- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2506-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08022-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TM Capital“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus K.U., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „TM Capital“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Merko statyba“ 2 003,06 Eur skolą, 72,11 Eur delspinigius, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2206-565/2018, UAB „TM Capital“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas K.U. Ieškovės nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatė, kad yra apskaityta atsakovės UAB „Merko statyba“ 7 285,89 Eur skola ieškovei BUAB „TM Capital“ pagal ieškovės išrašytas bei atsakovei pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, vykdant 2016 m. rugsėjo 13 d. statybos rangos sutartį Nr. 6321-W0073 (toliau – rangos sutartis). Darbai buvo atliekami statybos objekte – daugiabučių gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini). BUAB „TM Capital“ nemokumo administratorius pateikė atsakovei 2018 m. vasario 7 d. pretenziją, kuria įpareigojo atsakovę per dešimt kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos apmokėti 7 285,89 Eur dydžio skolą.
3. Atsakovė UAB „Merko statyba“ pateikė nemokumo administratoriui 2018 m. spalio 11 d. atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog remiantis UAB „Merko statyba“ buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „Merko statyba“ skola bendrovei sudaro 2 003,06 Eur, t. y. pripažino dalį reikalaujamos grąžinti skolos. Atsakovė taip pat nurodė, kad rangos sutarties bendrosios dalies 9.7 punkte šalys sutarė, kad užsakovas UAB „Merko statyba“ turi teisę 5 proc. rangos sutarties kainos sumokėti tik po to, kai rangovas UAB „TM Capital“ pateiks garantinio laikotarpio įsipareigojimų pagal rangos sutartį įvykdymo užtikrinimo garantiją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė atsakovei rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garanto, atsakovė UAB „Merko statyba“ sustabdė ieškovei mokėjimus 2 003,06 Eur sumos apimtyje.
4. Ieškovės nemokumo administratorius, atsižvelgęs į atsakovės UAB „Merko statyba“ pareikštą poziciją, pateikė atsakovei 2019 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinę pretenziją ir reikalavimą dėl sulaikytų lėšų grąžinimo, kuria pakartotinai pareikalavo apmokėti susidariusį 7 285,89 Eur įsiskolinimą. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė duomenis, jog ieškovė savo buhalterinėje apskaitoje nebuvo įtraukusi kelių atsakovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bei nurodė, jog remiantis UAB „Merko statyba“ buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „Merko statyba“ yra skolinga BUAB „TM Capital“ 2 033,06 Eur sumą. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog nurodyta 2 033,06 Eur suma, remiantis rangos sutarties specialiosios dalies 6.5 ir 7.2 punktais, buvo sulaikyta bei tuo pačiu nurodė, jog atsakovė UAB „Merko statyba“ atsisako sumokėti sulaikytas sumas, kadangi ieškovė tinkamai neįvykdė rangos sutarties, t. y. nepateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantijos.
5. Atsakovė prieštaravimuose dėl 2021 m. kovo 30 d. priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, nurodė, kad ieškovė klaidingai traktuoja, jog atsakovė naudojasi sutartyje numatyta pinigų sulaikymo teise kaip garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemone, dėl to netinkamai aiškina materialinės teisės normas. Atsakovė 2018 m. spalio 11 d. pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai informavo ieškovę apie tai, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio pagrindu, o ne sulaiko ar įskaito pinigus kaip prievolių užtikrinimo priemonę.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešime informavo, kad UAB „Merko statyba“ neturi prievolės mokėti BUAB „TM Capital“ nei administratoriaus reikalaujamos 7 285,89 Eur sumos, nei faktiškai pagal UAB „Merko statyba“ apskaitos duomenis esančios 2 033,06 Eur sumos.
7. Nurodė, jog ieškovė ne tik kad neužbaigė visų pagal sutartį sutartų darbų (bendra sutarties suma be PVM yra 61 748,28 Eur, o atliktų darbų suma yra 55 719,69 Eur), bet ir neparengė ir neperdavė išpildomosios dokumentacijos, neparengė ir nepateikė Galutinio perdavimo akto, nepateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos, ir pateikdama pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą, informavo, kad nebevykdys ir garantinių įsipareigojimų. Tai reiškia, kad ieškovė neįvykdė reikšmingos dalies savo įsipareigojimų pagal sutartį, bet vis tiek reikalauja apmokėjimo už tai, ko neįvykdė.
8. Po ieškovės pretenzijos gavimo ir atsakymo į ją pateikimo, atsakovė sulaikymo teise nebesinaudoja, nes tiesiog nebeliko ką sulaikyti, t. y. nebeliko ieškovės reikalavimo teisės. Tuo tarpu ieškovė mokėtinų sumų sulaikymą pagal sutarties specialiosios dalies 6.5 punktą klaidingai tapatina su garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu. Nurodo, kad tokia garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonės alternatyva (t. y. pinigų sulaikymas vietoje draudimo bendrovės garantinio rašto) nėra numatyta nei sutartyje, nei dispozityviai leidžiama pagal teisės aktų nuostatas. Atsakovė niekada nepatvirtino ieškovei, kad sulaikyta suma yra traktuojama kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė – priešingai, ieškovė nuosekliai teigė, kad tokia priemonė (bet kurioje formoje) nėra pateikta ir atitinkamai ieškovės įsipareigojimai pagal sutartį nėra įvykdyti.
9. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties 6.5 punktą sulaikytos sumos sumokėjimas nėra siejamas su garantinio laikotarpio terminu ar jo pasibaigimu – jis yra siejamas tik su prievole pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę. Atsakovė 2018 m. spalio 11 d. atsakyme į ieškovės pretenziją labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad paaiškėjus, jog ieškovė savo likusių įsipareigojimų pagal Sutartis nebevykdys, atsakovė tuo pagrindu taiko savigynos priemonę, numatytą CK 6.58 str., ir jokiu mokėtinų sumų sulaikymu, atliktu pagal sutarties specialiosios dalies 6.5 punkto nuostatas, kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo priemone, nesinaudoja.
10. Faktas, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė neparengė ir neperdavė darbų išpildomosios dokumentacijos, neparengė ir nepateikė Galutinio perdavimo akto, neteikia garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonės, savaime nereiškia, kad ieškovė turi teisę į apmokėjimą už neįvykdytus įsipareigojimus, t. y. į visą Sutarties kainą, kuri apima ne tik fiziškai atliktus statybos darbus, bet ir papildomus įsipareigojimus, kurių neįvykdžius ieškovė net neįgyja reikalavimo teisės į atitinkamą Sutarties kainos dalį.
11. Faktas, kad nuo statinio statybos užbaigimo praėjo daugiau nei du metai, ir per tą laiką ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo, nereiškia, kad šių įsipareigojimų ieškovei nebereikia vykdyti, ar kad reikalaujamas užtikrinimo laikotarpis yra pasibaigęs; tai taipogi nereiškia, kad ieškovė gali reikalauti apmokėjimo už neįvykdytą įsipareigojimą. Sutarties bendrosios dalies 8.5 punkte numatytas 14 dienų terminas šiai prievolei įvykdyti, bet šis terminas nėra naikinamasis; tame pačiame punkte numatyta, kad pateiktinos garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės galiojimo terminas skaičiuojamas nuo jos pateikimo atsakovei dienos. Kadangi ieškovė reikalaujamų užtikrinimo priemonių nepateikė, tai joks jų galiojimo terminas net ir neprasidėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 003,06 Eur skolą, 72,11 Eur delspinigius, 8,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 075,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 23,00 Eur žyminį mokestį.
13. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovė (rangovas) ir atsakovė (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 6321-W0073, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų komplekse (duomenys neskelbtini), tinkuojamų dekoratyviniu tinku fasadų įrengimo darbus su apšiltinimu ir dekoratyvinio tinko įrengimu, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Minėtos rangos sutarties ir PVM sąskaitų-faktūrų, atliktų darbų aktų pagrindais, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 7 285,89 Eur už atliktus rangos darbus.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė pagal PVM sąskaitas-faktūras TMC Nr. 16151, Nr. 16172, Nr. 16194, Nr. 17016, Nr. 17020 neatsiskaitė su ieškove pilnai bei tinkamai ir liko skolinga ieškovei 2 003,06 Eur, ką patvirtino savo atsakymuose į ieškovės pretenzijas.
15. Teismas konstatavo, kad tinkamą ieškovės rangos darbų atlikimą patvirtina ieškovės ir atsakovės pasirašyti atliktų darbų aktai (2016 m. spalio (10) mėnesio, 2016 lapkričio (11) mėnesio, 2016 m. gruodžio (12) mėnesio, 2017 m. vasario (02) mėnesio, 2017 m. kovo (03) mėnesio).
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nebuvo pasirašiusios galutinio perdavimo akto, ir konstatavo, jog tai nereiškia, kad ieškovė neatliko rangos sutartyje nurodytų darbų. Įvertinęs atsakovės 2017 m. birželio 16 d. pranešimą Nr. 6321-CC0138ATY „Dėl nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo“, kur nurodyta, jog realiai darbai buvo baigti 2017 m. kovo 16 d., įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos objekto statyba buvo pabaigta 2017 metais, 2017 m. rugsėjo 11 d. pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. KA02, 2017 m. birželio 29 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-170629-00240, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad rangos sutarties specialiosios dalies 7.2. punkte nurodytas 24 mėnesių garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo terminas skaičiuotinas būtent nuo 2017 m. kovo 16 d.
17. Teismo vertinimu, sulaikytos sumos priklauso ieškovei, todėl atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ((Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas)), nesuteikia atsakovei teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Teismas nurodė, jog atsakovė sustabdė prievolę dėl apmokėjimo ieškovei už atliktus darbus, kadangi ieškovė nepateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių 24 mėn. Nurodė, jog ieškinio padavimo dieną garantinis šalių nustatytas laikotarpis buvo pasibaigęs, kadangi pagal rangos sutarties sąlygas 24 mėn. skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 16 d. Per nustatytą terminą atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, todėl pasikeitus aplinkybėms prievolės vykdymas turi būti atnaujintas.
19. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-262-553/2015 išaiškinimais, kur konstatuota, jog UAB „Merko statyba“ turint pareigą išmokėti reikalaujamas sumas ieškovei nepriklausomai nuo to, kad ieškovė (rangovas) nepateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių, o atsisakymas nuo tokios prievolės vykdymo iš UAB „Merko statyba“ pusės yra nepagrįstas ir neteisėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. teismas visiškai klaidingai sutapatina šalių susitarimą dėl garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo ir patį statybos darbų garantinį terminą apskritai, ir dėl to daro visiškai klaidingas išvadas dėl šalių teisių ir pareigų pagal 2016 m. rangos sutartį Nr. 6321-W0073. Nurodė, jog statybos darbų garantinį terminą nustato Statybos įstatymo 41 str. 1 d. ir civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnis. Šios normos yra imperatyvios ir šalys negali jų pakeisti savo susitarimu. Kita vertus, sutarties Bendrosios dalies (toliau - BD) 7.1 punkte būtent tokie terminai, atitinkantys CK 6.698 str. nuostatas, ir yra nustatyti. Nors byloje nėra keliami klausimai, susiję su ieškovės įsipareigojimų vykdymu per statybos darbų garantinį terminą (arba Darbų garantinį terminą), šis terminas pagal sutarties BD 7.1 punkto nuostatas turėtų būti skaičiuojamas nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo dienos. Kadangi toks aktas nebuvo pasirašytas, tiek pagal BD 7.1 punkto nuostatas, tiek pagal CK 6.698 str. 2 d., terminas skaičiuojamas nuo statinių, kuriuose ieškovė atliko statybos darbus, statybos užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) dienos, kuri yra 2017 m. birželio 29 d., kai buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-170629-00240.
20.2. Priešingai nei nurodo teismas sprendime, nei ieškinio pareiškimo dieną, nei ieškovės pretenzijų atsakovei pateikimo dieną, Darbų garantinis terminas nebuvo pasibaigęs.
20.3. Garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo garantija yra dokumentas, o ne laiko terminas, kurį pagal sutarties nuostatas privalo pateikti ieškovė, ir tai yra visiškai atskira ieškovės prievolė pagal sutartį, kuri nėra tapati Darbų garantiniam terminui. Tam, kad Užtikrinimo garantijos terminas prasidėtų, ji apskritai turi būti pateikta, ko šiuo atveju nebuvo. Nepaisant to, ieškovė bando pagrįsti ir teismas sprendime su tuo sutiko, neva praėjus 24 mėnesiams nuo Darbų garantinio termino pradžios, ieškovės pareiga pateikti Užtikrinimo garantiją apskritai pasibaigia, t. y. Užtikrinimo garantija vietoje konkrečius reikalavimus turinčio atitikti dokumento paverčiama į tiesiog tam tikrą terminą, kurio metu neva tai galiotų kokios nors specialios sąlygos. Toks traktavimas visiškai neatitinka ne tik sutarties sąlygų, bet ir pačio prievolių užtikrinimo instituto prasmės.
20.4. Teismas klaidingai interpretuoja atsakovės 2019 m. rugpjūčio.28 d. atsakymą ieškovei, kuriuo, neva, pripažįstama skola. Atsakovė pateikė ieškovei du atsakymus į pretenzijas - vieną 2018 m., kitą 2019 m. Kadangi pirmoje ieškovės pretenzijose buvo nurodoma klaidinga sulaikyta suma (7'285,89 Eur), atsakovė savo 2018 m. atsakyme nurodė sulaikytą sumą pagal savo apskaitos duomenis (t. y. 2'003,06 Eur). Nurodoma suma buvo sulaikyta pagal sutarties BD 9.7 punkto ir sutarties SD 6.5 punkto nuostatas, ir jos sumokėjimas buvo siejamas su priešpriešinės ieškovės prievolės įvykdymu - t. y. Galutinio perdavimo akto pasirašymu ir Užtikrinimo garantijos pateikimu. Kadangi iš ieškovės 2018 m. vasario 7 d. pretenzijos tapo aišku, kad šių įsipareigojimų ieškovė nebevykdys, atsakovė tame pačiame 2018 m. spalio 11 d. atsakyme informavo apie taikomą savigynos priemonę - atsisakymą vykdyti prievolę CK 6.58 str. pagrindu.
20.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė darbus pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai ir juos perdavė atsakovei, o atsakovė darbus priėmė, t. y. atsakovė pasirašė visus darbų aktus, jų priedus ir patvirtino PVM sąskaitų-faktūrų gavimą, tuo pripažindama, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Nurodė, kad iš paskutinio 2018 m. kovo 16 d. atliktų darbų akto, ieškovė viso atliko darbų už 55 719,69 Eur be PVM, taigi, neatliko visų sutartų darbų pagal Sutartį, taip neįvykdydama savo sutartinių įsipareigojimų. Be to, atliktų darbų aktuose niekur nėra patvirtinama, kad darbai atlikti laiku ir nevėluojant. Atliktų darbų aktų pasirašymas tik leidžia konstatuoti, kad tokie darbai fiziškai buvo atlikti tam tikrai. Pažymėjo, kad atsakovės 2017 m. kovo 16 d. rašte nurodoma, kad darbų atlikimas vėlavo 4 mėnesius, ir po jų priėmimo paaiškėjo darbų defektai, ir šių teiginių ieškovė neginčijo.
20.6. Nors teismas daro nepagrįstą išvadą, kad atsakovė buvo sustabdžiusi savo prievolės vykdymą, bet faktiškai atsakovei niekada nebuvo kilusi pareiga vykdyti sulaikytos sumos mokėjimą, nes tam nebuvo sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. ieškovė neparengė ir nepateikė Galutinio perdavimo akto ir nepateikė Užtikrinimo garantijos, kas būtų prielaida atsirasti atsakovės mokėjimo pareigai. Akivaizdu, kad ieškovė visų savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, bet teismas sprendime visiškai neatsižvelgė į faktą, kad reikalaudama visos sumos už atliktus darbus, ieškovė taip pat reikalauja užmokesčio už neįvykdytus įsipareigojimus, kurių vertė buvo įtraukta į sutarties ir darbų kainą.
20.7. Teismas nukrypo nuo tesimų praktikos, formuojamos analogiškose bylose, bei neteisingai ją taikė.
21. Ieškovė UAB „TM Capital“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. atsakovė nėra nuosekli. Pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo buvo teigiama, kad ieškovė ir teismas neva klaidingai traktuoja, kad atsakovė naudojasi sutartyje numatyta pinigų sulaikymo teise kaip garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemone, dėl to netinkamai aiškina materialinės teisės normas bei teismų praktiką. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiama jau kita versija, kad ieškovė ir teismas neva klaidingai sutapatina šalių susitarimą dėl garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo ir patį statybos darbų garantinį terminą apskritai, ir dėl to daro visiškai klaidingas išvadas dėl šalių teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad jokio ginčo dėl bendrųjų garantinių terminų ar jų skaičiavimo byloje nėra ir šis klausimas byloje nėra aktualus.
21.2. Iki ieškinio pareiškimo pati atsakovė tvirtino, kad naudojasi sulaikymo teise ir yra sulaikiusi 2003,06 Eur sumą, tačiau pareiškus ieškinį teisme, pradėjo manipuliuoti aplinkybėmis ir nepagrįstai siekia neigti pačios dėstytus pareiškimus ikiteisminėje ginčo stadijoje.
21.3. Sulaikytos sumos, pagal Rangos sutartyje numatytą jų pobūdį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, priklauso ieškovei, todėl atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktas), nesuteikia atsakovei teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 punktas).
Šalies argumentai
21.4. Atsakovė apeliaciniame skunde bando sau palankiai aiškinti ir interpretuoti Rangos sutarties bendrosios dalies nuostatas, tačiau ignoruoja Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2. ir 13. punktus, kurie aiškiai apibrėžia 24 mėnesių terminą ir sulaikytos sumos išmokėjimą šiam terminui pasibaigus. Be to, prieš Rangos sutarties Bendrojoje dalyje įtvirtintas nuostatas pirmenybę turi Rangos sutarties Specialiosios dalies sąlygos, įtvirtintos 2016-09-13 Statybos rangos sutarties Nr. 6321-W0073 Specialiojoje dalyje.
21.5. Atsakovė akivaizdžiai ignoruoja aplinkybę, kad sulaikytos sumos išmokėjimas buvo susietas būtent su 24 mėnesių terminu (Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2. ir 13. punktai). Nors ieškovės nemokumo administratoriaus turimais duomenimis šalys ir nebuvo pasirašiusios Galutinio perdavimo akto, tačiau tai nereiškia, jog ieškovė neatliko Rangos sutartyje nurodytų darbų. Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2. punkte nurodytas 24 mėn. garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 16 d., kuomet buvo baigti darbai, o Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2. punktu šalys susitarė, jog garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo terminas yra 24 mėn., atitinkamai 2019 m. kovo 16 d. pasibaigė Rangos sutartyje sulygtas garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo terminas.
21.6. Jokių vykdytinų pretenzijų atsakovė pareikšti ieškovei jau ir nebegali tiek dėl pasibaigusio šalių sutarto 24 mėn. garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo termino, tiek dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos. Juolab, pagal tuo metu galiojusį LR įmonių bankroto įstatymą, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjimo data – 2018 m. sausio 15 d.) Rangos sutartis bet kuriuo atveju tapo pasibaigusia.
21.7. Prie ieškinio pridėta susirašinėjimo medžiaga rodo, jog iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, šalių susitarimu nebuvo išspręsti Rangos sutarties vykdymo klausimai. Tuo tarpu priešpriešinių prievolių įvykdymo klausimams (CK 6.58 str.) nebuvus išspręstiems iki bankroto bylos iškėlimo, 2018 m. iškėlus ieškovei bankroto bylą, taikytinos specialaus įstatymo - LR įmonių bankroto įstatymo, nuostatos, kurios nenumato tokio priešpriešinio prievolių įvykdymo bei atsakovės pateiktose atsakymuose minimų savigynos priemonių naudojimo galimybės. Taigi, atsakovė neturi teisės, vadovaudamasi CK 6.58 str. nuostatomis, apskritai atsisakyti vykdyti savo prievolę sumokėti ieškovei už atliktus statybos rangos darbus.
Atsiliepimas
21.8. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodė ir citavo įvairios teismų praktikos, tačiau šioms citatoms nesuteikė jokio realaus turinio ir neatskleidė cituojamos praktikos sąsajumo nei su nagrinėjamo ginčo dalyku, nei susiejo ginčų faktines aplinkybes.
21.9. Atsakovė ignoruoja tai, kad po bankroto bylos iškėlimo, įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
23. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl ieškovės pakeitimo
24. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės BUAB „TM Capital“ bei ieškovės procesinių teisių perėmėjos UAB „Skolų bankas“ prašymas pakeisti ieškovę BUAB „TM Capital“ nauja ieškove UAB „Skolų bankas“.
25. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
26. Kartu su prašymai dėl ieškovės pakeitimo, buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp pradinės ieškovės ir UAB „Skolų bankas“, pagal kurią BUAB „TM Capital“ reikalavimo teises į skolininką UAB „Merko statyba“ pagal neįsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18455-1098/2021, perleistos naujajam kreditoriui UAB „Skolų bankas“. Vadovaujantis Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 5 punktu, visos reikalavimo teisės naujajam kreditoriui UAB „Skolų bankas“ perėjo nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. Taip pat į bylą pateiktas 2021 m. rugpjūčio 18 d. patvirtinimas apie tinkamą atsiskaitymą pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad BUAB „TM Capital“ perleido savo materialiąsias teises šioje byloje UAB „Skolų bankas“ ir patvirtino, jog už reikalavimo teisių perleidimą yra atsiskaityta, sprendžia, kad UAB „Skolų bankas“ pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis), todėl prašymas dėl ieškovės pakeitimo tenkintinas ir ieškovė BUAB „TM Capital“ keistina nauja ieškove – UAB „Skolų bankas“.
Faktinės bylos aplinkybės
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2016 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6349-WOO16, kuria užsakovas (atsakovas) ir rangovas (ieškovas) susitarė dėl statybos rangos darbų atlikimo. Pagal sutarties Specialiosios dalies 6.5 punktą, buvo numatyta 10 procentų sulaikoma suma nuo kiekvienos sąskaitos, kuri sutarties bendrosios dalies 9.7 punkto b dalies i papunkčio pagrindu rangovui turi būti sumokėta per 30 d. nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo, jei suma, viršija Specialiosios dalies 7.2 punkte nurodytą sumą (viršija 5 procentus), o 9.7. punkto b dalies ii papunkčio pagrindu likusi sulaikyta suma turi būti sumokėta per 30 dienų nuo rangovo įsipareigojimo, nurodyto bendrosios dalies 8.5 punkte įvykdymo. Sutarties bendrosios dalies 8.5 punkte įtvirtintas rangovo įsipareigojimas per 14 dienų nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą. Pagal 7.2 punktą numatyta garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantija – 5 procentai nuo sutarties kainos, kurios terminas 2 metai. Pagal sutarties bendrosios dalies 7.5 punktą, rangovas įsipareigojo laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl garantinių darbų atlikimo viso garantinio laikotarpio metu ir patvirtina, kad viena esminių šios Sutarties sudarymo sąlygų buvo Rangovo prisiimti įsipareigojimai dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimo vykdymo, o garantinio laikotarpio įsipareigojimų nevykdymas ar rangovo negalėjimas jų vykdyti nepriklausomai nuo priežasčių, bus laikomas esminiu šios Sutarties pažeidimu.
29. 2017 m. gruodžio 8 d. šalys pasirašė Galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, kuriame nurodė, jog darbai, vykdyti pagal minėtą sutartį, atlikti pilnai, užsakovas pretenzijų neturi, trūkumai, jei tokie buvo, pašalinti pilnai.
30. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovui civilinėje byloje Nr. B2-307-264/2020 iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d.
31. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Merko statyba“ su raginimu apmokėti 16.461,84 Eur dydžio skolą. UAB „Merko statyba“ 2018 m. spalio 2 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog UAB „Merko statyba“ bendra sulaikyta suma yra 16.461,84 Eur bei kad atsisako vykdyti savo priešpriešines prievoles tiek, kiek jų neįvykdė ieškovas pagal CK 6.58 straipsnį.
32. Tarp šalių kilo ginčas ne dėl atliktų rangos darbų kiekio ir kokybės, bet ar atsakovas turėjo teisę ieškovui neįvykdžius visų sutartinių įsipareigojimų, atsisakyti vykdyti prievolę.
Dėl ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį
33. Atsakovo teigimu, ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pilna apimtimi, nes nepateikė įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos, todėl atsakovas turėjo teisę atsisakyti vykdyti prievolę ir nemokėti 10 proc. nuo sutarties kainos.
34. Iš teismo nutarties 21 punkte aptartų šalių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, kad jos įtvirtino susitarimą, kuriuo šalys (rangovas ir užsakovas) dalį užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susiejo su garantinio arba laidavimo draudimo rašto pateikimu (Sutarties 9.7 punkto b dalies ii papunktis). Tokio šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo sulaikymo tikslas buvo užtikrinti užsakovo nuostolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu dėl rangovo netinkamai įvykdytų prievolių, padengimą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama tam tikra diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis. Taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
36. Taigi, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata neįtvirtina ir nereiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, visos bankrutuojančios įmonės sudarytos sutartys savaime laikomos pasibaigusiomis ir nebevykdytinomis. Pažymėtina ir tai, kad pirmiau aptartą diskrecijos teisę bankroto administratorius turi ne dėl visų sutarčių. Pagal BĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pasibaigusiomis laikomos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės.
37. Nagrinėjamu atveju ginčo Sutartyje bankrutuojanti įmonė (rangovas) buvo kreditorius, Sutarties pagrindu turėjęs teisę reikalauti iš atsakovo (užsakovo) sumokėti likusią kainos dalį už atliktus statybos rangos darbus. Kadangi ginčo Sutartis patenka į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą išimtį, t. y. ji tokia Sutartis, iš kurios kilo bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, bankroto bylos įmonei iškėlimas neturi įtakos šios Sutarties galiojimui.
38. Ieškovas sutarties sąlygų neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiomis, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys sudarytoje Sutartyje nustatė atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką ir terminus, įskaitant dalies kainos sumokėjimo terminus, kurie taikomi tuo atveju, jeigu rangovas neįvykdo savo įsipareigojimo pateikti garantinį raštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto bylos iškėlimas ieškovui negali būti pagrindas vienašališkai pakeisti minėtas Sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovas sulaikytą atliktų darbų kainos dalį turi sumokėti tik po to, kai jam bus pateikti laidavimo raštai.
39. Sutiktina su atsakovu, jog laidavimo rašto nepateikimas yra esminis rangos sutarties pažeidimas pagal sutarties 7.5 punkto nuostatas ir kad apmokėjimas už atliktus darbus sietinas su laidavimo rašto arba Garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos pateikimu per 14 d. nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 8.5 p.). Kadangi ieškovas, kuris pirmas turėjo pateikti laidavimo raštą, savo pareigos neįvykdė, jis laikytinas pažeidusiu sutartį, todėl atsakovas turėjo teisę arba pasinaudoti sulaikymo teise, ar kitais savigynos būdais, ką jis ir padarė.
40. Tai, kad atsakovo (užsakovo) reikalavimas pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo draudimo raštą yra teisėtas ir pagrįstas, patvirtina ir Statybos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį; šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui).
41. Taigi, pareiga pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą rangovui nustatyta galimiems užsakovo nuostoliams (defektų šalinimo išlaidoms) padengti tais atvejais, kai rangovas tampa nemokus ar jam iškeliama bankroto byla ir šios pareigos nevykdant ne dėl užsakovo (atsakovo) kaltės ar kitų nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, užsakovas turi teisę pasinaudoti savigynos priemonėmis (CK 1.139 str.).
Dėl užsakovo teisės atsisakyti vykdyti savo priešpriešines prievoles pagal statybos rangos sutartį
42. Ieškovo teigimu, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, bankrutuojančiai bendrovei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš bendrovės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles, todėl atsakovas neturi teisės sulaikyti piniginių prievolių.
43. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka ir šioje dalyje pritaria apelianto pozicijai.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojus atsakovą sumokėti ieškovo prašomą priteisti sumą, iš esmės būtų paneigtas pirmiau aptartas Sutartyje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (dalies kainos mokėjimo sulaikymas), nes galėtų susiklostyti situacija, kai, iki garantinių terminų pabaigos atsiradus rangovo atliktų darbų defektams, atsakovas būtų priverstas juos šalinti savo lėšomis.
45. Pozicijos, kad iškėlus rangovui bankroto bylą, užsakovui išlieka teisė sulaikyti pagal statybos rangos sutartį už atliktus darbus mokėtinos kainos dalį kaip darbų kokybės užtikrinimą iki garantinių terminų pabaigos, ar kad užsakovas gali pasinaudoti kitais savigynos būdais, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019), kuria remiasi šis teismas.
46. Aptariamu atveju ieškovas, reikalaudamas užsakovą visiškai atsiskaityti pagal Sutartį, neįvykdė Sutarties specialiosios dalies 7.2 punkte, bendrosios dalies 7.5, 8.2, 8.5 punktuose įtvirtintos prievolės pateikti užsakovui draudimo bendrovės išduotą 5 proc. nuo sutarties kainos garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo draudimo raštą. Kadangi rangovui iškėlus bankroto bylą užsakovui išliko teisė sulaikyti pagal Sutartis už atliktus darbus mokėtinos kainos dalį kaip darbų kokybės užtikrinimą, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas turi pagrindą reikalauti užsakovą vykdyti savo prievolę – sumokėti likusią kainą už atliktus statybos rangos darbus.
47. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pasinaudojo sulaikymo teise, pažymėdamas, kad Rangos sutarties Specialiosios dalies 7.2 punkte numatytas 2 metų terminas, per kurį turėjo būti pateiktas toks užtikrinimas, yra pasibaigęs ir pasibaigė po po, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Oro parametrai“ iškėlimo.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas teisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė terminą, per kurį turėjo būti pateiktas toks užtikrinimas, kadangi jis yra ne 2 metai, bet 14 dienų (Sutarties 8.5 p.), taip pat teisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog prievolė pateikti prievolių užtikrinimą pasibaigė su bankroto bylos iškėlimu ieškovui.
49. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-919-614/2019, pateiktais išaiškinimais, kadangi juos paneigia aukštesnės instancijos teismo pateikti išaiškinimai, priimti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019 dėl užsakovo teisės sulaikyti dalį mokėtinų sumų iki garantinių terminų pabaigos.
50. Kadangi pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, pakeičiančiais ar tikslinančiais ankstesnę teismų praktiką.
51. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog niekada nesinaudojo mokėjimų sulaikymo teise, numatyta Sutarties 9.7 punkte, kaip garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemone, o atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 str. pagrindu ir pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino.
52. Sutiktina su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo tik sulaikymo teisę. Priešingai, nei nustatė teismas, apeliantas - atsakovas nuo pat pradžių teigė, jog atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 straipsnio pagrindu. Tai patvirtina į bylą pateikti atsakovo raštai ieškovui, taip pat atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei teismui teikti procesiniai dokumentai.
53. Pagal CK 6.58 straispnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Be to, jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma (CK 6.58 str. 3 d.).
54. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, ieškovas laikytinas esminiai pažeidusiu sutartį, nes per 14 d. nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo dienos nepateikė garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos. Kadangi pagal sutartį 10 procentų sulaikytos sumos sumokėjimas buvo siejamas nuo rangovo įsipareigojimo pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantiją, rangovui savo įsipareigojimo neįvykdžius, užsakovas įgijo teisę naudotis savigyna (CK 1.139 str.), nes sutarties šalių prievolės priešpriešinės ir vykdomos vienu metu arba viena po kitos, prievolės neįvykdė ieškovas, dėl ieškovo prievolės neįvykdymo nėra atsakovo kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių. Kaip paaiškino atsakovas, jis naudojosi sutarties specialiosios dalies 6.5 punkte įtvirtinta sulaikymo teise ir nuo kiekvienos ieškovo pateiktos sąskaitos sulaikydavo 10 procentų, kurie kaupėsi ir liko neišmokėti kaip užtikrinimas, jog ieškovas tinkamai įvykdys įsipareigojimus. Nurodytą sukauptą sumą (ieškinio suma) atsakovas 2018 m. spalio 2 d. pranešimu ieškovui atsisakė sumokėti CK 6.58 straipsnio pagrindu, tokiu būdu pranešdamas apie atsisakymą vykdyti prievolę. Taigi, atsakovas savigynos priemone naudojosi sąžiningai ir protingai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas neturi teisės į apmokėjimą už neįvykdytą įsipareigojimą.
55. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Kadangi teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai tenkina apeliacinį skundą ir naikina pirmosios instancijos sprendimą, atmesdamas ieškovo ieškinį. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
59. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2020 m. kovo 30 d. sumokėtas 370 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą gražintinas atsakovui (CPK 96 str. 1 d. ).
60. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, Lietuvos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 2 d., 83 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „TM Capital“, juridinio asmens kodas 302620088, naująja ieškovė uždarąja akcine bendrove „Skolų bankas“, juridinio asmens kodas 303585359.
Apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo BUAB „Oro parametrai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus AB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo atmesti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui UAB „Merko statyba“ 370 Eur žyminio mokesčio.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.