- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-105-316/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio ir nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta sumažinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. Š. nuteistas už tai, kad įvykdė plėšimą veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais dviem asmenimis, o būtent: 2022 m. liepos 13 d. apie 21.55 val., bendrai veikdamas kartu su dviem nenustatytais asmenimis, dėvėdamas veidą dengiančią kaukę, bute - adresu: (duomenys neskelbtini), minėtiems nenustatytiems asmenims nusitempus nukentėjusiąją N. T. į kambarį, jam likus stovėti buto koridoriuje prie durų, panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją N. T., t. y. minėtiems dviem nenustatytiems asmenims kelis kartus tyčia kumščiu smogus N. T. į kairės pusės smilkinį, tuo sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą, pagrobė nukentėjusiajai N. T. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „X. R. 8“, 150 Eur vertės ir 700 Eur grynųjų pinigų, viso nukentėjusiajai N. T. priklausančio turto už 850 Eur.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras E. Timonis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir E. Š. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 2 metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2.1. Prokuroras nurodo, kad E. Š. pripažintas kaltu ir bausmė jam paskirta už veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y., sunkų nusikaltimą. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir jam buvo paskirta bausmė už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y., už nesunkų nusikaltimą. Tokiu būdu jo padarytos veikos dėl jų sunkumo skiriasi net per 2 kategorijas, numatytas BK 11 straipsnyje, todėl laikytina, kad E. Š. bausmės turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, o ne pridedant jos dalį.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, paskyręs 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinęs su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, tačiau BK 50 straipsnyje numatyta, kad minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėn., taigi, šiuo atveju, net ir bendrinant bausmes dalinio sudėjimo principu, turėjo būti pridėta ne 2 mėn. kaip padarė teismas, o mažiausiai 3 mėn.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Nurodo, kad dėl inkriminuoto nusikaltimo ir jo kvalifikavimo sutinka, tačiau nesutinka su paskirta per griežta bausme. Kadangi ikiteisminiame tyrime ir teisme gynėsi pats, valstybė nesuteikė galimybės naudotis nemokama teisine advokato pagalba, teismui nepateikė dokumentų, charakterizuojančių jo asmenybę, šeimos sunkią materialinę padėtį, todėl šios aplinkybės nebuvo teismo vertinamos. Dirba baldus gaminančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Yra atsakingas už atlikto darbo kokybę, tvarkos palaikymą darbo vietose, prekių pakavimą ir paruošimą išvežimui, medžiagų pristatymą iki darbo vietų. Charakterizuojamas teigiamai. Dėl palyginti nedidelio atlyginimo ne visi darbuotojai lieka bendrovėje dirbti. Šiuo metu dirba už du darbuotojus, jaučiasi reikšmingas ir reikalingas. Darbdavys žada padidinti atlyginimą. Gyvena kartu su mama D. Š. ir trumpam iš užsienio grįžusiu broliu A. Š.. Mama yra išsituokusi, laikinai nedirba, nebegauna išmokų iš Užimtumo tarnybos, gyvena tik iš 205,80 eurų socialinės pašalpos. Prisideda prie mokesčių už būstą sumokėjimo, perka maistą. Brolis nedirba, registruotas Užimtumo centre, negali suteikti finansinės pagalbos. Šiuo metu yra labai reikalingas šeimai. Tik dabar suvokė, kaip gera dirbti mėgstamą darbą, prisidėti prie šeimos išlaikymo. Be to, nebelieka laiko ir noro bendrauti su nepažįstamais asmenimis, nebenori daryti naujų nusikaltimų.
3.2. Mano, kad teismas, įvertinęs jo asmenybę ir tai, kad nebuvo nusikaltimo organizatorius bei aktyvus vykdytojas, turėjo skirti trumpesnę bausmę, nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Apelianto manymu, teisinga bausmė būtų iki dvejų metų laisvės atėmimo, o pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutinė bausmė būtų dar trumpesnė. Kuo greičiau grįš į įprastinį gyvenimą, tuo lengviau bus prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių gyvenimo sąlygų, t. y. integruotis į visuomenę. Turi gyvenamąjį būstą, nuolatinį darbą, vykdo įsipareigojimus kreditoriams, jo lauks mama.
4. Teismo posėdyje nuteistasis E. Š. ir jo gynėjas advokatas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Prokuroras ir nuteistasis E. Š. apeliaciniais skundais neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, tačiau prokuroras nesutinka su pasirinktu bausmių bendrinimo būdu, nurodant, kad nuteistajam E. Š. bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, o nuteistasis E. Š. nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas jį sumažinti.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
6. Kaip matyti, E. Š. skundžiamu 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, kuris vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.
7. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019 yra pasisakęs, kad aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.
9. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013). Tačiau vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
10. E. Š. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį – E. Š. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) – veikdamas bendrininkų grupėje, panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto už 850 Eur ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis) - sugadino svetimą 726 eurų vertės turtą.
11. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą nustatė bausmių, paskirtų E. Š. bendrinimo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamoje byloje E. Š. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, o kaip minėta, kai nusikalstamos veikos skiriasi per vieną ar kelias kategorijas, laikytina, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Remiantis minėta nuostata, darytina išvada, kad E. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą. Taigi, teismas už minėtas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes turėjo bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Subendrinęs bausmes dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ši teisės taikymo klaida taisytina šiuo apeliacinės instancijos teismo priimamu nuosprendžiu.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo
12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad E. Š. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. Š., atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė už įstatymo sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. Š. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, vos ką tik atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kas rodo jo pavojingumą visuomenei ir paskirtų bausmių neveiksmingumą nuteistojo atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. Š. už ankstesnių veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir švelnesnės už laisvės atėmimą, tačiau jos nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, kaip matyti baustas ir administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimą. Taip pat teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje vietoje pastebėtina, kad teismas nepripažino dar vienos E. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokuroro skunde neprašoma sunkinti nuteistojo padėties, teisėjų kolegija papildomai neinkriminuoja jos ir nesunkina nuteistojo padėties.
13. BK 75 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra reglamentuota, kad be kita ko, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju nors E. Š. atžvilgiu ir būtų formalus pagrindas iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau svarstant BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo galimybes nuteistajam, svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikį. Kaip matyti, E. Š. anksčiau taikytos baudžiamosios teisės priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas, jo elgesio nepakeitė, t. y., nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai. Kitaip tariant, E. Š. valstybės parodyto pasitikėjimo jam nepateisino ne vieną kartą ir toliau elgėsi neteisėtai. Atsižvelgiant į E. Š. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei nusikaltimo sunkumą, tai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas.
14. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad E. Š. dirba baldų paruošėju, jau buvo žinoma ir įvertinta pirmosios instancijos teismo. O tai, kad nuteistasis prisideda prie šeimos išlaikymo, nevertintina kaip išskirtinė aplinkybė ir tai nesudaro pagrindo sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės termino. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl bausmės taikymo apeliantas ar jo šeimos nariai patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia spręsti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiškiai per ilga, neadekvati ar neproporcinga.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė ir įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, todėl E. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo. Atkreipiant dėmesį į tai, kad šiuo nuosprendžiu patenkinus prokuroro apeliacinį skundą yra švelninama E. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Dėl proceso išlaidų
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
17. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi E. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas V. Skaburskas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. kovo 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 140 Eur išlaidų.
19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas ir prokuroro apeliacinį skundą, kuris nors ir yra tenkinamas, tačiau niekaip nesusijęs su nuteistojo veiksmais, o be to, šiuo nuosprendžiu švelninama nuteistojo padėtis, tai pat į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti E. Š. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y., gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apsunkinanti jo galimybes ateityje gauti pajamų, todėl teisėjų kolegija vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. Š. paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, E. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę E. Š. paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo E. Š. neišieškoti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.