- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-828-460/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., K. E., uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, akcinė bendrovė DNB bankas, Bigbank AS, BnP Finance akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, Plungės
- Pareiškėjas
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. G. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys K. E., uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, M. G., akcinė bendrovė DNB bankas, Bigbank AS, BnP Finance akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“,uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“,uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, Plungės kredito unija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. B. prašė jai iškelti bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nurodė, kad 2008 m. vykdė savo gyvenamojo būsto, t. y. pastato – pirties, esančios (duomenys neskelbtini), statybos ir remonto darbus, darbų vykdymui užtikrinti 2008-07-10 AB SEB bankas suteikė jai 55848,80 Eur dydžio kreditą. Statybos ir remonto darbus jai padėjo atlikti K. E., kuriam priklausė K. E. gamybinė-komercinė įmonė. Šalyje prasidėjus ekonominei krizei, K. E. paprašius paskolinti pinigų įmonei ir atsižvelgiant į tai, kad juos siejo pasitikėjimo santykiai, ji sutiko paskolinti gyvenamojo namo statybos ir remonto darbams skirtas lėšas K. E.. Vėliau K. E. paprašė paskolinti dar didesnę pinigų sumą, todėl ji laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. sudarė daugiau sandorių, kurių pagrindu prisiėmė skolinių įsipareigojimų kreditoriams. K. E. įsipareigojo grąžinti paskolintas sumas dalimis iki 2012-11-23 ir 2012-12-06, tai patvirtino 2011-11-23 ir 2011-12-06 išrašytais vekseliais. Tačiau K. E. pinigų negrąžino, 2012-10-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi K. E. gamybinei-komercinei įmonei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėja kreipėsi į K. E. gamybinės-komercinės įmonės bankroto administratorių su 207475,06 Eur finansiniu reikalavimu bankroto byloje. Nurodė, kad yra skolinga E. A. 1296,94 Eur; M. G. 9214,13 Eur; S. G. 2736,86 Eur; BnP Finance 2770,78 Eur, UAB „Mokilizingas“ 1389,66 Eur; UAB „SB lizingas“ 1133,43 Eur; Sedos kredito unijai 1851,57 Eur; Bigbank As 3850,61 Eur; UAB „General Financing“ 3211,61 Eur; kredito unijai „Germanto lobis“ 5798,56 Eur; UAB“IPT Digital Lietuva“ 1815,97 Eur; Swedbank, AB 8694,11 Eur; UAB „Gelvora“ 1570,81 Eur; AB SEB bankui 164,26 Eur; Pagėgių kredito unijai 16396,30 Eur; VŠĮ „Tango technologijos“ 22303,61 Eur, AB DNB bankui skolą administruoja Lindorff filialas, 1881,95 Eur. Taip pat reikalavimo teisę turi bankas Nordea Bank Finland Plc pagal būsto kreditavimo sutartį, negrąžinta skolos dalis yra 51506,28 Eur, reikalavimo terminas nustatytas iki 2040-01-25. Bendra jos neįvykdytų prievolių suma sudaro 139474,18 Eur, kreditoriniai reikalavimai, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję, sudaro 87967,90 Eur.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo kreditorius M. G. prašė pareiškimą atmesti, kadangi pareiškėja buvo nesąžininga, skolinosi nepagrįstai ir neatsakingai, skolindamasi blogino kitų kreditorių padėtį, pinigai buvo perduodami asmeniui, kurio įmonės padėtis jau buvo sunki ir pareiškėja būdama nemoki, dar didino savo įsipareigojimus, todėl prašė fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjai neiškelti.
3. Suinteresuotas asmuo K. E. prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad su V. B. buvo pažįstami, 2008 m. pareiškėja jo paprašė pagalbos statant bei remontuojant namą ir jis sutiko jai pagelbėti. Kadangi turėjo savo įmonę. kurią užklupo finansinė krizė, jis paprašė V. B. paskolinti pinigų įmonės veiklai bei skoliniams įsipareigojimams padengti. Per tuos kelis metus jis iš pareiškėjos V. B. pasiskolino apie 600 000 litų, kurių dalis buvo panaudota jos namo statybai ir remontui, kita suma buvo skirta jo įmonės kreditoriniams įsipareigojimas dengti, jis tikėjosi atiduoti visas skolas, tame tarpe ir V. B., tačiau jo įmonė bankrutavo.
4. Suinteresuotas asmuo kreditorius AB DNB bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti teismo nuožiūra; netenkinti pareiškėjos prašymo jos būtiniems poreikiams tenkinti skirti po 561,66 Eur.
5. Suinteresuotas asmuo kreditorius Plungės kredito unija pateiktame atsiliepime ieškinį nurodė, kad neišieškota paskolos suma šiai dienai sudaro 1888,45 Eur.
6. Suinteresuotas asmuo kreditorė UAB „SB lizingas“ pateiktame atsiliepime ieškinį nurodė, kad pareiškėjos skola sudaro 1069,68 Eur, neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo, jei teismas nustatytų, kad pareiškėja yra nemoki ir nėra Įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo bankroto byla negalėtų būtu iškelta.
7. Suinteresuotas asmuo kreditorius BnP Finance AB pateiktame atsiliepime ieškinį nurodė, kad pareiškėjos skola 1394,03 Eur, prašo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai.
8. Suinteresuotas asmuo kreditorius Bigbank AS nurodė, kad pareiškėja skolinga jų įmonei 3617,58 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė V. B. bankroto bylą. Paskyrė V. B. bankroto administratore UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ . Nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 1046,65 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti V. B. bankroto procedūroms nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 561,66 Eur (tame tarpe 261,66 Eur bankroto administravimo procedūroms apmokėti) lėšų sumą reikalingą V. B. kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Šalies argumentai
10. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsisakyti iškelti pareiškėjai V. B. fizinio asmens bankroto bylą. Kreditorius atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas, jog byloje nesant duomenų apie pareiškėjos per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos nesąžiningus veiksmus taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Kreditoriaus teigimu, byloje pateiktas pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą, nes atlikdama mokėjimus kreditoriams pareiškėja nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, mokėjimus atlikdavo kreditoriams, neturintiems reikalavimo pagal vykdomuosius raštus, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė neišsamius duomenis apie savo kreditorinius įsipareigojimus. Atskirajame skunde taip pat pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino 1.046,65 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, be kita ko, Kreditorius laiko nepagrįsta ir pareiškėjos būtiniesiems poreikiams kiekvieną mėnesį patvirtintą 561,66 Eur lėšų sumą, kurios dalis, t. y. 261,66 Eur, skiriama bankroto procedūroms apmokėti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime AB DNB bankas su skundu sutinka, prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-198-225/2017 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. AB DNB bankas nurodo, jog atskirajame skunde visiškai pagrįstai teigiama, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė jos neatsakingas skolinimasis. Pareiškėjos nemokumas yra sąlygotas jos nesąžiningų veiksmų bei neatsakingo skolinimosi, neįvertinant savo finansinių galimybių. Bankas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos išvada, jog turi būti patvirtinta 1‘046,65 EUR administravimo išlaidų sąmata laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos yra nepagrįsta. Mano, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra visiškai neadekvati darbui, kurį bankroto administratorius turėtų atlikti šioje byloje, todėl neturėjo būti tvirtinama.
12. Atsiliepime pareiškėja su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
14. Ginčas byloje kilo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui pagrįstumo.
15. Vadovaujantis Fizinių asmenų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-39-313/2017).
16. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuota, jog pareiškėja yra faktiškai nemoki (FABĮ 2 str. 2 d.). Vertinant pareiškėjos sąžiningumą, bylą nagrinėjantis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje c. b. Nr. 2FB-5412-965/2016 konstatavo, kad nėra nustatyta, jog pareiškėja per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos būtų sudariusi CK 6.67 straipsnyje nurodytus kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, taip pat kad kreipdamasi į kredito įstaigas dėl kreditų suteikimo ji tyčia pateikė šioms įstaigoms neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę ar sąmoningai tokią informaciją nuslėpė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje c. b. Nr. e2S-1891-730/2016 konstatavo (Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis c. b. Nr. 2FB-5412-965/2016 buvo panaikinta ir klausimas perduotas svarstyti iš naujo), jog nagrinėjamos bylos atveju turi būti vertinamas pareiškėjos veiksmų (neveikimo) sąžiningumas laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (pareiškimo priėmimo teisme dienos). Kaip teisingai nurodo pareiškėja, byloje esantys antstolių pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2011 m. iš pareiškėjos gaunamų pajamų periodiškai buvo atliekami piniginių lėšų atskaitymai kreditorinių reikalavimų padengimui pagal pareiškėjai pradėtas vykdomąsias bylas. Vadovaujantis CPK 733 straipsnio nuostatomis, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio vykdomas pagal antstolio patvarkymą, persiunčiamą skolininko darbdaviui. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis nustatytas CPK 736 straipsnyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėja objektyviai neturėjo jokios galimybės daryti įtaką skolos išieškojimo priverstine tvarka procesui ir vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditorius atskirajame skunde nepagrįstai teigia pareiškėją esant nesąžininga, kadangi ji tris metus iki pareiškimo priėmimo teisme dienos atlikdavo mokėjimus pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Teismų praktikoje nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-496- 219/2015). Vadovaujantis išdėstytu, nesant nustatytų pareiškėjos nesąžiningų veiksmų taip, kaip jie apibrėžti FABJ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pareiškėjos nesąžiningumo yra nepagrįsti, neparemti faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-434-686/2015). Atskirajame skunde kreditorius nurodė, jog pareiškėja negali būti laikoma sąžininga, kadangi byloje pateikė neišsamius duomenis apie savo kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėja teisingai teigia, jog nagrinėjama byla yra iškelta 2016 m. liepos 1 d., pareiškėja viso proceso metu aktyviai teikė visą bylos nagrinėjimui reikšmingą informaciją. Visi pareiškėjos kreditoriai, su kuriais buvo sudaryti pareiškėjos nemokumui įtakos turėję sandoriai apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą buvo informuoti. Pareiškėja niekuomet neneigė mokanti būsto kredito įmokas hipotekos kreditoriui „Nordea Bank Finland Plc“ (aplinkybė nurodyta ir 2016 m. gegužės 20 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo), pateikė išsamią informaciją apie įmokų dydį (266 Eur) bei nurodė aplinkybę, jog kreditoriui „Nordea Bank Finland Plc“ sutartine hipoteka yra įkeistas vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas. Spręstina, kad būtent bankroto bylos iškėlimas sudarys sąlygas vienodai užtikrinti kreditorių interesus, eliminuos piktnaudžiavimo galimybę tenkinti išskirtinai kurio nors vieno ar kelių kreditorių interesus, administratorė užtikrins gaunamų pajamų kontrolę. Atskirajame skunde kreditorius fragmentiškai vertina byloje pateiktą pareiškėjos banko sąskaitos išrašą ir nepagrįstai išskiria konkrečius asmenis, nenurodydamas jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja buvo nesąžininga. Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes dėl pareiškėjos sąžiningumo bei pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 str.) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja buvo sąžininga bei nėra pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
18. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 6 dalimi, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 minimalios mėnesinės algos ( MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, jog bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139- 421/2015). Pažymėtina, jog pareiškėja, teikdama 2016 m. gegužės 20 d. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasiūlė bankroto administratorės UAB „įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kandidatūrą. Remiantis 2016 m. balandžio 26 d. bankroto administratorės lėšų sumos pagrindimu Nr. 04-9939, bankroto procedūroms nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos reikalinga suma sudaro 1 046,65 Eur. Sutiktina su pareiškėja, kad nurodyta bankroto administravimo išlaidų sąmata neviršija teisės aktuose nustatyto dydžio, t. y. 3 (trijų) MMA, yra aiškiai detalizuota, apibrėžiant bankroto administratorės planuojamas atlikti veiksmus bankroto procese, veiksmų įkainius ir atlikimo trukmę. Kreditorius, teigia, kad bankroto administratorės veiksmų įkainiai ir trukmė per dideli, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti bankroto administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumu. Įvertinęs bankrutuojančio asmens kreditorių skaičių, bankroto administratorės numatomas bankroto procedūras ir darbo apimtį, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo patvirtintas bankroto administravimo išlaidų dydis nėra per didelis ir yra pagrįstas tinkamai.
19. Analizuojant pareiškėjos būtinųjų išlaidų pagrįstumą, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, joje konstatuojama, jog įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nuspręsta laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams skirti 561,66 Eur sumą mėnesiui. 2016 m. gegužės 20 d. pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o taip pat bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pagrindė prašomą paskirti būtinųjų išlaidų sumą, nurodydama, jog dalis sumos, t. y. 300,00 Eur, skirtina jos asmens poreikiams (išlaidos maistui, aprangai ir avalynei, būstui, komunaliniams mokesčiams, mobiliojo ir interneto ryšio tiekimo, transporto paslaugoms, vaistams ir gydomosioms procedūroms apmokėti), o likusią teismo prašomų paskirti lėšų būtiniesiems poreikiams dalį, t. y. 261,66 Eur pareiškėja nurodė skirsianti bankroto administravimo procedūroms (1.046,65 Eur administravimo išlaidų sąmata išdėstyta per 4 mėnesių laikotarpį, nustatytą mokumo atkūrimo plano parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kartu su pareiškimu pateiktomis medikų išvadomis, pagrįstai konstatavo, jog skiriant lėšų sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams reikalinga įvertinti aplinkybę, kad pareiškėja yra šešiasdešimties metų amžiaus, jai yra diagnozuotas susirgimas ir paskirtas pastovus medikamentinis ir fizioterapinis gydymas. Atskirajame skunde nenurodyta konkrečių duomenų, kuriais remiantis jis teigia, kad pareiškėja nepatiria minėtų išlaidų, Spręstina, kad pareiškėja pateikė visą reikalingą ir prašomą informaciją, todėl pirmosios instancijos teismas išvada dėl patvirtintos 561,66 Eur lėšų sumos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams (įskaitant 261,66 Eur bankroto administravimo procedūroms apmokėti) yra pagrįsta ir teisėta.
20. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.