Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-135/2015

Teisėja Aurelija Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00794-2014-9

2015 m. liepos 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta 2014-01-20 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – 1 (viena) diena ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai 1 (viena) diena laisvės atėmimo. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta G. L. kardomoji priemonė suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Bausmės pradžia nustatyta nuo suėmimo dienos, tai yra nuo 2015-04-16.

Nuosprendžiu P. B. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš L. B. ir G. L. 19,11 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo P. B..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir L. B., tačiau nuosprendis šioje dalyje neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad jis ir L. B. 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 17.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, P. B. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, L. B. panaudojus fizinį smurtą – sugriebus P. B. už kaklo bei stumiant P. B. į butą, G. L. ir L. B. neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į P. B. butą, L. B. paėmus buto raktus ir butą iš vidaus užrakinus, bute G. L. pagrasino peiliu padurti, pareikalavo 200 litų, panaudojo fizinį smurtą P. B. atžvilgiu – L. B. sugriebusi ranka P. B. už kaklo, jį smaugė, reikalavo 200 litų, G. L. ir L. B. nustūmė P. B. į miegamojo kambarį ir pargriovė ant lovos, smaugė jį tinkliniu maišeliu, stumdami P. B. nugriovė jį ant sofos, kraustė namuose esančius daiktus, taip panaudoję fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė šiukšlių maišų pakuotę, 0,87 euro (3 Lt) vertės, mėsą, 4,63 euro (16 Lt) vertės, penkių raktų ryšulį, 14,48 euro (50 Lt) vertės, viso 19,98 eurų (69 Lt) vertės svetimo turto. Tokiais veiksmais L. B. ir G. L. padarė nusikatimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

2015-05-25 Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo G. L. patikslintas ir papildytas apeliacinis skundas, dėl kurio argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes LR BPK nenumato apeliacinio skundo tikslinimo ir pildymo. Be to, LR BPK 313 str. 3, 4 d. numatyta, kad apeliaciniai skundai dėl teismo nuosprendžio paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo suimtam nuteistajam.

Teismo posėdžio metu nuteistasis G. L. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta tik iš dalies ir nurodo, jog nežinojo, kad dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, bei atmetama. Tokią išvadą aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Taip pat nuteistasis mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma nukentėjusiojo P. B. parodymus, matyti, kad patekus L. B. ir G. L. į butą jį (nukentėjusįjį) už kaklo iš kart griebė L. B., po to jį (P. B.) pargriovus ant lovos smaugė ne tik L. B., bet ir G. L., nukentėjusiojo tvirtinimu, pinigų alkoholiui reikalavo ir G. L., smurtu grasino L. B. ir G. L. (2 t., 70-71 b. l.). Nuteistoji L. B. teisme parodė, kad nukentėjusįjį P. B. smaugė ji, o po to G. L., o po išėjus iš nukentėjusiojo buto jiems abiems (L. B. ir G. L.) kilo įtarimas, kad P. B. gali iškviesti policiją, dėl ji su G. L. išsiskyrė ir ji nuėjo namo (2 t., 72 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad P. B. nuėjus pas kaimynus jai G. L. pasakė, jog eitų, nes P. B. gali iškviesti policiją (1 t., 63 b. l.). Pats nuteistasis G. L. nors teisme savo kaltės nepripažino, tačiau parodė, jog pripažįsta, kad neteisėtai pateko į nukentėjusiojo butą, o lauke L. B. pasakė, kad nieko gero nebus ir atvažiuos policija, liepė eiti namo (2 t., 72-73 b. l.).

Atsižvelgdama į šiuo parodymus, kolegija sprendžia, jog nėra jokia pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. L. nežinojo ir nesuprato, jog įsiverždamas į nukentėjusiojo butą kartu su L. B. ir jį apiplėšdami daro nusikaltimą, nes iš nukentėjusiojo, nuteistosios L. B. parodymų matyti, kad G. L. naudojo prieš P. B. psichologinį ir fizinį smurtą, su L. B. prašė P. B. pinigų. O be to, ir paties nuteistojo G. L. pasakymas, kad reikia kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos, nes gali atvykti policija, rodo, kad jis suprato, jog veikia nusikalstamai.

Ir nors nuteistasis skunde mėgina tikinti, kad nebuvo tyčios jo veiksmuose, kai jis, įsibrovęs į nukentėjusiojo butą kartu su L. B. ir panaudodamas psichologinį ir fizinį smurtą, nukentėjusiojo namuose ieškojo pinigų, o jų neradę pasisavino P. B. priklausančius daiktus, tačiau byloje nustatytos objektyvios aplinkybės atskleidžia BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę – tiesioginės tyčios požymius G. L. veikoje - G. L. ir L. B., veikdami kartu, įsibrauna pas nukentėjusįjį į butą, prieš jį smurtauja, jam grasina siekdami gauti iš nukentėjusiojo pinigų, o jų negavę, pasiima nukentėjusiajam priklausančius kaltinime nurodytus daiktus, o po to skubiai pasišalina iš įvykio vietos, nes supranta, jog nukentėjusysis gali kreiptis į policiją. Tai patvirtina G. L. veiksmuose tiesioginę tyčią, tai yra, kad jis, darydamas nusikalstamą veiką suvokė jos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad G. L. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padaryme yra akivaizdi ir daryti kitokią išvadą nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šioje dalyje nurodyti alternatyvieji plėšimą kvalifikuojantys požymiai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą.

Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 16.00 val. suskambo durų skambutis, jis pažiūrėjo per akutę, nieko nematė, atidarė duris ir pamatė prie durų stovintį vyrą ir moteriškę, moterį jis iš matymo pažinojo, tačiau jos nei vardo, nei pavardės nežino, tik įėjusi į koridorių, moteris griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti, vyras buvo pasiėmęs peilį, grasino jį peiliu padurti, jie reikalavo 200 litų, jis pinigų nedavė, tada moteris sakė, kad išsineš jo televizorių, jis sakė, kad televizoriaus neatiduos, nes tai jo gyvenimas, tada moteris su vyriškiu jį nustūmė į miegamąjį ir parvertė ant lovos, moteris iš vonios pasiėmusi tinklinį maišelį pradėjo jį smaugti reikalaudama pinigų, po to vyriškis jį taip pat smaugė, moteris tuo metu ieškojo pinigų, jis matė, kaip moteris pasiėmė iš šaldytuvo mėsą, o taip pat pasiėmė šiukšlių maišus ir raktus nuo jo buto ir rūsio (2 t., 70-71 b. l.). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 35-36 b. l.).

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nuteistojo G. L. padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. L. plėšimą padarė įsibrovęs į P. B. priklausantį butą, grasindamas panaudoti peilį, panaudodamas fizinį smurtą, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai.

Teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai pilnai ir objektyviai, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir dėl jų pasisakė. Nuteistojo nesutikimas su įrodymų vertinimu ir priimtu nuosprendžiu nėra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo šališkas.

Skirdamas bausmę už G. L. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – G. L. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas baigtas, nusikalstama veika susijusi su svetimo turto pagrobimu panaudojant smurtą. Taip pat teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nenustatė G. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo G. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 1 d. 1 p., 9 p.). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad G. L., nors būdamas jauno amžiaus, jau teistas 3 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurios iš esmės nurodytos ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nuteistajam G. L. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl jos laikyti per griežta nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam G. L. atidėti skirtos bausmės vykdymą. Pastebėtina, kad nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma ir nedraudžia anksčiau teistam asmeniui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtas gali būti tik esant visoms BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Viena iš šių būtinų sąlygų yra pagrįstas manymas, kad tokia priemonė gali būti pakankama pasiekti bausmės tikslus. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, G. L. praeityje jau buvo teistas 3 kartus, paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką iš kart po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-09-17 nutartimi. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog švelnesnės bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas paskyrimas, nebuvo pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, pasiekti, kad nebedarytų kitų nusikaltimų. Apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių visuma (savo kaltės pripažinimas iš dalies, gailėjimasis, laikotarpio praėjimas nuo nusikalstamos veikos padarymo) nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, tai, kad G. L. nusikalto netrukus po to, kai jam buvo panaikintas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, patvirtina, jog tam, kad būtų užtikrinti bausmės tikslai, turi būti skiriama griežtesnė priemonė nei anksčiau taikytos, t. y. realus laisvės atėmimas, todėl prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam G. L. netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 64 str. nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino iš dalies sudėdamas su 2014-01-20 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, t.y. prie skirtos bausmės pridėjo 1 dieną iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir bausmės pradžią nustatė nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog įstatymų nuostatos dėl bausmės skaičiavimo laiko nebuvo pažeistos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.