Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. N. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. N. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, į bausmės laiką visiškai įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaitytas M. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 23 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. G., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su V. G., sugadino svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą: 2019-10-22, apie 3.20 val., M. N. ir V. G. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, nepavykus laužtuvu išlaužti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės 30 Eur vertės lango apdailą, M. N. išdaužė lango stiklą ir atidaręs langą įsibrovė į parduotuvės vidų, o V. G. liko lauke prie lango saugoti aplinkos, ko pasekmėje M. N. lipdamas per langą užlipo ir sulaužė bendros 50 Eur vertės dvi metalines lentynas, numesdamas sugadino lentynose buvusius bendros 5 Eur vertės du plastikinius butelius skalbinių minkštiklio „Lenor“, sugadino 50 Eur vertės lango apsaugines žaliuzes ir nuo prekystalio pagrobė 180 Eur vertės kasos aparatą „Casio FE-2000“, kuriame buvo 100 Eur, ir sulaužė 30 Eur vertės kasos aparato apsauginį stovą, įskėlė 150 Eur vertės vitrinos gaubto stiklą, nuo prie kasos aparato buvusios lentynos numetė ir sutrypiant sugadino 60 pakuočių kramtomos gumos „Dirol“ ir 66 pakuotes kramtomos gumos „Orbit“, kurių bendra vertė 63 Eur, po to pro langą V. G. išmetė kasos aparatą ir iš parduotuvės lentynų pagrobė 5,80 Eur vertės vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės „Moskovskaja“, 8,30 Eur vertės vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „Auksinė“, 8 Eur vertės vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „Ozone Vodka“, vieną 4,90 Eur vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Ozone Melione“, bendros 14,70 Eur vertės du 0,5 litro talpos butelius degtinės „Stoličnaja“. Taip M. N. ir V. G., veikdami kartu, sugadino 448 Eur vertės svetimą turtą ir įsibrovę į patalpą pagrobė 321,70 Eur vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

4. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog M. N. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 178 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą M. N. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas M. N. už padarytus tyčinius nusikaltimus nuosavybei, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, daug mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 2 tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 7 kartus teistas, esant nusikaltimų recidyvui. Įvertinęs šias nuteistąjį M. N. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

7. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam M. N. už padarytus tyčinius nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. N. pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas tokią išvadą padarė, remdamasis savo paties nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta informacija apie ankstesnius asmens teistumus, iš kurių matyti, kad M. N. praeityje teistas 7 kartus, tačiau neįvertino aplinkybės, kad pirmus penkis kartus jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, o paskutiniai du nuosprendžiai jam buvo priimti po nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas šioje byloje, padarymo.

8. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens pripažinimas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, Nr. 2K-231-495/2019). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

9. M. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2019-10-22, t. y. iki Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-15 ir 2020-10-02 nuosprendžių priėmimo, o pirmus penkis kartus, kaip minėta, jis buvo teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis. Įvertinus šiuos duomenis ir atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, jog pripažįstant asmenį recidyvistu turi reikšmės tik pilnamečių asmenų ankstesni teistumai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo M. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl, iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, ši nuteistojo M. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina kaip nepasitvirtinusi.

10. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą – nepagrįstai pritaikė nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, nėra pagrindo švelninti nuteistajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kurios, kaip matyti, savo dydžiu yra artimesnės sankcijų minimumui, net ir įvertinus apelianto akcentuojamas aplinkybes, jog pirmuosius nusikaltimus jis padarė dar būdamas nepilnametis, neturėdamas gyvenimiškos patirties ir patekęs į netinkamą kompaniją, neturėdamas artimų žmonių, kurie būtų galėję juo pasirūpinti ir padėti jam pasitaisyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. N., nors ir nepilnamečio, pirmieji penki teistumai, kaip matyti, įtakos jam nepadarė, jis neįvertino teismo jam parodyto pasitikėjimo, kai jam pirmus du kartus buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, taip suteikiant galimybę apsvarstyti savo priešingą teisei elgesį ir padaryti išvadas, nes, kaip matyti, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurias, be kita ko, buvo nuteistas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis tiek dar būdamas nepilnametis, tiek ir sulaukęs pilnametystės, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-02 nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas taip pat už analogiško pobūdžio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, – dviejų vagysčių iš skirtingų automobilių – padarymą realia 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri buvo subendrinta su to paties teismo 2020-07-15 nuosprendžiu paskirta arešto bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi akivaizdu, kad M. N. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės M. N. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.

11. Nors nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, ir šios aplinkybės, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatavimą ir mažesnės už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmės už padarytus nusikaltimus skyrimą. Kita vertus, visos šios aplinkybės nėra išimtinės, nesumažina nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nepašalina jo aktyvaus vaidmens darant šias veikas. Pažymėtina ir tai, jog, M. N. pripažįstant savo kaltę, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, kurią subendrino su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-02 nuosprendžiu paskirta bausme nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu ir nustatė M. N. galutinę subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką visiškai įskaitydamas bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

12. Nors, apelianto M. N. nuomone, bausmės švelninimui duoda pagrindą tai, kad jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, pirmuosius nusikaltimus padarė dar būdamas nepilnametis, neturėdamas gyvenimiškos patirties ir artimų žmonių, kurie būtų galėję juo pasirūpinti ir padėti jam pasitaisyti, o dabar jis tikrai suprato savo klaidingą požiūrį į gyvenimą ir labai neigiamai vertina savo elgesį, nori daugiau nenusikalsti, susirasti darbą, sukurti šeimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvus apelianto skundo teiginys, kad jis suvokia pasielgęs netinkamai ir gali gyventi nenusikalsdamas, laikytinas tik M. N. siekiu deklaruoti savo gerus ketinimus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo, ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai šiam nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti pasiekti skiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, nes, kaip matyti, nepaisant ankstesnių teistumų, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus (ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, be kita ko, susijusius su nuosavybe – smulkias vagystes iš parduotuvių, ir kitus įvairaus pobūdžio nusižengimus – nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, alkoholinių gėrimų vartojimą esant jaunesniam nei dvidešimt metų, nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir kt. (t. 2, b. l. 113–125)). Todėl skirti apeliantui jo pageidaujamą švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, M. N., priešingai, nei deklaruojama jo skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Todėl kolegija nemato jokio pamatuoto pagrindo tenkinti nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštą prašymą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlikinėja kitu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

13. Tai, kad apylinkės teismas, motyvuodamas savo išvadas dėl M. N. skirtinos bausmės individualizavimo, paminėjo ankstesnį nuteistojo teistumą, nors šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus jis padarė turėdamas išnykusį teistumą pagal ankstesnius penkis nuosprendžius, o paskutiniai du nuosprendžiai priimti po M. N. šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo, taigi BK 97 straipsnio prasme būdamas neteistas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms teismą vertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014). Taigi, net ir pripažinus, kad apylinkės teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą – nepagrįstai pripažino, kad M. N. nusikalto būdamas recidyvistas, ir pašalinus BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą nuteistojo M. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę kaip nepasitvirtinusią, šis motyvavimo trūkumas nevertintinas kaip turėjęs esminę reikšmę nustatant bausmės rūšį ir jos dydį, todėl nesudaro pagrindo keisti teismo procesinio sprendimo dėl M. N. paskirtos bausmės už padarytas tyčines nusikalstamas veikas individualizavimo, tiek parenkant bausmės rūšį už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, tiek nustatant konkretų jos dydį nuteistajam.

14. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. N. už padarytas tyčines nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. N. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją nuteistojo M. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2021-09-15 pateikė pažymą Nr. (12.32 Mr) PT-6137 (t. 3, b. l. 176), kurioje prašoma iš M. N. priteisti valstybei 189 Eur išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

16. Pažymėtina, kad byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą, kuris pripažintas iš dalies pagrįstu ir iš dalies tenkintas. Šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad M. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu M. N. buvo parinkta gynėja advokatė A. Z., kuri atstovavo nuteistojo interesus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021; Nr. 2K-51-788/2021). Priimant dėmesin šias aplinkybes, apeliacinio bylos nagrinėjimo rezultatus (iš dalies patenkintas nuteistojo apeliacinis skundas), nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis nedirba, turto ir pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. N. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio nuteistajam M. N. pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.