Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-14734-294/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-20
Bylos Nr.
e2YT-14734-294/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10203-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14734-294/2022
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-10203-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis ir kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/00628 panaikinti 2022-04-13 atliktus veiksmus: Turto aprašą dalyje dėl A. K. ir A. K. asmeninių banko sąskaitų arešto; du patvarkymus Dėl turto aprašo bei aprašomojo turto įkainojimo Nr. S1-117978, Nr. S1-117981; du Nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-157-9884, Nr. S-22-157-9885; patvarkymą Dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S-22-157-9889. Nurodo, kad Vilniaus miesto apygardos teismo 2022-04-08 nutartyje, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, nurodyta, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos (261046,58 Eur) areštuoti atsakovams pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teise perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakaus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu, taip pat areštuoti bet kokias gaunamas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teise. Antstolis areštavo visą pareiškėjos ir jos sutuoktinio nekilojamą turtą ir banko sąskaitas. Banko sąskaitos galėjo būti areštuotos tik tuo atveju, jei neužtektų nekilnojamo turto, tačiau nekilnojamo turto pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi, kuriuo naudai pritaikytas areštas. Antstolis areštavo 522093,16 Eur vertės nekilnojamą turtą, kuris priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. LR CPK 681 str. 1 d. nustato, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

Antstolis patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui. Nurodo, kad 2022-04-13 patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S-22-157-9893, skolininkė, vadovaujantis LR CPK 645 str., buvo antstolio įpareigota per penkias dienas raštu pateikti informaciją apie visą priklausantį turtą. Šis antstolio patvarkymas skolininkei įteiktas 2022-04-13 el. ryšiu priemonėmis (el. pašto adresu, iš kurio antstoliui ir buvo atsiustas skundas) bei registruota pašto siunta 2022-04-15. Antstolio patvarkymu reikalautos informacijos skolininkė ik šiol pateikusi nėra. Sudarytu turto aprašu siekiama įvykdyti teismo nutartį, surasti bei aprašyti skolininkės turtą, šiame dokumente nurodoma, kad aprašyta turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdytina skubiai, dėl to nėra galimybės nustatyti turto rinkos vertę, nėra iš anksto apžiūrimas turtas. Skolininkė nepateikė antstoliui duomenų, pagrindžiančių turto vertę. Dalis skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista hipotekos kreditorių naudai, jai turtas priklauso bendrosios dalines ir bendrosios jungtines nuosavybes teisėmis. Įkeisto turto hipotekos kreditoriai turi pirmenybę prieš kitus kreditorius. Registro centro duomenų masinis vertinimas neįrodo tikrosios turto vertės, neatsižvelgiama į reikšmingus veiksnius. Antstolis išaiškino skolininkei, kad turto aprašas ir aprašomo turto įkainojimas gali būti keičiamas pateikus antstolei duomenis, pagrindžiančius turto vertę, tačiau tokių duomenų ir prašymo aprašyti konkretų turtą nebuvo pateikta. Pagal nutartį turi būti areštuotas ir skolininkės, ir jos sutuoktinio turtas ieškinio sumai. Banko sąskaitų areštas nekliudo tenkinto pareiškėjos šeimos poreikius, nes pareiškėja gauna lėšas iš kurių išieškojimas draudžiamas ir antstolis yra nustatęs laisvai disponuojamą sumą.

Atsiliepimas

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į antstolio patvarkymą. Nurodo, kad antstolis privalo remtis Registrų centro duomenimis. Antstolis pažeidė vieno langelio principą, nes nenorėdamas remtis Registrų centro duomenimis, turi pateikti įrodymus pagrindžiančius kitokią turto vertę. Antstolis iki šiol nenustatė areštuoto turto vertės, dėl to pažeidė CPK 678 str. 1 d. 5 p. Antstolis areštavo turtą, kurio vertė viršija 1,5 milijono. Pateikti antstoliui kitokią informaciją yra neįmanoma, kadangi samdyti turto vertintoją negali dėl areštuotos banko sąskaitos. Antstolis viršija savo įgaliojimus, dėl to pažeidė CPK 585 str. 4 d. Antstolis nevykdo įstatyme nustatytos pareigos įvertinti areštuoto turto vertę ir nepagrįstai kaltina pareiškėją dėl nebendradarbiavimo. Antstolis areštavo ir pareiškėjos, ir jos sutuoktinio banko sąskaitas 261046,58 Eur sumai, tai du kartus viršija arešto mastą.

Suinteresuotas asmuo kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų teisėtumo galimai viršijant turto arešto mastą bei dėl antstolio pareigos įvertinti turtą.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/22/00628 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022-04-07 nutartį dėl turto arešto. Nutartimi nutarta neviršijant pareiškėjai ir jos sutuoktiniui pareikštų reikalavimų sumos (261 046,58 Eur) areštuoti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas juos, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir pareiškėjos ir jos sutuoktinio pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir priklausančias turtines teises.

Antstolis vykdomojoje byloje 2022-04-13 priėmė skundžiamus dokumentus: turto aprašą dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio asmeninių banko sąskaitų arešto Nr. S1-117981, du patvarkymus dėl turto aprašo bei aprašomojo turto įkainojimo Nr. S1-117978, S1-117981, du nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-157-9884, S-22-157-9885.Antstolis taip pat 2022-04-13 priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą

2022-04-13 Patvarkyme dėl turto aprašo bei aprašomo turto įkainojimo Nr. S1-117981 nurodė, kad antstoliui turi būti pateikti duomenys apie skolininkės turimo turto vertę ir nurodytas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tekstas, kuriame nurodyta turo arešto mastas, o patvarkymu Nr. S1-117978 buvo analogiškai pasisakyta dėl pareiškėjos sutuoktinio. 2022-04-13 Turto apraše nurodytas pareiškėjai priklausiantis nekilnojamas turtas ir nurodyta, kad aprašyto turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. 2022-04-13 Nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-157-9885 pareiškėjos banko sąskaitoje apribotas 261046,58 Eur lėšų išmokėjimas, o nurodymu Nr. S-22-157-9884 buvo analogiškai pasisakyta dėl pareiškėjos sutuoktinio. Patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą, pareiškėja įpareigota per 5 dienas pateikti duomenis apie turimą turtą.

Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Sprendžiant klausimą dėl areštuoto turto vertinimo, pirmiausia pažymėtina, kad CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, antstolis gali pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu nustatys, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-218/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-344-421/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad areštuoto turto vertė iš esmės yra didesnė negu nurodyta vykdomojoje nutartyje dėl turto arešto, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma, skolininkė vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei vykdomas išieškojimas (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip teisingai nurodo antstolis, atliekant pirminius vykdymo veiksmus, nėra galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto vertės. Teismas šiuo aspektu visiškai sutinka su antstoliu, nes vidutinės rinkos kainos pagal Nekilnojamojo turto registrą gali ženkliai skirtis nuo realios turto rinkos kainos. Šioje vykdymo proceso stadijoje nėra tikslinga antstoliui nustatyti aprašyto turto vertę, todėl antstolis pagrįstai, nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl turto arešto taikymo bei turto vertės nustatymo, aprašė areštuotą skolininkui priklausantį turtą nustatant, kad turto arešto mastas – 261046,58 Eur, tačiau turto vertei nustatyti reikalingas atskiras patvarkymas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Papildomai pažymėtina, jog, jeigu antstolis skelbs areštuoto turto varžytines, būtent tada, atsižvelgiant į teismų praktiką bei siekiant išvengti galimų šalių prieštaravimų ir ginčų dėl turto vertės, tikslinga skirti ekspertizę. Pareiškėja iki šiol antstoliui nepateikė duomenų apie turimo turto vertę. Sprendžiant dėl to ar turto pakaks užtikrinti galimai palankaus ieškovo naudai teismo sprendimo įvykdymui, reikia atsižvelgti į tai, jog pareiškėjai priklauso turtas bendrosios dalinės nuosavybes teise ir yra įkeistas hipoteka.

Skolininkės argumentai, atmestini kaip nepagrįsti, nes turto arešto tikslas būtent tam ir skirtas, kad skolininkas negalėtų paslėpti, perleisti ir suvaržyti jam priklausantį turtą. Pažymėtina, kad skolininkės turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, bei tai, kad skolininkės turtą galimai palankiam ieškovo naudai priimto sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštavo teismas, antstolio atlikti veiksmai yra proporcingi užtikrinant galimiems ieškovo reikalavimams skolininkės atžvilgiu.

Pasisakant dėl solidarių skolininkų pareigos įvykdyti teismo sprendimą, teismas pažymi, kad prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktas). Pagal CPK 647 straipsnio 4 dalį solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Jeigu išieškota daugiau negu solidariai priteista suma, pagal antstolio pareiškimą teismas šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka nutartimi išieško iš išieškotojo permokėtą sumą ir išsprendžia jos grąžinimo solidariems skolininkams klausimą. Todėl, kaip teisingai nurodo antstolis, nei CPK, nei kitų teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo areštuoti solidarių skolininkų turto kiekvieno atskirai, nei atitinkamomis dalimis, taip pat nėra numatyta, kad turtas turi būti areštuojamas nurodant tam tikras dalis ir pan.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl turto arešto, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad antstolis veikė teisėtai ir pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis