Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VANDORAS“ atstovui direktoriui R. G., atsakovės atstovei advokatei V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. J., K. J.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. P., R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „VANDORAS“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. J., K. J., G. P. ir R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

19. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. P. ir R. P. teismo procesiniai dokumentai (šaukimai į teismo posėdį) įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (III t., b. l. 22-24). Ieškovės patikslintas ieškinys tretiesiems asmenims įteikti tinkamai, tačiau jie per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimų į patikslintą ieškinį. Išnaudojus visas galimybes kitais įstatymo numatytais būdais pranešti apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, byla teismo posėdyje buvo nagrinėjama šioms bylos šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje.

20. Teismas 2018-10-15 nutartimi (II t., b. l. 41-42) ieškovei pasiūlė iki 2018-11-14 teismo posėdžio pradžios raštu pateikti nuomonę apie atsakovės siūlymą pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu šioje byloje CPK 45 str. nustatyta tvarka, nes atsakovui turi būti užtikrinta galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo teisme stadijos. Ieškovė šia teise bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo.

21. CPK 45 str. 1 d. numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Taigi įstatymas nustato teismo teisę vienos iš šalių prašymu pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, bet ne pareigą savo iniciatyva keisti proceso šalis. Kaip jau minėta, ieškovė prašymo pakeisti netinkamą atsakovę tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje nepateikė, 2019-03-07 teismo posėdžio metu palaikė poziciją dėl pasirinkto atsakovo šioje byloje. Dėl šių priežasčių teismas netaiko CPK 45 str. nuostatų ir vertina, jog atsakovo pasirinkimas yra ieškovės teisė disponuoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis.

22. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, byloje iškilus klausimui dėl šalies tinkamumo, teismas privalo ieškovei išaiškinti teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau teismas negali, nesant šalies prašymo, pats pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, nes tik šalys gali disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjęs trečiasis asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko. Abu šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus, tačiau tik ieškovui suteikia teisę tokiu atveju rinktis atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-300/2012).

23. Ieškovei atsisakius keisti atsakovą tinkamu, ieškinys nėra atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, dėl ginčo esmės vertina šalių įrodymų ir motyvų visumą. Atsakovės veiklos ir produkto civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (CPK 47 str. 1 d.).

Dėl ginčo esmės.

24. Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, jog byloje nėra ginčo dėl vandens pratekėjimo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.1015 str. įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, aiškinimo ir taikymo. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015-12-16 nutartis byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013-03-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2013).

26. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės (draudiko) AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo G. P. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis, kuria nuo 2017-03-26 iki 2018-03-25 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis namų turtas (II t., b. l. 250-253). 2017-09-12 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas apačioje esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-09-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto skiltyje „Įvykio aprašymas“ nurodyta, kad draudėjo teigimu viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini), trūkus tualete vandentiekio šlangutei buvo aplietas draudėjo butas, esantis žemiau, t. y. I aukšte (I t., b. l. 5). Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė apskaičiavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjui padarytos žalos dydį ir 2018-01-18, 2018-02-23 mokėjimais išmokėjo draudėjui G. P. 6849,81 Eur (3000,00 + 2723,36 + 1126,45 Eur) sumos draudimo išmoką (I t., b. l. 134,135). Draudimo išmoką ieškovė apskaičiavo pagal lokalines sąmatas, draudimo išmokos paskaičiavimo aktus, paskaičiuojant nusidėvėjimą (I t., b. l. 151). Apie įvykiu padarytos žalos atlyginimą 2018-03-08 AB „Lietuvos draudimas“ raštu pranešė UAB „VANDORAS“, kad pastaroji yra atsakinga dėl šios žalos atlyginimo ir regreso teise turi teisę iš jos išieškoti nurodytą 3849,81 Eur sumos draudimo išmoką (I t. b. l. 150). Atsakydama į 2018-03-08 pretenziją UAB „VANDORAS“ dėl žalos atlyginimo pasiūlė AB „Lietuvos draudimas“ kreiptis į jos veiklą ir produktą civilinę atsakomybė apdraudusią ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (I t., b. l. 179-183, 187-188). Nuo 2017-07-14 iki 2018-07-13 ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraudusi UAB „VANDORAS“ veiklos ir produkto civilinę atsakomybę (I t., b. l. 184-186, II t., b. l. 6-9,12-30). 2018-05-03 ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sprendimu Nr. 9065925-1 žalos byloje informavo AB „Lietuvos draudimas“, jog nepripažino 2017-09-12 įvykusio įvykio draudžiamuoju, kadangi žala padaryta dėl natūralaus turto nusidėvėjimo, t. y. žala įvyko dėl nusidėvėjimo prakiurus vandens šlangutei, o ne dėl UAB „VANDORAS“ neteisėtų veiksmų (I t., b. l. 189). Pateikta 2017-09-11 Šalto vandens skaitiklio keitimo akto kopiją, pagal kurią nustatyta, jog UAB „VANDORAS“ darbuotojas pakeitė 2 šalto vandens skaitiklius bute (vonioje ir tualete (kita)), esančiame (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 190). Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalis priklauso M. J. ir K. J. (II t., b.l. 52-53). Pateikti duomenys apie 2017-09-12 draudėjui G. P. priklausančiam turtui (I t., b. l. 148,149) padarytą žalą (I t., b. l. 5-6,7-8). Pateiktos įvykio fotonuotraukos (I. t., b. l. 9-140). Pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos kopija (I t., b. l. 141-143). Dėl žalos AB „Lietuvos draudimas“ buvo užvesta žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 146-147). Pateiktos vandens šlangutės ir jos tvirtinimo vietos fotonuotraukos (I t., b. l. 191-193). M. J. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė šalto vandens šlangutę (pateikiama atskirai nuo civilinės bylos medžiagos). Į bylą pateikta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos administravimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (II t., b. l. 66-95). Į bylą pateikta ir AB „Lietuvos draudimas“ žalos administravimo bylos (Nr. (duomenys neskelbtini) ) medžiaga (II t., b. l. 99-271).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

28. Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateikto 2017-09-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad apliejimo šaltinis – viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualete trūkusi vandentiekio šlangutė. Tačiau ieškovė nurodo, kad kalti šiuo atveju, ne patys tretieji asmenys (buto Nr. (duomenys neskelbtini)savininkai), o atsakovė UAB „VANDORAS“. Jos darbuotojas apytiksliai prieš mažiau nei vieną parą iki apliejimo keitė trečiųjų asmenų buto vonioje šalto vandens skaitiklį ir ieškovės nuomone, dėl netinkamai sumontuoto skaitiklio atsirado turtinė žala. Pažymėtina, jog ieškovė patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, jog iš vandens skaitiklio pradėjus lietis vandeniui buvo aplietas žemiau esantis butas, nes bute netinkamai vandens skaitiklį keitė atsakovė, todėl ji yra atsakinga dėl žalos atsiradimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildė, jog atsakovės skaitiklio keitimo darbai turėjo įtakos susidėvėjusios šlangutės trūkimui.

31. Tai, kad atsakovės UAB „VANDORAS“ darbuotojas atliko šalto vandens skaitiklio keitimo darbus trečiųjų asmenų bute, automatiškai nepatvirtina nei jo blogai ar aplaidžiai atlikto darbo dėl ko būtent būtų pratekėjęs vanduo, nei, kad vanduo pratekėjo konkrečiai naujai pakeisto skaitiklio vietoje ar šalia jo, fakto. Priešingai, trečiojo asmens K. J. pasirašytas darbų atlikimo aktas, patvirtina, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. Atsakovės darbuotojas nepripažino, kad keisdamas skaitiklį atliko neteisėtus veiksmus. Kad T. S. nepripažino kaltės dėl 2017-09-12 įvykio, patvirtino ir M. J.. Dėl nekokybiško šalto vandens skaitiklių pretenzijų atsakovei tiesiogiai nepareikšta. Tai pagrindžia trečiojo asmens - draudimo bendrovės pateikti įrodymai, rašytiniai bylos įrodymai, liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Vėliau pradėjusi žalos administravimo bylą minima draudimo bendrovė nepripažino 2017-09-12 įvykusio įvykio draudžiamuoju. Kad vandens skaitiklio pakeitimo darbai nėra susiję su vandens pratekėjimu, patvirtino ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje. Teismo vertinimu, tai, kokia apimtimi vanduo pratekėjo įvykio metu, tik parodo, jog pakeitus vandens skaitiklį darbuotojas neabejotinai būtų tokį pratekėjimą pastebėjęs paleidus į vamzdyną vandenį. O vien tai, jog 2017-09-12 pratekėjimas iš vandens šlangutės bute Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko 2017-09-11 pakeitus vandens skaitiklį, teismas vertina paprasčiausiu aplinkybių ir įvykių sutapimu.

32. Sutiktina su atsakovės atstovų išdėstytais argumentais, kad nesant pateiktų įrodymų, jog pratekėjimas įvyko pakeisto skaitiklio vietoje, ar dėl skaitiklio keitimo darbų, už įvykį ir padarytą žalą yra atsakingi tretieji asmenys, kaip bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančios inžinerinės santechninės sistemos, kuri susideda ne vien iš skaitiklio, savininkai. Nors buto savininkai teigia pakankamai prižiūrėję minimą sistemą ir keitę vandens šlangutes, teismo vertinimu, tai buvo atlikta nepakankamai rūpestingai, vertinant šlangučių keitimo periodą. Teismui pateikta šlangutė, net nevertinant jos galimo mechaninio poveikio, ir vertinant po įvykio praėjusį terminą, yra pakankamai susidėvėjusi, nes apsauginis metalo tinklelis („šarvas“) tiesiog yra yrantis. Jei būtų buvęs vandens šlangutės galimo prasukimo faktas keičiant skaitiklį, tikėtina, jog vanduo iš karto turėjo žymiai prasilieti pažeistoje vietoje. Kadangi kaip jau minėta, deliktinės atsakomybės bylose neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos turi įrodyti kreditorius, šiuo atveju ieškovė, o ji aptariamoje situacijoje iš esmės savo reikalavimus atsakovei remia prielaidomis, kurių nepagrindžia bylos rašytinių duomenų ir atsakovų, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų visuma (CPK 263, 265 str.).

33. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad 2017-09-12 įvykis bute Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko dėl vonioje susidėvėjusios šalto vandens šlangutės savaiminio trūkimo, dėl ko vandeniu buvo aplietas žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), jam ir draudėjo turtui padarant turtinę žalą. Todėl atsakomybė dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) inžinierinių tinklų netinkamos priežiūros tenka to buto savininkams. Pažymėtina, jog 2018-02-13 pretenzija ieškovė kreipėsi į M. J., kuri rašytiniu 2018-02-21 paaiškinimu nesutiko su pareikšta pretenzija dėl išmokėtos išmokos išieškojimo, nurodydama kad minėtas įvykis įvyko ne dėl jų aplaidumo, ar nerūpestingumo, o po UAB „VANDORAS“ atliktų darbų (ieškovė šios pretenzijos teismui nepateikė). Bylos duomenys rodo, jog tik išmokėjusi pirmą išmoką draudėjui ieškovė iš esmės ėmėsi aiškintis įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, ieškovė išmokėdama draudimo išmoką prisiėmė riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens ir tuo turėjo siekti patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, elgtis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tiek reiškiant ieškinio reikalavimus dėl išmokų priteisimo teisme.

34. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė UAB „VANDORAS“. Tai yra ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, kad dėl vandens pratekėjimo iš būtent tretiesiems asmenims priklausančio buto atsiradusi turtinė žala, kurią ieškovė prašo priteisti, yra susijusi priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens – atsakovės neteisėtais veiksmais. Neįrodžius, kad už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė UAB „VANDORAS“, ir esant nustatytam faktui, kad žalos padarymo šaltinis – trečiųjų asmenų (draudėjų) M. J. ir K. J. butas Nr. (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija pagal CK 6.1015 str. 1 d. yra negalima (CPK 178,185 str.) (Lietuvos Aukščiausio teismo 2005-10-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-503/2005).

35. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.), patikslintą ieškovės ieškinį atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 12,178,185 str.). Atmetus ieškinį kaip nepagrįsta, nespręstinas klausimas dėl 67,07 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaido priteisimo.

36. Kiti šalių ginčo motyvai nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl liudytojo T. S. parodymų vertinimo.

37. Fiziniai asmenys civilinėse bylose gali duoti paaiškinimus. Priklausomai nuo asmenų procesinės padėties, paaiškinimai yra skirtingai gaunami, įforminami ir vertinami, taip pat turi reikšmės, ar taikomi įstatymo apribojimai dėl įrodymo priemonių leistinumo. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 str.).

38. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu liudytojas T. S. pripažino, jog gavo iš atsakovės duomenis, susijusius su civilinės bylos šalių pateiktas procesiniais dokumentais. Liudytojo T. S. parodymai vertintini kaip turintys pašalinės įtakos, tačiau ne visoje apimtyje, o tik dėl ieškovės ieškinio, patikslinto ieškinio ir trečiųjų asmenų M. J. ir K. J. argumentų susijusių su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais, kita rašytine bylos medžiaga ir 2017-09-12 įvykio vertinimu. Todėl kitoje apimtyje liudytojui, kaip atsakovės darbuotojui betarpiškai atliekant šalto vandens skaitiklių keitimo darbus trečiųjų asmenų M. J. ir K. J. bute, vertintini kaip neturintys pašalinės įtakos ir patikimi. Bylos nagrinėjimo metu liudytojo parodymai apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su šalto vandens skaitiklių keitimo faktu buvo nuoseklūs, šie parodymai neprieštaravo ir atsakovės pozicijai dėl ieškovės ieškinio argumentų. Vertindamas šio liudytojo parodymus teismas tai aptaria ir nevertino aukščiau paminėtoje dalyje, todėl toks liudytojo parodymų kaip įrodymų įvertinimas atitinka CPK 185 str. nuostatas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas. Atsakovė yra patyrusi 700,00 Eur sumą (500,00 + 200,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti dėl atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimo bei atstovavimo (dalyvavimo) teismo posėdyje, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

40. Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 25,47 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims (CPK 96 str. 2 d.).

41. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. P. ir R. P. sprendimą jo paskelbimo dieną įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 str.,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į.k. (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynis šimtus eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „VANDORAS“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 25,47 Eur (dvidešimt penkis eurus 47 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Specialiame interneto tinklapyje teismo sprendimo paskelbimo dieną paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ((duomenys neskelbtini)) 2019 m. kovo 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-131-1004/2019 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03464-2018-0) pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį atsakovei UAB „VANDORAS“, į.k. (duomenys neskelbtini), dėl turtinės žalos priteisimo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į.k. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims G. P. ir R. P. neįteikus anksčiau siųstų teismo procesinių dokumentų, jiems sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Tretieji asmenys G. P. ir R. P. informuojami, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną ir jie šį sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8 41) 598 494.“

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti M. J. teismui pateiktą pažeistą vandens šlangutę.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.