Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. T., sekretoriaujant E. P., dalyvaujant pareiškėjui G. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, AB „Swedbank“, VSDFV Utenos skyrius, AB DNB bankas, S. D., UAB „Vaučerių bankas“, (duomenys neskelbtini), KGH Customs Services AS (UTLS), antstolė B. Tamkevičienė, antstolė V. Daugirdienė, antstolė D. K., antstolė J. B., antstolis A. Selezniovas, antstolis J. Petrikas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. D. bendra įsiskolinimo suma kreditoriams yra 1817234,22 Eur.

Nustatyta, kad pareiškėjas turto neturi, negauna jokių pajamų, taigi jo skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA, t. y. 8750 Eur.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu.

Vienas iš tokių pagrindų yra, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.

Kaip minėta anksčiau, FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Pareiškėjas savo nemokumą grindžia tuo, kad dėl jo padarytų neteisėtų veikų padaryta žala buvo priteista. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal priteistas sumas yra skolingas 725493,71 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1083694,90 Eur. Taigi kreditoriniai įsiskolinimai, atsiradę dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, sudaro didžiąją jo kreditorinių įsipareigojimų dalį.

Nustatyta, kad 2006 m. spalio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., tuo pačiu byloje išspręstas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys – nuspręsta iš pareiškėjo priteisti atlyginti 1574577,00 Lt žalą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 2015 m. liepos 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., tuo pačiu byloje išspręstas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys – nuspręsta iš pareiškėjo priteisti 248461,83 Eur valstybei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas minėtais nuosprendžiais nuteistas už sukčiavimą, t. y. nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta galimybė atsisakyti kelti bankroto bylą, jei nemokumą sukėlusios priežastys yra pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai, pavyzdžiui apgaulingas, aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 222, 223 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. D. buvo nuteistas už tai, kad sukčiavo pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo ir dirbo apskaitininku, naudai panaikino turtinę prievolę – į LR biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą. Už panašias nusikalstamas veikas pareiškėjas buvo nuteistas ir jam einant direktoriaus pareigas kitoje įmonėje (duomenys neskelbtini). Be to, iš į bylą pateiktų nuosprendžių matyti, kad pareiškėjas ir anksčiau, t. y. 2006-01-27, 2006-10-04, 2009-01-20 nuosprendžiais buvo nuteistas už BK 182 str. 2 d., 300 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymą.

Vertinant byloje esančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui tenkanti prievolės dalis, viršijanti 25 minimaliąsias mėnesines algas, atsirado kaip pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė, kurie baudžiamosios teisės prasme buvo kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos – sukčiavimas ir pareiškėjas už tai nuteistas. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai dėl didelės turtinės žalos valstybei padarymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp pareiškėjo nusikalstamų veikų padarymo ir jo nemokumo atsiradimo yra tiesioginis ryšys.

Pareiškėjui prievolė (skoliniai įsipareigojimai) valstybei atsirado ne iš civilinių teisinių santykių, o iš pareiškėjo neteisėtais baudžiamajai teisei priešingais veiksmais padarytos žalos valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tyčiniais ir sunkiais nusikaltimais padarė didelę turtinę žalą Lietuvos Respublikos biudžetui, dėl susidariusio 725493,71 Eur žalos dydžio tapo nemokus, todėl pareiškėjo veiksmus, lėmusius jo nemokumą, galima vertinti kaip nesąžiningus. Be kita ko, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-09-22 sprendimu iš pareiškėjo buvo priteista 1 081 876,18 EUR žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini), nes už 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 str. 1 p. ir 80 str. pažeidimus, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašęs ir pasirašęs asmuo – (duomenys neskelbtini) vadybininkas apskaitininkas G. D..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad pareiškėjo didžiausias skolinis įsipareigojimas valstybei ir (duomenys neskelbtini) atsirado kaip padarytų nusikalstamų veikų pasekmė, manytina, kad bankroto bylos iškėlimas G. D. iš esmės prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat būtų pažeistas viešasis interesas, nesumokant mokesčių į valstybės biudžetą bei negrąžinant priteistų sumų bankrutuojančiai įmonei.

Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo elgesį, vykdant finansinius įsipareigojimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas jo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų bei neatsakingo elgesio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu pareiškėjas niekur nedirba, nurodo, kad studijuoja. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad darbinius santykius nutraukė prieš 6 mėn., negalėjo tiksliai paaiškinti, iš kur gauna pinigų pragyvenimui, studijoms. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas yra 48 metų amžiaus, kaip pats nurodė, įvairiose įmonėse dirbo vadovaujantį darbą, todėl, teismo vertinimu, turint didžiulį įsiskolinimą valstybės biudžetui, bankrutuojančiai įmonei, kitiems kreditoriais, negali būti pateisinamas jokių darbinių pajamų neturėjimas. Pareiškėjas nenurodė jokių jo dedamų ar ketinamų dėti pastangų priteistai žalai atlyginti, todėl tokie veiksmai ir bankroto proceso sau inicijavimas vertintinas kaip siekis išvengti priteistos žalos atlyginimo.

Nors pareiškėjo nusikalstamos veikos ir neatitinka Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant teismas atsisako asmeniui iškelti bankroto bylą, tačiau atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei, susijusios su valstybės finansų sistema, darytina išvada, pareiškėjo didžioji įsiskolinimo suma atsirado būtent dėl pareiškėjo G. D. kaltų ir nusikalstamų veiksmų, todėl tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra sąžiningas fizinis asmuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jam iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas tikslas – siekti teisingos sąžiningo skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjui G. D. fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.