Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Tokios pat taisyklės taikomos ir pareiškimui dėl proceso atnaujinimo, taip pat šiuo atveju taikytina CPK 80 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas pareiškiant ieškinį. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Nagrinėdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus. Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007). Visais atvejais asmuo turi įrodyti aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties, egzistavimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėjimo, bet, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepateikė teismui visų įrodymų, kuriais remiantis teismas turėtų pareiškėją atleisti nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip matyti, byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 700 Lt, tuo tarpu pareiškėjas sumokėjo tik 200 Lt, nuo likusios 3 500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pareiškėjas prašo atleisti. Prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėjas nurodė, kad prideda pažymas apie gaunamas pajamas, apie tai, kad jo sutuoktinė yra bedarbė ir duomenis apie areštuotą nekilnojamąjį turtą - mišką. Kiti įrodymai teismui buvo pateikti tik su atskiruoju skundu. Vertinant su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, abejoti apelianto teiginiais, kad jo turtinė padėtis nėra gera, o finansinės galimybės iš esmės suvaržytos dėl lėšų trūkumo, nelieka pagrindo. Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo pajamos yra nedidelės, pareiškėjas yra paėmęs 33 000 Lt paskolą. Tačiau, kita vertus, apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis neturi lėšų kitų bankų sąskaitose, taip pat nepateikė duomenų apie kitą turimą turtą (daiktines teises) ar jo sutuoktinės turimą turtą. Teismui nežinoma, kokį kitą likvidų materialųjį turtą turi pareiškėjas, kurį operatyviai realizavus galima būtų visiškai ar iš dalies įvykdyti žyminio mokesčio sumokėjimo prievolę. Nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas neturi grynųjų pinigų, kad nedisponuoja kitomis finansinėmis galimybėmis, kuriomis pasinaudodamas galėtų sumokėti bent didesnę dalį žyminio mokesčio. Teismo įsitikinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir tokiai pateiktų įrodymų apie pareiškėjo turtinę padėtį apimčiai, atleisti apeliantą nuo beveik visos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina apelianto atskirąjį skundą iš dalies ir tik iš dalies atleidžia pareiškėją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, įpareigojant pareiškėją papildomai primokėti 1 000 Lt už pareiškimą. Nustatydamas mokėtiną žyminio mokesčio dalį, teismas atsižvelgia į apelianto pateiktus turtinę padėtį apibūdinančius duomenis, mokėtino mokesčio dydį, taip pat į bendruosius proceso teisės principus. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį pakeičia (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo A. P. K. prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už pareiškimą sumokėjimo tenkinti iš dalies. Nustatyti pareiškėjui A. P. K. terminą iki 2012 m. spalio 16 d. papildomai sumokėti 1 000 (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5015-179/2011. Atleisti pareiškėją nuo kitos žyminio mokesčio dalies už pareiškimą sumokėjimo.