Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurivus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelti atsakovei uždarajai akcijai bendrovei „Taurivus“ bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

10. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (atsakovės) pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo apeliantei UAB „Taurivus“ klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, bylos dalyvė ieškovė VMI prie LR FM su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti bei dėl jų vertinimo pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą. Dėl to pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl bankroto bylos atsakovei (apeliantei) iškėlimo.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei (apeliantei) UAB „Taurivus“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingas nustatė susiklosčiusios situacijos aplinkybes, ar nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Taurivus“ iškėlimo pagrįstumo

15. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

16. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: apeliantė pagal 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentus 2023 metais patyrė 11 888 Eur nuostolį, deklaruojama turto vertė – 809 441 Eur, iš jos – 796 202 Eur per vienerius metus gautinos sumos; pateiktais 2024 m. balandžio 18 d. duomenimis, apeliantės turto vertė – 930 441 Eur, iš jų per vienerius metus gautinos sumos – 917 202 Eur, atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 13 239 Eur; VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovė neturi nekilnojamojo turto; VĮ „Regitra“ duomenimis, apeliantės vardu nėra registruota transporto priemonių; VSDFV 2024 m. balandžio 2 d. duomenimis, bendrovėje apdraustųjų nebuvo; atsakovės skola VMI prie LR FM 2024 m. balandžio 2 d. duomenimis – 176 932,69 Eur; priverstinis skolos išieškojimas nebuvo rezultatyvus; atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, tikėtina, kad realiai veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su ieškove; nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra gyvybinga – nėra duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti prievoles ateityje.

20. Apeliantė (atsakovė) UAB „Taurivus“ atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrovė yra nemoki. Pasak apeliantės, ji tik laikinai susidūrė su neplanuotu apyvartinių lėšų trūkumu. Anot apeliantės, ji turi turto, kurio vertė – 930 441 Eur, jos įsipareigojimai – 209 041 Eur, t. y. bendrovės turtas įsipareigojimus viršija 721 400 Eur, todėl bendrovė neatitinka nemokumo būklės. Bendrovė uždirbtas lėšas paskolų pagrindu yra investavusi į susijusias bendroves – UAB „Oceanside development“ ir UAB „Danės krantas“, kurios šias lėšas investavo į nekilnojamojo turto projektą (duomenys neskelbtini). Šioms bendrovėms suteiktų paskolų terminas nėra suėjęs. Investicijos į nekilnojamojo turto projektus nėra greitai konvertuojamos į pinigus, tačiau tai nereiškia, kad šias lėšas, nevertinant bendrovių balansų, galima priskirti prie neatgautinų lėšų. Mokėjimai VMI buvo suplanuoti iš kitos apeliantės veiklos – tarpininkavimo paslaugos, už kurią mokėjimai turėjo būti gauti anksčiau, tačiau tarpininkavimo paslaugų gavėja UAB „Oslo nekilnojamasis turtas“ susidūrė su situacija, jog atsiskaityti galės tik gavusi statybos leidimą, kuris garantuos papildomų lėšų pritraukimą į bendrovę. Tarpininkavimo mokestis turi būti sumokėtas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

23. Apeliantė (atsakovė) pateikė į bylą naujus rašytinius įrodymus ir šie įrodymai yra priimti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali daryti priešingos išvados, negu padaryta pirmosios instancijos teismo, t. y. kad atsakovė yra nemoki.

24. Tam, kad būtų išsiaiškinta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausiai sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, be to, remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, kurie gali pagrįsti įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens mokumo būklę.

25. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

26. Iš apeliantės 2022 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso duomenų matyti, kad 2022 m. atsakovė turėjo iš viso 796 718 Eur vertės turto, kurį sudarė trumpalaikis turtas: atsargos – 14 054 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 782 664 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 163 431 Eur, iš jų – 123 651 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Iš apeliantės 2023 m. gruodžio 31 d. balanso už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. matyti, kad apeliantė 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso 809 441 Eur vertės turto, kurį sudarė trumpalaikis turtas, iš jo – 796 202 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 13 239 Eur atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 188 041 Eur, ši suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. matyti, kad apeliantė 2023 m. patyrė 11 888 Eur nuostolį. Iš apeliantės pateikto 2024 m. balandžio 18 d. balanso už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. matyti, kad atsakovė 2024 m. balandžio 18 d. turėjo 930 441 Eur vertės turto, kurį sudarė trumpalaikis turtas, iš jo – 917 202 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 13 239 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 209 041 Eur, visa ši suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2024 m. balandžio 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad apeliantė turėjo 100 000 Eur pelno.

27. Aptarti apeliantės (atsakovės) balansų duomenys patvirtina, kad į balansą įrašytas bendrovės turtas viršija jos įsipareigojimus, tačiau turto didžioji dalis – gautinos sumos.

28. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, laikoma, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-585/2020). Nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į juridinio asmens turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aptartą teismų praktiką, vertinant apeliantės (atsakovės) turtinę padėtį, yra svarbi gautinų sumų (debitorių skolų) realaus atgavimo galimybė. Jau nurodyta, kad mokumo pagrindimo pareigą turi juridinis asmuo, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą. Taigi būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti, kad jos esminę turto masę sudarančios gautinos sumos (debitorių skolos) yra realios ir yra realių galimybių šias sumas gauti.

30. Apeliantė, teigdama, kad jos balanse nurodytos esminę turto dalį sudarančios gautinos sumos yra realiai atgautinos, iš esmės nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pateikti UAB „Oceanside development“ ir UAB „Danės krantas“ balansai, apeliacinės instancijos vertinimu, nepatvirtina skolų iš debitorių atgavimo realumo. Šie balansai nepagrindžia ir apeliantės tiek atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl uždirbtų lėšų paskolų pagrindu investavimo į susijusių bendrovių vykdomą projektą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

31. Nurodytų aplinkybių kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2022 m., 2023 m. metiniai bei 2024 m. tarpinis balansai) patvirtina, jog į bendrovės balansą įrašyto turto vertė (2024 m. balandžio 18 d. – 930 441 Eur) gerokai viršija jos turimų įsipareigojimų vertę (2024 m. balandžio 18 d. – 209 041 Eur), tačiau, byloje nesant duomenų apie realias bendrovės galimybes gauti debitorių mokėtinas sumas, bendrovės balansuose nurodytų gautinų sumų nėra pagrindo įskaityti į bendrovės turto masę ir atitinkamai padaryti išvadą, kad atsakovės būklė neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos nemokumo sąvokos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

32. Vertinant apeliantės (atsakovės) nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad apeliantės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas.

33. Iš ieškovės VMI prie LR FM pareiškimo dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo matyti, kad, 2024 m. balandžio 2 d. duomenimis, bendrovės mokestinę nepriemoka yra 175 932,69 Eur, mokestinės nepriemokos išieškomos nuo 2023 m. liepos 12 d.: laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2024 m. kovo 14 d. yra priimti devyni nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos bei penki sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė VMI prie LR FM nurodė, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme pradžios apeliantės mokestinė nepriemoka ne tik nesumažėjo, bet padidėjo (nuo 176 932,69 Eur iki 177 239,68 Eur). Apeliantės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, taip pat nėra registruotų transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš apeliantės yra vykdomi išieškojimai šešiose vykdomosiose bylose. Byloje nėra duomenų, kad išieškojimai būtų įvykdyti (bent jau iš dalies), taip pat nėra duomenų, jog apeliantė būtų padengusi skolą ieškovei, iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą.

34. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pagal pateiktą 2022 m. kovo 15 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį klientė UAB „Oslo nekilnojamasis turtas“ 2024 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu už bendrovę sumokėjo VSDFV 1 025 Eur ir taip padengė apeliantės skolą, be to, yra atliekama vadovo registracijos SODR‘os sistemoje atkūrimo procedūra. Viešai prieinamais duomenimis, 2024 m. birželio 5 d. bendrovėje yra vienas apdraustasis, bendrovės skola VSDF biudžetui – 3,70 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliantė laiku nevykdo net nedidelių įsipareigojimų.

36. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. kovo 15 d. su UAB „Oslo nekilnojamasis turtas“ sudarytą tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią už suteiktas paslaugas apeliantei UAB „Oslo nekilnojamasis turtas“ pagal 2024 m. balandžio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 121 000 Eur, mokėjimo terminas – 2024 m. gruodžio 31 d. Iš pateikto 2024 m. kovo 7 d. susitarimo prie tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarpininkavimo atlygio sumokėjimas išdėstytas grafike nurodytomis dalimis iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bylos duomenimis, UAB „Oslo nekilnojamasis turtas“ už apeliantę 2024 m. balandžio 18 d. VSDFV yra sumokėjusi 1 025 Eur. Iš pateiktos tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties bei susitarimo prie šios sutarties matyti, kad sutartyje numatytas terminas atsiskaityti už suteiktas paslaugas iki 2023 m. gruodžio 31 d. susitarimu pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad ir šis terminas gali būti dar kartą pratęstas. Taigi skola ieškovei iki šiol nėra padengta ir apeliantė neįrodė realių galimybių ją padengti (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog vykdo arba artimoje ateityje atkurs savo veiklą, iš kurios gaus pajamų, atkurs savo mokumą bei turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, šios nutarties priėmimo dieną suponuojančių pagrindą tikėti, kad apeliantės (atsakovės) finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad apeliantės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams apeliantė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (atsakovė) iš esmės neįrodinėjo, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti savo mokumą, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos balanse nurodytų turto didžiąją dalį sudarančių gautinų pajamų atgavimo realumą (CPK 12, 178 straipsniai).

39. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra antrasis savarankiškas pagrindas apeliantės (atsakovės) nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šioje proceso stadijoje nenustatyta pagrindo vertinti, kad apeliantė yra gyvybinga bendrovė ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos pagrįstai iškėlė bendrovei bankroto bylą.

40. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (atsakovė) ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl UAB „Taurivus“ nemokumo. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.