bandant susitarti dėl santuokos nutraukimo bei kitų klausimų, iš atsakovo pusės išgirsdavo įžeidinėjimus ir keiksmažodžius.

Nepilnamečiai vaikai E. ir U. gyvena kartu su ieškove, ji viena rūpinasi vaikų išlaikymu, auklėjimu, ugdymu ir priežiūra, juos sieja stiprus dvasinis ryšys. Net ir gyvendamas kartu atsakovas neskyrė pakankamo dėmesio sūnui E., o sūnaus U. iš viso nepripažįsta. Sūnui E. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metukai, jis lanko Alytaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. E. yra nustatyti spec. poreikiai, jam nustatytas neįgalumas. Sūnui U. dar tik (duomenys neskelbtini) mėnesiai, jam yra reikalingos sauskelnės bei specialus kūdikių maistas, kūdikių žaislai, drabužiai ir pan. Sūnūs gyvena su ja ir yra jos išlaikomi, todėl gerai žino jų poreikius bei kiek pinigų reikia skirti kiekvieną mėnesį jų būtiniems poreikiams patenkinti. Iš atsakovo prašo priteisti 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą kiekvienam vaikui. Nors toks išlaikymas ne visai patenkins vaikų poreikius. Atsakovas sūnums išlaikymo neteikia, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo.

Ieškovės E. A. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko pilnai, prašo jį tenkinti. Nutraukti ieškovės E. A. ir atsakovo A. A. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltė įrodyta. Atsakovas nesirūpino šeima, vaikais, didžiąją laiko dalį praleisdavo su draugais girtaudamas. Nutraukus santuoką palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo A. A. po 180,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokia išmoka užtikrins būtiniausius vaikų poreikius. Priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymo sūnui E. A. įsiskolinimą nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 990,00 Eur bei išlaikymo sūnui U. A. įsiskolinimą nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 588,00 Eur. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nenustatyti, ieškovė sutinka, kad vaikai bendrautų su tėvu pagal atskirą susitarimą. Finansinius įsipareigojimus padalinti pagal ieškovės prašomą tvarką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. V. teismo posėdžio metų paaiškino, kad vykdant Alytaus apylinkės teismo įpareigojimą pateikti išvadą civilinėje byloje, skyriaus specialistai lankėsi ieškovės E. A. šeimoje, bendravo su ieškove. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Prašomo priteisti išlaikymo dydis užtikrins būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius.

Atsakovas A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei privalomoje mediacijos procedūroje, nei teisme nedalyvavo, savo pozicijos santuokos nutraukimo dėl jo kaltės klausimu neišreiškė. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2023 m. vasario 28 d. Atsakovo laikymasis pasyvios pozicijos leidžia daryti išvadą, kad jis ieškiniui neprieštarauja, sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta pagal ieškovės reikalavimą pripažįstant jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. ir A. A. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo faktas patvirtinamas pateiktu į bylą santuokos sudarymo įrašu. Santuokoje sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus – E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai dalintino bendrai įgyto nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė E. A. ieškiniu reikalauja nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo A. A. kaltės. Privalomoji mediacija iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo pasibaigė be rezultatų, kadangi A. A. nesutiko pasinaudoti šia priemone.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir bylos eiga nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie procesą žinojo, ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė.

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena kaip šeima, kadangi atsakovas nuolatos vartoja alkoholį, nesirūpina šeima, vaikais. Atsakovas gyvena Vilkaviškyje, kaip ieškovė teigia su kita moterimi, šeimos neišlaiko ir prie bendrų šeimos reikalų materialiai neprisideda. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VTAS) išvadoje nurodomos informacijos, nustatyta, kad E. A. ir A. A. šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų žinoma, šeimai dėl Skyriuje 2022-07-13 gauto pranešimo apie vaikų teisių pažeidimą (neblaivus vaikų tėvas naktį veržiasi į butą) nuo 2022 m. liepos 18 d. Alytaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų nustatyta, kad sutuoktinis pažeidė civilinę pareigą būti lojalus, gerbti kitą sutuoktinį. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Įvertinus tai konstatuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji nutrauktina (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokinę pavardę – L., atsakovui prigimtinę – A., atsakovas prieštaravimų nepateikė. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei E. A. paliktina iki santuokinė pavardė L., o atsakovui A. A. jo prigimtinė pavardė – A..

Dėl turto padalijimo ir prievolių pobūdžio

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas.

Bylos duomenimis šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto nėra įgiję, tačiau turi kreditorių.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis prievolėmis pinigines prievoles kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pagal vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0133/22/00108 ir 0133/21/01199 bei kreditoriui „NEO Finance“, AB pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0182/20/00539. Anot ieškovės kreditus ji paėmė savo poreikių tenkinimui. Ieškovės vardu turimus skolinius įsipareigojimus ieškovė prašo patvirtinti esant jos asmeninėmis prievolėmis.

Ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis piniginę prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0087/22/01905 bei piniginę prievolę kreditoriui „NEO Finance“, AB pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0187/21/01495. Anot ieškovės atsakovas kreditą iš „NEO Finance“, AB paėmė savo poreikių tenkinimui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų ieškovės E. A. ieškinyje nurodytų prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę. Šalims prašant ir neprieštaraujant kreditoriams skolos padalintinos, pripažįstant asmenine E. A. skola jos asmeninius finansinius įsipareigojimus šiems kreditoriams: UAB „Julianus Inkaso“ ir „NEO Finance“, AB, atsakovas A. A. turi asmeninį įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir „NEO Finance“, AB.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė nurodo, kad vaikai gyvena kartu su ja močiutės bute. Ieškovė viena rūpinasi vaikais. Teismo posėdyje Skyriaus atstovas patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių vaikais, patvirtino, kad jos galimybės užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiams vaikams yra pakankamos, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustato su motina ieškove E. A. (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu su vaikais nebendrauja, jais nesidomi. Ji neriboja atsakovo bendravimo su vaikais ir ateityje neribos, leis atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, todėl prašo nenustatyti konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas nuomonės dėl bendravimo tvarkos nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nenustato konkrečios atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 840,00 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 633,20 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimas Nr. 1014), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nurodė, kad sūnui E. yra nustatyti spec. poreikiai, jam nustatytas neįgalumas, todėl reikalingos papildomos išlaidos reabilitacijai. Atsakovas dėl išlaikymo dydžio neprieštaravimų neteikė. VTAS atstovas prašomam priteisti išlaikymo dydžiui pritarė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos 180,00 Eur sumos vienam vaikui per mėnesį yra realios ir būtinos tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šiuo metu nedirba, augina sūnų U., gim. (duomenys neskelbtini), gauna 88,00 Eur vaiko tikslinę priežiūros išmoką, E. šalpos neįgalumo išmoką 276,00 Eur ir 136,00 Eur vaiko pinigus, U. vaiko priežiūros išmoką 260,00 Eur ir vaiko pinigus 136,00 Eur, viso 896 Eur/mėn. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 180,00 Eur kiekvienam mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Iš ieškovės ieškinio ir jos paaiškinimo teisme matyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams – sūnui E. A. nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., sūnui U. A. nuo 2022 m. spalio 23 d., ieškovė teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už beveik šešis mėnesius. Atsakovui neginčijant, kad neteikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams: E. A. įsiskolinimas nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 990,00 Eur, U. A. įsiskolinimas nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 588,00 Eur, skaičiuojant kiekvienam vaikui po 180,00 Eur už mėnesį, iš viso priteistina 1578,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 1dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 376,34 Eur.

Mokėtinas žyminis mokestis sudaro: 100,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, 100,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, 47,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 130,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, iš viso 377,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl A. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „L.“, atsakovui pavardę „A.“.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 1578,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2023 m. vasario 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną E. A..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nepilnamečių vaikų E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. A. pagal jos gyvenamąją vietą.

Pripažinti pinigines prievoles kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pagal vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0133/22/00108 ir Nr. 0133/21/01199 bei kreditoriui NEO Finance, AB pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0182/20/00539 asmeninėmis E. A. prievolėmis, kurias ieškovė vykdys iš asmeninių savo lėšų.

Pripažinti piniginę prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0087/22/01905 bei piniginę prievolę kreditoriui „NEO Finance“, AB pagal vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0187/21/01495 asmeninėmis A. A. prievolėmis, kurias atsakovas vykdys iš asmeninių savo lėšų.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 376,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 377,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.