Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Ž. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-10-12 nutarimu konstatavo, kad R. Ž., būdamas keleivių transporto kooperatinės bendrovės (toliau – KTKB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėdamas pareigą pateikti KTKB „(duomenys neskelbtini)“ nariams prašomus KTKB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, šios pareigos neįvykdė, nepateikė prašomų dokumentų, nesupažindino su prašoma informacija, todėl konstatavo, kad R. Ž. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, pripažino R. Ž. padariusiu ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jam 500 Eur baudą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. R. Ž. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-12 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną apeliantui nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu yra nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-680-718/2020, kuri buvo nutraukta nesant apelianto veiksmuose ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad teismai, nagrinėdami prašymą skirti nuobaudą R. Ž. dėl duomenų ir informacijos nepateikimo bendrovės pajininkams, nagrinėjo tik su karantinu susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju pažeistas draudimas antrą kartą persekioti asmenį administracine tvarka dėl to paties fakto (ANK 2 straipsnio 5 dalis, 591 straipsnio 8 punktas).

2.2. Dėl reikalavimo pateikti duomenis apie bendrovės suteiktas ir bendrovei grąžintas paskolas per 2018–2020 metus, pateikti duomenis apie bendrovės suteiktą paramą per 2005–2020 metus, pateikiant tai patvirtinančius apskaitos dokumentus, apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovė nėra suteikusi paskolų. Per 2005–2020 metų laikotarpį bendrovė 2010-11-26 skyrė 15 000 litų paramą Liberalų ir centro sąjungai, todėl būtų sunku įžvelgti kokį nors pareiškėjo teisių pažeidimą dėl paramos suteikimo daugiau kaip prieš dešimt metų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų.

6. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

7. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad apeliantas, būdamas KTKB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos teisės gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą užtikrinimą, kadangi, vadovaujantis Kooperatinių bendrovių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, būtent kooperatinės bendrovės direktoriui įstatymo leidėjas įtvirtino prievolę atlikti minėtoje nuostatoje nustatytus veiksmus ir bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o iš administracinio nusižengimo byloje esančių KTKB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų (1 t., b. l. 7–14) 3.6.8, 5.16.2 ir 8.1 punktuose įtvirtintų nuostatų analizės akivaizdu, kad būtent R. Ž., kaip KTKB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, tenka prievolė užtikrinti kooperatinės bendrovės narių neturtinę teisę – per 10 kalendorinių dienų kooperatinės bendrovės buveinės vietoje suderintu laiku arba registruotu laišku, arba asmeniškai pasirašytinai neatlygintinai gauti kooperatinės bendrovės dokumentus ir kitą informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą. Dėl šios aplinkybės, kad būtent R. Ž., kaip KTKB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, tenka prievolė bendrovės nariams pateikti kooperatinės bendrovės dokumentus ir kitą informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą, ginčo nėra. Neįvykdęs šios pareigos R. Ž. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

8. Taigi, pagal veikos aprašymą, apelianto administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė šioje normoje nurodytais alternatyviais veiksmais – įstatyme nustatytos informacijos ir dokumentų bendrovės nariui nepateikimu. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos nariams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės narių teisių turinys detalizuojami Kooperatinių bendrovių įstatyme.

9. Kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narys turi teisę gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą. Įstatyme nėra detalizuota informacijos nariui suteikimo tvarka. Minėta, tokia tvarka nustatyta bendrovės įstatuose (žr. šios nutarties 7 punktą).

10. Nors apelianto atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad KTKB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš narių – E. D. IĮ – prašydama suteikti informaciją apie KTKB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt turi tikslą pakenkti kooperatinei bendrovei, nes tarp E. D. ir apelianto yra susiklostę konfliktiški santykiai, be to, E. D. IĮ prašomoje suteikti informacijoje apie KTKB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą yra konfidencialių duomenų (asmenų vardai, pavardės, kontaktiniai duomenys, komercinę paslaptį sudarantys duomenys), tačiau šie apeliaciniame skunde dėstomi argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir nesudarantys pagrindo nesuteikti kooperatinės bendrovės nariui jo prašomos informacijos apie kooperatinės bendrovės veiklą. Pirmiausia, nelogiškas apelianto atstovo teiginys, kad E. D. IĮ informaciją apie KTKB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą siekia gauti norėdama bendrovei pakenkti. Pažymėtina, kad E. D. IĮ yra viena iš KTKB „(duomenys neskelbtini)“ narių, todėl yra suinteresuota kooperatinės bendrovės sėkminga ir pelninga veikla, nes nuo kooperatinės bendrovės veiklos sėkmės ir pelningumo priklauso ir nariams išmokamų dividendų dydis. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad E. D., atstovaudamas E. D. IĮ, informacijos apie KTKB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą norėjo gauti būtent siekdamas pašalinti abejones dėl bendrovės pelningumo ir išmokamų dividendų galbūt neteisingo skaičiavimo. Toks informacijos gavimo tikslas tik patvirtina, kad E. D. nėra suinteresuotas pakenkti KTKB „(duomenys neskelbtini)“, nes tokiu atveju nukentėtų pats asmeniškai. Antra, niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad informacija negalėjo būti pateikta dėl joje esančių konfidencialių duomenų. E. D. prašoma pateikti informacija, siekiant neatskleisti, apelianto vertinimu, joje esančių asmens duomenų, galėjo būti pateikta nuasmeninta, taip užtikrinant kooperatinės bendrovės nario jam Kooperatinių bendrovių įstatymo ir KTKB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų laiduojamą teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir apelianto, kaip kooperatinės bendrovės vadovo, pareigą užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Nors apelianto atstovas motyvuoja, kad E. D. prašoma suteikti informacija sudaro komercinę paslaptį ir dėl šios priežasties ji taip pat negalėjo būti suteikiama, pastebėtina, kad, jei informacijos, kurią apie KTKB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą prašė pateikti E. D., dalis buvo sudaranti komercinę paslaptį, lieka neaišku, kodėl jam buvo nesuteikta visa prašoma informacija, t. y. ir ta, kuri nesudaro komercinės paslapties. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia informacija KTKB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina sudarančia komercinę paslaptį. Ir, nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik sąrašo, kokia informacija laikytina sudarančia komercinę paslaptį, nesudarymas nereiškia, kad bendrovėje tokios informacijos nėra, tačiau pritartina ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas ir jo atstovas, teigdami, kad E. D. prašoma informacija tariamai sudarė kooperatinės bendrovės komercinę paslaptį, tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų apie E. D. prašomų pateikti dokumentų didelę reikšmę, sudarančią pagrindą jų neteikti net to juridinio asmens dalyviui, kuris, minėta, yra suinteresuotas sėkminga ir pelninga bendrovės veikla. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pateikdamas E. D. prašomą informaciją ir dokumentus visiškai su bendrovės veikla nesusijusiam asmeniui – revizorei R. U.-D. apeliantas neįžvelgė pavojaus dėl duomenų atskleidimo, nėra duomenų, kad būtų buvę pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimai ar pan. Taip pat sutiktina su išvada, kad E. D. atsakomybės klausimas dėl komercinę paslaptį sudarančių duomenų atskleidimo galėjo būti išspręstas prašant pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, numatant sankcijas už jo sulaužymą. Tačiau apeliantas vietoj bandymo išspręsti susidariusią situaciją ir įstatyme jam numatytų prievolių vykdymo pasirinko neveikimą – kooperatinės bendrovės nario prašomos informacijos ir dokumentų neteikimą – taip paneigdamas kooperatinės bendrovės nario Kooperatinių bendrovių įstatyme ir KTKB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose įtvirtintą jo neturtinę teisę į informacijos apie bendrovės veiklą gavimą.

11. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-24 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-680-718/2020, matyti, jog 2020-05-08 apeliantas bendrovės nariams pateikė atsakymą, jog dėl paskelbto karantino administracijos vadovo sprendimu eilinis narių susirinkimas yra nukeltas ir visi prašomi dokumentai ir projektai yra rengiami ir prieš narių susirinkimą, kuris bus nedelsiant organizuojamas pasibaigus karantino laikotarpiui, bus pateikti nariams susipažinti. Iš šio informacinio pranešimo turinio akivaizdu, kad ir pats apeliantas kooperatinės bendrovės narių (be kita ko, ir E. D. IĮ, atstovaujamos E. D.) prašomos pateikti informacijos ir dokumentų nelaikė nei konfidencialia informacija, nei tokia informacija, kuri sudaro komercinę kooperatinės bendrovės paslaptį ir dėl to neteiktina kitiems asmenims (net ir kooperatinės bendrovės nariams). Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad tariamai E. D. jo prašoma informacija apie KTKB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo teikiama, nes ji sudarė bendrovės komercinę paslaptį, vertintinas tik kaip deklaratyvus, apelianto pasirinkta gynybinė taktika, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Papildomai pastebėtina, kad nei Kooperatinių bendrovių įstatymas, nes KTKB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtvirtinta galimybė neteikti kooperatinės bendrovės nariui šios nutarties 7 punkte nurodytos informacijos, jeigu kooperatinės bendrovės narys jos paprašo.

12. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad tarp tų pačių šalių jau yra išnagrinėta tapati byla, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo antrą kartą apeliantui taikyti administracinės atsakomybės. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina tai, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-680-718/2020, kurioje administracinio nusižengimo teisena apeliantui buvo nutraukta, buvo įvertinta Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino apribojimų įtaka organizuojant narių visuotinį susirinkimą, t. y. įvertinta, kad vadovas neignoravo narių prašymo pateikti informaciją, o prašoma informacija ir duomenys nebuvo pateikti tik dėl susidariusios situacijos paskelbus karantiną. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad teismai, nagrinėdami prašymą skirti nuobaudą R. Ž. dėl duomenų ir informacijos nepateikimo bendrovės pajininkams, nagrinėjo tik su karantinu susijusius klausimus.

13. Jeigu karantino metu tokios informacijos nepateikimas galėjo būti pateisinamas (dėl draudimo būriuotis, bendravimo apribojimų ir pan.), tai neaišku, kokiu pagrindu apeliantas nevykdo jam įstatymų nustatytos pareigos pateikti bendrovės nariams informaciją ir duomenis šiuo metu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. D. taip ir negavo prašomų dokumentų. Šios aplinkybės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijo ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo 2020-07-24 nebuvo vykdomas prašymas, yra pagrindas vertinti vadovo veiksmus nuo šio momento iki kreipimosi į teismą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nelaikytina, jog nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir išnagrinėta administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-680-718/2020 yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

14. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto atstovo advokato A. Jaskelevičiaus apeliacinį skundą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, įtvirtintomis ANK 569 straipsnio 5 dalyje, įvertino bylos įrodymų visumą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo aplinkybes, turinčias reikšmę bylai išspręsti teisingai, ir padarė teisingą išvadą, kad apelianto veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo.

15. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. Ž. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. E. D. IĮ atstovas advokatas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš apelianto E. D. IĮ patirtas išlaidas už teisinę pagalbą. Pateikė 2021-07-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EK 054/2021, 2021-06-03 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad E. D. IĮ advokatui E. Karbauskui už teisines paslaugas sumokėjo 605 Eur, 2021-11-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 083/2021, 2021-11-19 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad E. D. IĮ advokatui E. Karbauskui už teisines paslaugas sumokėjo 605 Eur.

17. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atitinkamai ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, tik pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas nutarimą (nutartį) turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

18. Ši administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Ž. atstovo apeliacinį skundą, apeliacinis skundas šia nutartimi atmetamas. Todėl iš R. Ž. E. D. IĮ priteisiamos jos pagal 2021-11-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 083/2021, 2021-11-19 mokėjimo nurodymą apeliacinės instancijos teisme patirtos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

19. Tačiau E. D. IĮ reikalavimas priteisti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas 605 Eur išlaidos už teisinę pagalbą netenkinamas. Šiam klausimui spręsti aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017. Pažymėtina, kad, spręndžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto nurodymą pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), E. D. IĮ atstovas advokatas E. Karbauskas prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Vadovaujantis nurodyta praktika prašymas dėl E. D. IĮ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. Ž. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš R. Ž. E. D. individualiai įmonei 605 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Nutartis neskundžiama.