Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, N1-360-630/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-08-10
Bylos Nr.: N1-360-630/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30613-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Antanaitienė
Kaltinamasis: A. S., P. V.
Nukentėjusysis: A. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Darius Karabinas, Osvaldas Radimonas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-360-630/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30613-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.4.2.8; 1.1.8.12; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.9.7 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 10 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Gintarei Duobienei,dalyvaujant prokurorei Sonatai Kuskienei,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

kaltinamajam P. V., jo įstatyminei atstovei A. V., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,

nukentėjusiajam A. S.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei Akvilijai Raudonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas, ir

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. kovo 3 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė - 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi neatliktos bausmės dalis – 28 valandos viešųjų darbų - pakeista 9 dienų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) 2019 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 9 mėnesius nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 9 mėnesius nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1271-443/2019 paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir įpareigojimais ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur turtinę žalą, netekus darbo per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (bausmė iš dalies atlikta);

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji A. S. ir P. V. 2019 m. liepos 19 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, kitų asmenų akivaizdoje elgėsi įžūliai, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: P. V. tyčia delnu sudavė vieną smūgį nepilnamečiui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), į kairę veido pusę, tuo sukėlė A. S. fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su A. S., tyčia rankomis ir kojomis sudavė E. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam E. V. pasitraukus ir nuėjus (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su A. S. pribėgo prie E. V., rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, be to E. V. ištrūkus ir perbėgus į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, vėl rankomis ir kojomis sudavė E. V. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. krūtinės ląstos sumušimą su kairės krūtinės ląstos pusės IX, XI šonkaulių lūžimu ir tuo nesunkiai sutrikdė E. V. sveikatą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet buvo vakaras, apie 22 val. Jis su P. V. ėjo dviese, abu buvo išgėrę, pamatė E., A. ir kitus. Iš ten buvusių asmenų žinojo A. S., nes mokosi toje pačioje mokykloje, kitų nepažinojo. Su A. S. jokių santykių nebuvo, nėra nei draugai, nei priešai, konfliktų neturėję. Neprisimena kaip konfliktas tiksliai įvyko, bet lyg prie jų priėjo ir paprašė cigaretės, jie lyg nedavė, įvyko apsižodžiavimas, P. V. susistumdė su E. ar susikibo. P. V. su E. V. susistumdė prie „Maximos“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o A. S. stovėjo šalia E., kaltinamasis nematė kaip ir kada P. V. prie parduotuvės „Maxima“ sudavė smūgį A. Pirminiam konflikte jie buvo trys – E. V., P. V. ir A. S., kiek atsimena kaltinamasis jame nedalyvavo, su E. V. kontakto neturėjo, bet jis visko neatsimena. Jeigu liudininkai teigia, kad taip buvo, jis sutinka su tomis aplinkybėmis. Po to E. ir A. nubėgo prie knygyno „Pegasas“, o jie pasivijo ir pradėjo muštis. Prie knygyno „Pegasas“ įvyko konfliktas – jis puolė E., smūgiavo iš kojos, iš rankų, tikrai pataikė du kartus E. į koją, į pečius, negalėjo pasakyti kiek smūgių jam sudavė, nes neatsimena. Neatsimena kur smūgiavo P. V., jie kartu mušė E. V. E. V. parkrito ar atsisėdo ant laiptų. O po to kažkas pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, jie atsitraukė. Tada E. bėgo per gatvę ir dar atsitrenkė į mašiną, išlipęs vairuotojas jį dar šaukė, bet jis nubėgo. Tada jie prisivijo E. dar už namo prie parduotuvės „Maxima“ ir jam iš kojos sudavė kelis smūgius. Jie pabėgo iš ten, nes kažkokia moteris pradėjo šaukti, kad kvies policiją – išsigando ir pradėjo bėgti. Tiksliai visko neprisimena, buvo išgėręs. Prieš įvykį pareigūnų buvo sulaikytas kieme, įpūtė 2 promiles. Sutinka su E. V. nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pripažino, jog neturėjo jokio tikslo užsikabinti, pradėti konfliktą, tiesiog būdami išgėrę norėjo pavaidinti ar kažkas panašaus. Ikiteisminio tyrimo metu davė šiek tiek kitokius parodymus, tačiau dabar duodamas parodymus yra nuoširdus. Su E. V. buvo susitikęs po įvykio, po savaitės galbūt. Pakalbėjo, jo atsiprašė ir E. V. pasakė, kad neturi jam jokių pretenzijų, kad įvyko tiesiog nesąmonė, nes tiek jis, tiek jie buvo išgėrę. Toks įvykis kaltinamajam yra pirmas, jis niekada nebuvo piktybinis, konfliktiškas, po šito įvykio visiškai nevartoja alkoholio, įsidarbino, pabaigė mokyklą, daugiau tokių dalykų nepasikartos, šis įvykis yra atsitiktinis (1 t., b. l. 116–118, 126–128; 2 t., b. l. 15–17).

Kaltinamasis P. V. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet šis įvykis įvyko vakare apie 22 val. Jis ėjo su A. link parduotuvės „Maxima“, sutiko grupelę jaunuolių. Konfliktas įvyko, nes abu buvo girti, konfliktą pradėjo pats kaltinamasis paprašydamas užsirūkyti – paprašė užsirūkyti, kažkuris kažką pasakė, dabar neatsimena tiksliai, lyg su A. susikivirčijo iš pradžių. Gal A. jis sudavė vieną smūgį lengvai per veidą iš delno ir tada pradėjo E. jį ginti, lyg jį tąsyti už peties pradėjo, tada kaltinamasis sudavė E. du sykius per veidą iš delno, gal ir koja, neatsimena, ir jis pabėgo. E. su mergina nubėgo prie knygyno „Pegasas“ ir lyg ant laiptų sėdėjo. Kažkas kažką pasakė ir tada prie knygyno „Pegasas“ įvyko pagrindinis konfliktas. Kaltinamasis sudavė E. per veidą iki penkių smūgių iš delno ir gal du kartus įspyrė į koją. Po to išgirdo, kad lyg kažkas policiją iškvietė. Tada E. bėgo per gatvę ir atsitrenkė į automobilį, suklupo, bet toliau bėgo, bet jie jį už parduotuvės „Maxima“ pasigavo, vijosi, nes norėjo išspręsti konfliktą. Apsižodžiavo, už parduotuvės „Maxima“ įvyko konfliktas – buvo gal vienas ar du lengvi smūgiai E. V. iš delno per veidą. Tada jie pabėgo, nes išgirdo, kad kažkas iškvietė policiją. Parodė, jog A. S. sudavė gal vieną smūgį, tiksliai nežino, neatsimena, o E. V. gal kokius 7 kartus iš delno per veidą ir iš kojos kokius 3 kartus į šoną. Sutinka su E. V. nustatytu sveikatos sutrikdymu. Nematė, ar A. S. dar nepriėjus prie knygyno „Pegasas“ smurtavo, jie kartu smurtavo prieš E. V. prie „Pegaso“. Įvykio metu buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs, buvo išgėrę gal 1 litrą degtinės. Iš ankščiau nebuvo jokių nuoskaudų, E. V. nepažinojo, pirmą kartą matė, taip gavosi. Po įvykio su nukentėjusiaisiais nebuvo susitikęs, nebendravo. Pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, bet dabar jie yra nuoširdūs ir teisingi. Nusikalstamas veikas padarė dar būdamas nepilnametis, nesubrendęs, kvailystės galvoje buvo, norėjo pasirodyti kietas prieš draugus, negalvojo apie gyvenimą, nieko nesuprato. Šiuo metu vykdo laisvės apribojimo bausmę, po visko padarė išvadas, pradėjo dirbti, yra prisiregistravęs ir gydosi priklausomybės ligų centre Kaune (1 t., b. l. 126–128, 155–157; 2 t., b. l. 27–28).

Kadangi kaltinamieji prisipažino įvykdę nusikalstamas veikas, po kaltinamųjų apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems, jų gynėjams ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. S. ir P. V. kaltė įrodyta jų pačių visiškais prisipažinimais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

— 2019 m. liepos 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuose nurodyta, kad tyrimas pradėtas pagal gautą pranešimą, kad 2019 m. liepos 19 d., 22.16 val. prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, viešojoje vietoje rasti asmenys A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Abu asmenys buvo pristatyti apžiūrai į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Kiti asmenys, dalyvavę muštynėse, pasišalino (1 t., b. l. 1–5, 6–9);???

— 2019 m. liepos 20 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, alkoholio matavimo prietaisų „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0024“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0120“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), ir alkotesterių panaudojimo registracijos žurnalų kopijomis, kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. liepos 19 d., 22.23 val. E. V. nustatytas 2,51 promilių girtumas; A. S. 2019 m. liepos 19 d., 23.14 val. nustatytas 1,83 promilės girtumas (1 t., b. l. 10; 2 t., b. l. 4, 5, 6–7);

— 2019 m. liepos 22 d. daiktų (DVD laikmenos) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus vaizdo kameros įrašą, jame matosi, jog prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 19 d. 22.04 val., prie geltono gyvenamojo namo, esančio kitoje kelio pusėje nei parduotuvė „Maxima“, ant šaligatvio stoviniuoja keletas asmenų – trys vaikinai ir mergina. 22.07 val. ateina du vaikinai, vienas tamsių plaukų, apsivilkęs šviesios spalvos džemperį, tamsios spalvos šortus, avintis tamsius sportinius batelius. Kitas šalia jo einantis vaikinas yra šviesesnių plaukų, vilkintis tamsiais rūbais kelnėmis ir džemperiu. Matyti, kaip minėti vaikinai nueina (duomenys neskelbtini) gatve link minėtų asmenų grupės. Toliau peržiūrint įrašą 22.08 val. matyti jaunuolių susistumdymas. Matyti, kaip šviesiu džemperiu vilkintis vaikinas, pastumia rankomis asmenų grupėje buvusį pilkai apsirengusį vaikiną. Toliau priėjęs tas pats vaikinas dar kartą rankomis smūgiuoja tam pačiam vaikinui, įvyksta susistumdymas. Toliau matyti, kaip priėję prie pat gyvenamojo geltono namo, asmuo, vilkintis šviesiu džemperiu, spiria pilkai apsirengusiam asmeniui, o kitas tamsiai apsirengęs vaikinas spiria ne mažiau kaip du kartus pilkai apsirengusiam asmeniui, tačiau į kurias kūno vietas – nesimato. 22.09 val. pilkai apsirengęs asmuo nueina nuo minėtos grupės asmenų. 22.10 val. prieina prie jo mergina, jie nueina toliau (duomenys neskelbtini) gatve ir dingsta iš matymo lauko. 22.11 val. du vaikinai, kurie galimai smurtavo prieš pilkai pasirengusį asmenį, nubėga paskui jį ir dingsta iš matymo lauko. Kiti du vaikinai su dviračiais, nueina toliau (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) sankryžos, vienas iš tų vaikinų atpažintas – tai nukentėjusysis A. S. (1 t., b. l. 20–22);

— liudytojo (nukentėjusiojo) A. S. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 22.00 val., susitiko su V. A., R. B. prie prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Su R. B. buvo dar vaikinas E., kiurio jis nepažinojo. Jie stovėjo ir kalbėjosi kitapus „Maxima“ parduotuvės, prie geltono pastato. Prie jų priėjo P. V. su dar vienu vaikinu. P. V. jis pažinojo, nes anksčiau kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kito vaikino, apsirengusio juodais drabužiais, šviesių plaukų, jis nepažinojo. P. V. jam liepė duoti užsirūkyti ir pagrasino, kad jei neduos rūkalų, gaus į galvą. Jis atsakė, kad cigarečių neturi. P. V. vieną kartą jam sudavė į veido kairę pusę. Su R. B. buvęs vaikinas E. stojo jo ginti, atstumdamas P. V. ir klausdamas ką jis daro. Tuomet P. V. kartu su savo draugu puolė mušti E. P. V. sudavė E. ranka į veidą, po to abu pradėjo spardyti. E. nuo jų pradėjo bėgti, tačiau jie pasiviję E. prie knygyno „Pegasas“, vėl jį spardė. E. ištrūko ir nubėgo į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Maximos“. Ten nubėgo ir jie visi. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. P. V. ir su juo buvęs vaikinas, pabėgo. Jam atrodė, kad P. V. su draugu buvo neblaivūs. Kai jam P. V. sudavė per veidą, jautė fizinį skausmą. Jis ir kiti iš jo kompanijos, išskyrus E. V., buvo blaivūs. P. V. ir tas kitas vaikinas prie jų prikibo visiškai be jokios priežasties, jie patys tikrai neprovokavo jokio konflikto, tiesiog tarpusavy kalbėjosi ir tarėsi eiti žiūrėti kino. Papildomos apklausos metu patikslino, kad tas kitas vaikinas, kaip dabar jau žino – A. S.jo nemušė, tik P. V. sudavė jam į veido kairę pusę, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. P. V. ir A. S. jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. E. V. P. V. mušė ir rankomis, ir spardė, o A. S., kiek jis matė, E. V. tik spyrė. Kiek kartų – tiksliai negali pasakyti, bet daugiau nei vieną kartą (1 t., b. l. 29–32, 35–36, 37);

— 2019 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada NR. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad išorinių sužalojimų A. S. veide nėra (1 t., b. l. 41);

— liudytojo (nukentėjusiojo) E. V. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai, kad 2019 m. liepos 19 d. jis kartu su drauge R. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini), A. S., V. A. stovėjo kitoje gatvės, kurios pavadinimo nežino, pusėje nei parduotuvė „Maxima“, (duomenys neskelbtini) mieste. Netrukus prie jų priėjo du jam nepažįstami vaikinai, kurie buvo apie 18–19 metų amžiaus. Vienas iš jų vilkėjo baltos spalvos džemperį, o kitas buvo apsirengęs tamsiai. Kadangi jis ne vietinis, nei vieno vaikino nepažinojo. Vaikinas baltu džemperiu paprašė A. S. cigaretės, jis atsakė, jog neturi, tačiau tas vaikinas nuo A. S. neatstojo ir pasakė, liepė duoti cigaretę, nes kitaip gaus mušti, ar kažkaip panašiai. Visų smulkių įvykio aplinkybių kas, ką ir kam sakė, jis nelabai prisimena, nes buvo neblaivus. Kiek pamena, tas baltu džemperiu jaunuolis pradėjo stumdyti A. S., tada jis tarp jų atsistojo, norėdamas juos išskirti. Ar jaunuolis sudavė A. S., jis nematė. Jam atsistojus į tarpą, jaunuolis baltu džemperiu jam pirmas vieną kartą sudavė į veidą, tačiau negali pasakyti ar kumščiu ar delnu, tačiau jam tikrai skaudėjo. Po suduoto smūgio jis nepargriuvo. Jis jaunuolį nuo savęs atsistūmė rankomis ir jaunuolis su draugu pradėjo jį spardyti. Galėjo įspirti ne mažiau kaip tris kartus į kairės pusės šonkaulius, tačiau kuris ir kiek tiksliai kartų jam įspyrė, pasakyti negali nes viskas vyko greitai. Jie jį mušė toje vietoje, kur jie stovėjo, t. y. ant šaligatvio, kitoje parduotuvės „Maxima“ pusėje. Tada jis pasitraukė nuo tų vaikinų į šalį, kad daugiau jie nemuštų. Prie jo priėjo jo draugė R. B. ir jie paėjo šiek tiek toliau nuo tų vaikinų, atsisėdo ant laiptų prie knygyno pastato. Netrukus abu vaikinai atbėgo link jo ir vėl abu pradėjo sėdintį spardyti į kairės pusės šonkaulius. Jis taip pat nežino, kiek kartų kuris spyrė. Išsivadavęs iš jų, perbėgo gatvę, bet jie abu jį vėl pasivijo ir jie susistumdė, jis bandė gintis, tačiau nei vienam iš vaikinų nei vieno smūgio nesudavė, tik jį abu pradėjo tiek rankomis, tiek kojomis vėl mušti. Į galvą jam galėjo suduoti ne mažiau kaip tris smūgius ranka. Kiek smūgių rankomis sudavė ir kiek kartų jam spyrė kuris jaunuolis jis tiksliai nežino, nes tokių dalykų neskaičiavo. Išgirdę, kad kažkas iš žmonių iškvietė policiją, vaikinai pabėgo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai bei medikai, kurie jį išsivežė į ligoninę. Ligoninėje jam nustatė sumušimus, tačiau lūžių nenustatė. Po apžiūros iš ligoninės išleido į namus. Daugiau pas gydytojus nesikreipė, ligoninėje nesigydė, tik keletą dienų vartojo nuskausminamuosius, kadangi dėl sumušimų labai skaudėjo kairį šoną. Kaip jį tie vaikinai mušė matė kartu buvusi jo draugė R. B., A. ir V. Papildomos apklausos metu parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia, nei P. V., nei A. S., dėl savo sveikatos sutrikdymo pretenzijų neturi (1 t., b. l. 52–54, 59–60);

— 2019 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada NR. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad E. V. padarytas kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su kairės krūtinės ląstos pusės IX, XI šonkaulių lūžimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 19 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; E. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70);

— liudytojo V. A. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 22.30 val., su R. B., A. S. susitiko (duomenys neskelbtini). Netrukus prie jų priėjo E. V. su S. E. V. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Netrukus prie jų priėjo du jam nepažįstami vaikinai, kaip vėliau sužinojo, vieno vardas A., o kito vardas P. Vienas iš vaikinų vilkėjo baltą džemperį su žaliu užrašu priekyje „Žalgiris“, o kitas buvo apsirengęs juodais rūbais. Jaunuolis baltu džemperiu priėjo prie A. ir paklausė, ar jis turi cigaretę. Tada A. pasakė, kad turi tik 4 centus ir žiebtuvėlį, o tas vaikinas pasakęs, kad nemeluotų, vieną kartą delnu trenkė A. S. per veidą. Po smūgio jis susvyravo, tačiau nepargriuvo ir pasakė, kad viską pasakys broliui, o tas vaikinas jam atsakė: „negąsdink tu manęs, (necenzūrinis žodis)“. Tuomet E. V. tam vaikinui liepė nesikabinėti prie A. S. Tada jie pradėjo konfliktuoti žodžiais, ir tas vaikinas baltu džemperiu vieną kartą trenkė E. V. delnu per veidą, po to jau abu su tuo kitu vaikinu puolė mušti E. V., rankomis trenkė jam į veidą, spardė abu kojomis. Tuo metu, kai jie mušė E. V., jis visą laiką stovėjo, nebuvo pargriuvęs. Jie nei vienas nedrausmino tų vaikinų, asmeniškai jis nieko jiems nesakė, nes pats bijojo gauti mušti. Netrukus E. V. nuo jų pabėgo ir nuėjo link „Pegaso“ knygyno. Jis prašė A. ir P., kad jie nesikabinėtų, nes pats yra girtas, bet tie abu vaikinai šaukė, kad jie E. V. užmuš ir abu nubėgo link jo. Matė, kaip jie abu pribėgę prie sėdinčio ant laiptų E. V., pradėjo jį trankyti delnais per abu skruostus. Jie priėjo arčiau įvykio vietos. E. V., bandydamas apsiginti, nuo laiptų atsistojo ir tada abu vaikinai pradėjo jį spardyti. Matė, kaip E. V. kažkuriuo momentu pargriuvo ant šaligatvio. Vaikinai ir toliau E. V. spardė kojomis ir mušė kumščiais, jis negali pasakyti kuris kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė. Po to E. V. kažkaip atsistojo ir perbėgęs per gatvę nubėgo į daugiabučio namo kiemą. Jis nubėgo iš paskos, nes matė, kaip tie vaikinai jį nusivijo. Kadangi gatvėje buvo daug automobilių, jis šiek tiek užtruko kol perėjo per pėsčiųjų perėją. Atbėgęs į tą kiemą, prie daugiabučio namo, kur yra vaistinė, ant žolės, pamatė gulintį E. V.ir prie jo tuos du vaikinus, kurie buvo pasilenkę prie jo, tačiau ką jie darė jis nematė, nes jie iš karto pabėgo. E. V. lūpa buvo praskelta ir bėgo kraujas. Netrukus privažiavo kažkokios dvi moterys, kurios iškvietė policiją ir medikus. Medikai E. V. išsivežė į ligoninę, o A. S. nesivežė (1 t., b. l. 75–77);

— liudytojos R. B. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), sutiko A. S. ir V. A., kuriuos pažįsta, nes jie yra iš vaikų namų. Visi trys stovėjo minėtoje vietoje, ant šaligatvio ir kalbėjosi, kai prie jų priėjo pažįstamas E. V. E. V. buvo su S. S. E. prie jų pasiliko. Akivaizdžiai matėsi, jog E. V. yra neblaivus, jo liežuvis „pynėsi“. Netrukus prie jų priėjo P. V. ir A. S. Minėtus jaunuolius ji pažinojo iš matymo. P. V. priėjo prie A. S. ir paklausė ar jis turi cigaretę. Tada A. S. iš kišenės ištraukė žiebtuvėlį ir jį parodęs pasakė, kad cigarečių neturi, turi tik žiebtuvėlį. P. V. jam pasakė kažką panašaus, kad „duok, nes bus blogai“ ir vieną kartą ranka trenkė A. S. per veidą, ji nematė ar kumščiu, ar delnu. A. S. po smūgio susvyravo, tačiau nepargriuvo, bet nieko P. V. nesakė. Tuomet E. V. suėmė P. V. ranka už džemperio, iš priekio ir jie pradėjo kažką aiškintis, tačiau ji tuo metu stovėjo šiek tiek tolėliau ir tiksliai negirdėjo ką jie kalbėjo. Po to E. V. atsitraukė nuo P. V., nes jis ir A. S. ėjo artyn link E. V., kaip suprato, norėdami jį pulti. E. V. atsitraukė ant žolės, prie šaligatvio ir tada tiek P. V., tiek A. S. pradėjo rankomis mušti E. V. į veidą, spardyti į šoną. Kiek tiksliai smūgių, kuris iš vaikinų ir į kurias tiksliai kūno vietas sudavė, pasakyti negali, nes neskaičiavo, buvo labai išsigandusi. Netrukus E. V. nuo jų pabėgo link „Pegaso“ knygyno, o ji nuėjo E. V. iš paskos. Kiek matė, P. V. ir A. S. liko prie A. ir V., kurie stovėjo toje pačioje vietoje. Jie su E. V. atsisėdo ant laiptų prie knygyno ir kalbėjosi. Maždaug po 5 minučių ji pamatė, kad link jų atbėga P. V. ir A. S. E. V. tuo metu sėdėjo ant laiptų ir jie prie jo abu pribėgę vėl kažką aiškinosi. Kiek pamena, kažkuris paklausė iš kur E. yra, jam atsakius, jog jis iš (duomenys neskelbtini), P. V. ir A. S. dar labiau supyko ir P. V. pradėjo delnais trankyti sėdinčiam E. V. per abu skruostus. Ji nematė, kaip E. V. atsidūrė ant šaligatvio. P. V. jį spardė stovėdamas prie jo galvos, o A. S. taip pat spardė E. V., stovėdamas prie jo kojų. Ji nepamena kuris, kiek smūgių ir į kokias kūno vietas sudavė. Ji išsigando, kad E. V. gali užmušti ir draugams pasakė, pasakė, kad reikia kažką daryti. Atsisukusi, pamatė, kad E. V. bėga per (duomenys neskelbtini) gatvę, link daugiabučio, kuriame yra vaistinė, kiemo. A. S. liepė nuvažiuoti į tą kiemą ir pažiūrėtų kas ten vyksta, nes A. ir V. buvo su dviračiais, o pati nubėgo jiems iš paskos. Kai ji atbėgo į tą kiemą, namo gale, ant žolės pamatė gulintį E. V., netoli jo buvo A. ir V., o P. V. ir A. S. nebuvo. Ji matė, kad E. V. lūpa buvo praskelta, nes bėgo kraujas, jis skundėsi, kad jam labai skauda šoną. Netrukus prie jų priėjo kažkokia nepažįstama moteris, kuri pamačiusi sumuštą E. V., iškvietė policiją ir medikus. E. V. medikai išsivežė į ligoninę. Daugiau nei P. V., nei A. S. vakarą ji nematė. Kiek žino, A. S. kiek vėliau pats kreipėsi į ligoninę. Jam buvo ištinęs žandikaulis ir jis skundėsi, kad jam tą vietą skauda. Nei ji, nei V. nenukentėjo (1 t., b. l. 80– 82);

— Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo E. V. gydymo išlaidų reiškia 30,52 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo P. V. (1 t., b. l. 85, 86– 87, 88, 89).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. S. ir P. V. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), kaltinamieji veikė bendrai tiesiogine tyčia, o būtent naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, kas teismų praktikoje laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Todėl toks kaltinamųjų elgesys ir smurtiniai veiksmai, atlikti 2019 m. liepos 19 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje, atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Byloje įrodyta kaltinamųjų A. S. ir P. V. kaltė dėl nesunkaus E. V. sveikatos sutrikdymo. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog realios ir adekvačios priežasties naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos, todėl pripažintina, kad kaltinamieji dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir jų veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl kaltinamiesiems A. S. ir P. V. skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad kaltinamieji prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdami bendrininkų grupe.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ? padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį ? nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, dėl alkoholio vartojimo, be aiškios dingsties; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba, administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 130–132), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 129), duomenų apie asmens įrašymą į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų gydymo įskaitą byloje nėra, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, jog nukentėjusieji civilinio ieškinio nepareiškė, nurodė neturintys pretenzijų.

Teismas nerado pagrindų kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusysis E. V. teismo posėdžiuose nedalyvavo, savo pozicijos dėl susitaikymo nepareiškė nei žodžiu, nei raštu, nors tuo pagrindu 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdyje buvo paskelbta pertrauka. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis duodamas parodymus pareiškė, jog neturi pretenzijų kaltinamiesiems, nereiškia, jog kaltininkas ir nukentėjusysis susitaikė, tokia jo pozicija gali sietina su civilinio ieškinio nepateikimu ir nereikalavimu atlyginti žalą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam A. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už padarytą nusikaltimą numatytą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei – 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir A. S. paskirtina galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Įvertinęs nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo A. S. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju teisingumas gali būti įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes reali laisvės atėmimo bausmė tokiam jaunam, socialiai pakankamai nesubrendusiam asmeniui gali padaryti neigiamą įtaką jo gyvenimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia suteikti kaltinamajam A. S. galimybę likti laisvėje, pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir tuo pačiu išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ateityje, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (BBND) (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant kaltinamąjį sumokėti paskirtą įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 5 MGL (BBND) dydžio (250 Eur) dydžio įmoką teismas laiko proporcinga (adekvačia), atitinkančia siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, priemone.

2019 m. liepos 23 d. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 119–121), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam P. V., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ? padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį ? nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti, kaltinamojo kaip bendrininko veiksmai buvo aktyvesni; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, dėl alkoholio vartojimo, be aiškios dingsties; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis (17 metų) bei teistas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (2 t., b. l. 79), administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 158–165), anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą – 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bei smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam padarytą 20 Eur turtinę žalą, netekus darbo per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (bausmė iš dalies atlikta) (1 t., b. l. 166–169, 170–172, 173–175, 176–178; 2 t., b. l. 69–72, 74–77), į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 181), užsiregistravęs ir gydosi priklausomybės ligų centre (2 t., b. l. 80), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jog nukentėjusieji civilinio ieškinio nepareiškė, nurodė neturintys pretenzijų.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenį, charakterizuojančius duomenis bei bausme siekiamus tikslus, kaltinamajam skirtinos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos – laisvės atėmimo ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytos – laisvės apribojimo bausmės, savo dydžiu artimos minimaliam ir mažesniam už vidurkį bausmių dydžiui, t. y. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veiką – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 284 straipsnio 1 dalies numatyta veiką – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kaltinamasis P. V. šias nusikaltimas veikas padarė iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje (2019 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiai), todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kadangi nuosprendžiuose numatytos skirtingos bausmių rūšys, todėl 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina griežtesne bausme – laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu santykiu 1:2.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, P. V. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pagal bausmių keitimo taisykles pakeista į 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė P. V. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė su įpareigojimu per 6 mėnesius atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur turtinę žalą.

Įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, anksčiau yra teistas tris kartus, yra jauno amžiaus, pradėjo dirbti, yra prisiregistravęs ir gydosi priklausomybės ligų centre Kaune, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad yra pagrindas kaltinamojo P. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (BBND) (350 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant kaltinamąjį sumokėti paskirtą įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė, jo teisų ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. 7 MGL (BBND) dydžio (350 Eur) dydžio įmoką teismas laiko proporcinga (adekvačia), atitinkančia siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, priemone.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytina atliktos bausmės dalis pagal ankstesnį teismo nuosprendį, priimtą P. V. atžvilgiu (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. V. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

P. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Proceso išlaidos baudžiamojoje byloje – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė banko išrašą, kuriame 34,67 Eur apmokėti už psichologo paslaugas ( 1 t., b. l. 99, 100). Šioje baudžiamojoje byloje psichologo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos už psichologo paslaugas iš kaltinamojo P. V. nepriteistinos (BPK 104 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti laikomi byloje – kompaktinis diskas (CD–R) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (1 t., b. l. 23), optinis diskas (DVD) su nepilnamečio liudytojo V. A. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297–298 straipsniu, 303–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti:

- pagal BK 284 straipsnį - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnį ir A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. S. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (BBND) (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant A. S. sumokėti paskirtą įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti:

- pagal BK 284 straipsnį - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-180-829/2020 paskirta 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvė apribojimo bausme, pagal bausmių keitimo taisykles pakeista į 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmes iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur (penkiasdešimt penkių eurų keturiasdešimt dviejų centų) turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) turtinę žalą.

Taikyti BK 75 straipsnį ir P. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. V. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 mėnesius atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur (penkiasdešimt penkių eurų keturiasdešimt dviejų centų) turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, P. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (BBND) (350 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant P. V. sumokėti paskirtą įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-360-630/2020.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (CD–R) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir optinį diską (DVD) su nepilnamečio liudytojo V. A. apklausos vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie privalo savanoriškai sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank AS“ banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Savanoriškai sumokėjus įmoką, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Lina Antanaitienė