Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui L. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 25 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymo; teistas:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, kuri Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeista į 9 dienų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus (paskirta bausmė atlikta);

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šiuo metu atliekantis paskirtą bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V., būdamas nepilnamečiu, 2019 m. liepos 28 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) šventės metu, vykusios (duomenys neskelbtini) gatvėje, matant kitiems asmenims, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, rankomis smūgiavo J. T. į galvą ir kitas kūno vietas padarydamas jam viršutinio žandikaulio priekinio danties išnirimą, dešinės pusės VIII šonkaulio lūžimą, tuo nesunkiai sutrikdė J. T. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis P. V. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) šventės metu. Tuo metu jis buvo neblaivus. Nukentėjusiojo nepažįsta. Šventės metu su juo sukonfliktavo. Neatsimena dėl ko įvyko konfliktas. Nukentėjusysis galėjo šnairai į jį pažiūrėti. Norėjo pasirodyti prieš draugus, todėl smurtavo prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam sudavė su alkūne į veidą. Negali įvardinti kiek kartų sudavė. Šonkauliai nukentėjusiajam sulūžo kai jis krito ant šio ir jį vertė. Jie grūmėsi. Sutinka su kaltinamajame akte išvardintais nukentėjusiajam padarytais sužalojimais. Gali būti, kad draugai jį bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo. Visų aplinkybių neprisimena ne dėl alkoholio, o dėl praėjusio laiko. Blogai vertina savo elgesį. Mano, kad buvo netinkami draugai. Šiuo metu susirado darbą. Dirba nuo 2020 m. sausio 20 d. Nors anksčiau turėjo problemų su alkoholiu, tačiau šiuo metu jo nebevartoja. Daugiau toks jo elgesys nesikartos, nes atsiribojo nuo senų draugų. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nebuvo sutikęs. Jam skambino, tačiau šis neatsiliepė. Sutinka su civiliniais ieškiniais, tačiau prašo mažinti nukentėjusiajam padarytą žalą. Mano, kad žala turėtų būti mažesnė. Daug kartų yra baustas administracine tvarka. Paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio mėnesį (t. 2, b. l. 4–5).

2019 m. liepos 28 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad J. T. diagnozuota krūtinės sumušimas, danties lūžimas (išmušimas), psichikos sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 19).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo J. T. gydymo reiškia 55,42 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 27–29).

Nukentėjusysis J. T. reiškia 2 020 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 48).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo P. V. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) šventės metu. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, gatvė, esanti (duomenys neskelbtini) miestelyje, yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali pravažiuoti ar būti asmuo. Be to pažymėtina, kad įvykio metu vyko miestelio šventė. Antras svarbus aspektas, susijęs su P. V. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojų V. R., A. P. ir M. M. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad P. V. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusius asmenis. Šis konfliktas nutraukė jų planus bendrauti su draugais bei dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas.

Kadangi kaltinamasis P. V. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo P. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam P. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, į nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padarytai dėl menkavertės dingsties; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistas, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta; (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad P. V. dėl netinkamo elgesio 2017 m. lapkričio mėnesį buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) moksleivių sąrašų. Vėliau mokėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, kur baigė dešimt klasių; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam P. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už padarytą nusikaltimą numatytą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį subendrinti apėmimo būdu. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės – 6 mėnesius, ir paskirti P. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant į bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur turtinę žalą, netekus darbo per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir įskaityti pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą iš dalies atliktą bausmę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 55,42 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo P. V.

Prokuroras teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė nukentėjusiojo 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 1 020 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo. Grįsdamas patirtos žalos dydį nukentėjusysis J. T. prašyme nurodė, kad dėl sužalojimų gydymo jam padaryta 20 Eur turtinė žala, dėl danties išmušimo padaryta 1 000 Eur turtinė žala, o dėl patirto skausmo gydantis sužalojimus, nemalonių išgyvenimų, patirto streso, nepatogumų dėl išmušto danties jam padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertina 1 000 Eur.

Dėl civilinio ieškovo J. T. turtinės žalos dydžio dėl sužalojimų gydymo – 20 Eur teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, todėl pareikštas ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo P. V. civiliniam ieškovui J. T. priteistinas 20 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas.

Iš nukentėjusiojo J. T. apklausos protokolo ir prašymo dėl civilinio ieškinio, kitos bylos medžiagos nustatyta, kad įvykio metu jam buvo išmuštas priekinis viršutinis dešinysis dantis. Patirtą turtinę žalą nukentėjusysis J. T. vertina 1 000 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T., prašydamas priteisti jam 1 000 Eur turtinę žalą jokių dokumentų, patvirtinančių žalos mastą ir pobūdį, koks reikalingas gydymas, kas ir kada nustatė žalą, susijusią su sveikatos grąžinimu, t. y. dantų implantacija, protezavimu ar pan., nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad sveikata yra grąžinta, t. y. atlikta dantų implantacija, protezavimu ar pan., nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos dydžio. Tačiau ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. T. teisės reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. T. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis J. T. patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į medikus. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus po įvykio, jam skaudėjo burną, dešinę krūtinės pusę, iki šiol nukentėjusiajam nėra atstatytas nuskeltas dantis, o tai tai daugiau nei pusę metų. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo J. T. patirtus nepatogumus – 1 000 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam J. T. iš kaltinamojo P. V.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad procesų dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą. Šioje baudžiamojoje byloje psichologo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už psichologo paslaugas – 34,67 Eur iš kaltinamojo P. V. nepriteistinos (BPK 104 straipsnis).

Kaltinamasis P. V. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (t. 1, b. l. 114–115).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas), pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur (penkiasdešimt penkių eurų keturiasdešimt dviejų centų) turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur (penkiasdešimt penkių eurų keturiasdešimt dviejų centų) turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur (penkiasdešimt penkių eurų keturiasdešimt dviejų centų) turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1271-443/2019 paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir įpareigojimais iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 55,42 Eur (penkiasdešimt penkių eurų keturiasdešimt dviejų centų) turtinę žalą ir J. T. padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) turtinę žalą, netekus darbo per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Subendrintos bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamą įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. N1-1271-443/2019.

Priteisti iš kaltinamojo P. V. penkiasdešimt penkis eurus keturiasdešimt du centus (55,42 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo P. V. dvidešimties eurų (20 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui J. T.

Priteisti iš kaltinamojo P. V. vieną tūkstantį eurų (1 000 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui J. T.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. T. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos dėl išmušto danties patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nepriteisti iš P. V. išlaidų už psichologo paslaugas.

Kardomąją priemonę – rašytinius pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam P. V. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam P. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) palikta baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.