Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo RUAB „Srava“ ieškinį atsakovui R. D. ir Ą. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ

Ieškovas RUAB „Srava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir Ą. S. ieškovo naudai 257 071,19 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2009-07-07 iki 2011-11-23 buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo prekių bei paslaugų suteikimo PVM sąskaitų-faktūrų 257 071,19 Eur sumai. Nurodytą pinigų sumą atsakovai pasisavino iš ieškovo. Nusikalstama veika įvykdyta, kuomet laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 Ą. S., būdamas UAB „Govinda“ direktoriumi, išrašė fiktyvias PVM sąskaitas - faktūras ieškovui už neva suteiktas reklamos paslaugas. R. D., būdamas ieškovo direktoriumi, šias PVM sąskaitas - faktūras priėmė ir apmokėjo, tačiau neįtraukė į įmonės apskaitą. Atsakovai buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 dėl BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 str. 2 d. (sukčiavimas), 300 str. 3 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) nustatytų nusikalstamų veikų įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad žalą dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrė ieškovas. Atsakovas Ą. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Teismai tik nustatė, kad nusikalstamų veikų metu buvo pasisavintos ieškovo lėšos. Teigia, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo nebuvo auka, kurios lėšas kažkas pagrobė, nes tiek jo vadovas R. D., tiek ir akcininkai R. D. ir V. D., žinojo apie įžūlų pinigų pasisavinimą iš ieškovo ir tam neužkirto kelio, o R. D. buvo ir ieškovo vadovas. Nukentėjusiojo asmens egzistavimas baudžiamojoje byloje, R. D. manymu, būtų buvęs nepalankus jo gynybinei versijai baudžiamoje byloje. Ieškovo akcininkai gavo didžiąją dalį pasisavintų lėšų. Teigė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad būtų nesąžininga taikyti solidariąją atsakomybę atsakovų atžvilgiu, nes nusikalstama veikia inicijuota ir vykdyta ieškovo akcininko ir direktoriaus, o Ą. S. buvo tik padėjėjas ir jų pasisavinto turto dalys yra aiškiai nustatytos. Atsakovas R. D. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad asmuo už tą patį nusikaltimą negali būti baudžiamas du kartus, todėl ieškinys pažeidžia nurodytą principą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 iš R. D. jau yra konfiskuota tariama nusikalstama veika padaryta žala, todėl jeigu teismas tenkintų ieškinį, R. D. būtų nubaustas antrą kartą už tą pačią neva padarytą nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismas dėl ieškovui padarytos žalos jau yra konfiskavęs 257 071,19 Eur sumą iš atsakovų proporcijomis 85 proc. ir 15 proc. Nurodė, kad eidamas UAB „Srava“ direktoriaus pareigas sudarė reklamos paslaugų sutartį su Ą. S., kuris ir yra atsakingas už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad su Ą. S. buvo sudaryta reklamos paslaugų sutartis, pagal kurią A. S. vadovaujama UAB „Govinda“ teikė UAB „Srava“ reklamos paslaugas, tačiau buvo teikta ir kitų paslaugų. 2013 m. VMI susidomėjus UAB „Govinda“ vykdoma veikla, paaiškėjo kad per visą veiklos laikotarpį įmonė nesumokėjo jokių mokesčių, nevedė jokios buhalterijos, netvarkė jokių dokumentų, neteikė jokių mokestinių ataskaitų ar deklaracijų, nors gaudavo pajamas. Teigia, kad ieškovas patyrė žalą išimtinai dėl Ą. S. kaltės. R. D. nėra atlikęs neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, todėl neturi jos atlyginti.Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad tenkinus ieškinį atsakovai nebus nubausti antrą kartą. Baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų kaltė nustatyta ir įrodyta, įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai bendrai (veikdami bendrininkų grupėje) padarė žalos ieškovui, ieškovas turi teisę iš abiejų atsakovų reikalauti atlyginti jų padarytą žalą solidariai. Ieškovas neteko 257 071,19 Eur dėl iš vien veikusių atsakovų suderintų veiksmų. Jeigu vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs jam priskirtų pareigų bendrininkų grupėje, tai nusikalstama veika nebūtų padaryta ir ieškovas nebūtų praradęs turto, dėl to abiejų atsakovų atsakomybė už atsiradusias pasekmes civilinės teisės prasme negali būti padalinta.Atsakovas R. D. pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra nubaustas ir baudžiamąja ir civiline tvarka (žala VMI). Pažymėjo, kad reikalaujama priteisti žala jau yra konfiskuota, todėl tenkinus ieškinį padarytas nusikaltimas kainuos du kartus daugiau, ko neleidžia Non bis in idem principas. Nesutinka, kad ieškovas neturi įrodinėti atsakovų kaltės.Atsakovas Ą. S. pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad klausimas dėl 212 743,28 Eur sumos jau yra išspręstas – suma priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Pažymėjo, kad nukentėjusiu gali būti ne tik fizinis bet ir juridinis asmuo. Nurodė, kad būtų nesąžininga taikyti solidariąją atsakomybę atsakovų atžvilgiu, nes nusikalstama veikia inicijuota ir vykdyta ieškovo akcininko ir buvusio direktoriaus – R. D., o Ą. S. buvo tik padėjėjas. Atsakovų pasisavinto turto dalys yra aiškiai nustatytos 85 proc. atiteko R. D. ir tik 15 proc. Ą. S..